Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-04-20 · Civilinė byla Nr. 2A-143-278/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-20
Bylos Nr.
2A-143-278/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė (pran.)
Atsakovas
A. A., AB „Lietuvos geležinkeliai“
Ieškovas
Biržų rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos
Civilinė byla Nr. 2A-143-278/2010Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.1; 43.2; 44.2.4.1; 121.15;121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Birutės Valiulienės (pranešėja),sekretoriaujant Lolitai Kudabienei,dalyvaujant ieškovo atstovams A. Umbrasui, prokurorui E. Šidlauskui,atsakovui A. A., atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovui A. Košel,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Biržų rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ir Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-279-830/2009 pagal ieškovų Biržų rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ir Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos ieškinį atsakovams A. A., AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, šalių ir jų atstovų paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai nurodė, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2008-07-01 baudžiamuoju įsakymu A. A. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 1 d.. Tyrimo metu nustatyta, kad A. A. 2008-05-29 apie 19 val. Biržų rajone, Klausučių kaime, Nekilnojamosios kultūros vertybės siaurojo geležinkelio G10K, prižiūrimo UAB „Gelsita“, ruože, išardydamas, slapta pagrobė du siaurojo geležinkelio bėgius, tuo padarydamas UAB „Gelsita“ 1 235,60 Lt turtinę žalą. Ši žala iš A. A. buvo priteista UAB „Gelsita“ naudai, tačiau dėl minėtos nusikalstamos veikos buvo padaryta 16 148,00 Lt žala Nekilnojamai kultūros vertybei G10K, siaurojo geležinkelio kompleksui. Ieškovai nurodė, kad LR Transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 str. 2 d. nustatyta, kad viešojo naudojimo geležinkeliai yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, todėl nusikaltimu žala padaryta valstybei. LR Vyriausybės 1996-08-22 nutarimu Nr. 997 „Dėl geležinkelio valdytojo paskyrimo ir įgaliojimų susisiekimo ministerijai“ paskyrė AB „Lietuvos Geležinkeliai“ viešojo naudojimo geležinkelių ir valstybinės žemės, priskirtos viešojo naudojimo geležinkeliams, valdytoju ir įgaliojo Susisiekimo ministeriją sudaryti su AB „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl valstybės nuosavybės teise priklausančio viešojo naudojimo geležinkelių turto perdavimo patikėjimo teise ir šio turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir jos antrinė (dukterinė) įmonė UAB „Gelsita“, kaip valstybės turto patikėjimo teise valdytojai, negalėjo įgyti nuosavybės teisių į valstybei priklausantį turtą, nes nuosavybės teisės šiems subjektams perduotos nebuvo, todėl UAB „Gelsita“ negalėjo įgyti ir reikalavimo teisės į žalos atlyginimą bei gauti žalos atlyginimą už sužalotą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą. Prašė teismą priteisti iš atsakovų A. A. 14 912,40 Lt ir iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ 1 235,60 Lt valstybės naudai.

Žemesnės instancijos teismas

Biržų rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš A. A. 5 000 Lt valstybei padarytą žalą, o ieškinį atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ atmetė. Teismas konstatavo, kad siaurojo geležinkelio ruožas Panevėžys – Biržai pro Bernatonis, Skaistgirius, Medikonius, Pušalotą, Vaitkūnus, Joniškėlį, Pasvalį, Kraštus, Gulbinus, 1996-07-11 įregistruotas Kultūros vertybių registre, kuriam suteiktas G10K 1 kodas (naujas unikalus numeris 21899). Kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ ši nekilnojama kultūros vertybė pripažinta saugoma, nustatytas apsaugos tikslas - saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą kelias Biržai – Petrašiūnai, į kurį patenka ruožas Klausučiai – Biržai, nuosavybės teise nuo 2000-02-15 iki 2000-08-22 priklausė AB „Lietuvos geležinkeliai“, nuo 2000-08-22 iki 2009-01-08 - UAB „Gelsita“, o nuo 2009-01-08 vėl priklauso AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir nuosavybės teisė į šį turtą, įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyta. Konstatavo, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2008-07-01 baudžiamuoju įsakymu A. A. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d. ir jam paskirta 10 MGL dydžio bauda bei priteista 1 449,60 Lt žala UAB „Gelsita“ naudai. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. A. 2008-05-29 apie 19 val., Biržų rajone, Klausučių kaime, Nekilnojamojo kultūros vertybės, siaurojo geležinkelio ruože G10K, priklausančiam UAB „Gelsita“, slaptai pagrobė du siaurojo geležinkelio bėgius, bendros 1 235,60 Lt vertės, tuo padarydamas UAB „Gelsita“ 1 235,60 Lt turtinę žalą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad ieškovai įrodė, jog atsakovas A. A., išardant bei slaptai pagrobiant nekilnojamojo turto vertybes, G10K siaurojo geležinkelio ruožo Klausučiai – Biržai, esančio Širvenos sen., Biržų raj., Panevėžio apskrityje bėgius, padarė 16 148 Lt žalą valstybės saugomai nekilnojamai kultūros vertybei. Atsižvelgdamas į tai, kad bėgiai nebuvo nei saugomi, nei prižiūrimi, nebuvo tinkamai kontroliuojama bei administruojama šio kultūros paveldo objekto tvarkyba, priežiūra, ką pagal įstatymą turėjo atlikti kultūros paveldo departamentas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. A. teigia nežinojęs, jog geležinkelis yra kultūros vertybė, yra bedarbis, konstatavo esant pagrindui mažinti priteistinos žalos dydį. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. Į-315 patvirtintos sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašo 11 p. nuostatas, lėšos, įstatymų nustatyta tvarka Departamento išieškotos iš fizinių ir juridinių asmenų visuomenei padarytai žalai atlyginti, pervedamos į Lietuvos Respublikos biudžetą. Teismas konstatavo, kad bėgių vagystės metu siaurojo geležinkelio ruožas Panevėžys – Biržai priklausė UAB „Gelsita“, todėl bendrovė pagrįstai turėjo teisę reikalauti ir gauti žalos atlyginimą dėl bėgių vagystės.

Biržų rajono apylinkės vyriausias prokuroras ir Kultūros paveldo depatamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 1 235,60 Lt valstybės naudai bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodo, kad byloje nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, jog valstybei priklausantis turtas būtų perduotas įstatymų nustatyta tvarka UAB „Gelsita“ ar AB „Lietuvos geležinkeliai“, todėl teismas netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes dėl nuosavybės teisių UAB „Gelsita“, o vėliau AB „Lietuvos geležinkeliai“ pripažinimo. Teigia, jog teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti siaurojo geležinkelio nuosavybės nustatymo ir įregistravimo viešame registre teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nes tik 2009 m. gegužės mėnesį buvo pateikti duomenys apie tai, kad turtas registruotas Nekilnojamojo turto registre ir pateikti rašytiniai įrodymai, įrodantys turto įgyjimą be pagrindo faktą. Nurodo, kad ieškinys buvo grindžiamas aplinkybėmis įrodančiomis, kad UAB „Gelsita“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ negali būti pripažinti teisėtais siaurojo geležinkelio turto savininkais, todėl papildomas klausimas, kurį turėjo spręsti teismas buvo susijęs su daiktinėmis teisėmis. Nurodo, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir antrinė įmonė UAB „Gelsita“, kaip valstybės turto patikėjimo teise valdytojai, negalėjo įgyti nuosavybės teisės į valstybei priklausantį turtą, nes nuosavybės teisės šiems subjektams perduotos nebuvo, todėl negalėjo įgyti ir reikalavimo teisės į žalos atlyginimą bei gauti tokį žalos atlyginimą už sužalotą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą. Nurodo, kad veiksmai, kuriais buvo steigiama bendrovė ir perduodamas turtas bendrovės nuosavybėn, traktuotini kaip sandoriai, todėl ieškovai savo materialinį teisinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo kelia iš sandorių, kurių teisinę galią ir dėl to kilusius teisinius padarinius, bylą nagrinėjantis teismas turėjo vertinti ex officio.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą AB „Lietuvos geležinkeliai“ sprendimą prašo palikti nepakeistą. Nurodo, kad 1 235,60 Lt UAB „Gelsita“ buvo priteista baudžiamojo įsakymo pagrindu, kaip žala padaryta šiai bendrovei, todėl nei civilinio proceso, nei baudžiamojo proceso kodeksai nenumato galimybės ginčyti baudžiamuoju įsakymu nustatytų aplinkybių pagrįstumo reiškiant civilinį ieškinį. Nurodo, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ tik dalis nuosavybės teise priklausančio turto yra valstybės nuosavybė ir perduotas patikėjimo teise. Teigia, kad siaurasis geležinkelis nėra geležinkelio viešosios infrastruktūros objektas ir atitinkamai nėra valstybei nuosavybės teise priklausantis objektas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų ir, nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl neapskųstos sprendimo dalies nepasisako (CPK 320 str.).

Byloje nustatyta, kad 2008-05-29 apie 19 val., siaurojo geležinkelio ruože Biržų rajone, Klausučių kaime, A. A. slapta pagrobė bendros 1 235,60 Lt vertės du siaurojo geležinkelio bėgius. Biržų rajono apylinkės teismo 2008-07-01 baudžiamuoju įsakymu A. A. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatyta BK 178 str. 1 d. ir jam paskirta 10 MGL dydžio bauda bei priteista 1 449,60 Lt žala UAB „Gelsita“ naudai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad siaurojo geležinkelio kompleksas G10K 1996-07-11 buvo įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Ieškovai teigia, kad UAB „Gelsita“, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra AB „Lietuvos geležinkeliai“, nepagrįstai gavo žalos atlyginimą, nes pagrobtas turtas priklauso valstybei. Iš bylos dokumentų matyti, kad geležinkelio bėgiai buvo pagrobti uždarytame siaurojo geležinkelio ruože (LR Vyriausybės 1996-02-22 nutarimo Nr. 269 „Dėl siaurojo geležinkelio techninės būklės ir tolesnio jo naudojimo“ 1 p.). Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ teigia, kad uždarytus viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus, nebeatliekančius savo, kaip viešosios infrastruktūros paskirties, valstybė perdavė kitų subjektų nuosavybėn, todėl siaurasis geležinkelis ir kitas su juo susijęs turtas po siaurojo geležinkelio uždarymo buvo perduotas atsakovui valdyti ir naudotis juo nuosavybės teise. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ginčo geležinkelio ruožas nuosavybės teise nuo 2000-02-15 iki 2000-08-22 priklausė AB „Lietuvos geležinkeliai“, 2000-08-22 - 2009-01-08 laikotarpiu UAB „Gelsita“, o nuo 2009-01-08 registruoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuosavybe (1t., b.l. 163-164). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis nustato, kad nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami nekilnojamojo turto registre. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Civilinio kodekso 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti. Apeliacinės instancijos teismui ieškovai nepateikė duomenų, kad siaurojo geležinkelio ruožas, kuriame buvo pagrobti geležinkelio bėgiai, buvo nepagrįstai registruotas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 1999-05-26 įsteigtos UAB „Gelsita“, o ją likvidavus atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuosavybe (CPK 178 str.). Nepaneigus šių duomenų UAB „Gelsita“, būdama siaurojo geležinkelio savininkė, kurios veiklos objektas buvo uždaryto siaurojo geležinkelio pastatų ir statinių priežiūra, turto nuoma ir pardavimas, pagrįstai gavo Biržų rajono apylinkės teismo 2008-07-01 baudžiamuoju įsakymu iš A. A. priteistą žalos atlyginimą (1t., b.l. 86-91,139-164). Be to, baudžiamuoju įsakymu yra konstatuota, kad žala padaryta ne valstybei, o UAB „Gelsita“ ir šis baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs, todėl jame nustatyti faktai turi prejudicinę galią šioje byloje (CPK 182 str. 3p.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas pirmiausia yra siejamas su ieškovų pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą, t.y., aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas ir ieškinio dalyką - suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui, nes šie ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Įpareigodamas ieškovą nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą, įstatymas neįpareigoja ieškovo nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, nes teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškovo nurodytas ieškinyje teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas (CPK 135str.1d.2p.). Tuo atveju kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialinės teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Iš ieškinio ir jo patikslinimų matyti, kad ieškovai prašė teismo priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ nepagrįstai gautas lėšas, tačiau jos nuosavybės teisių įregistravimo viešame registre teisėtumo ir pagrįstumo klausimo į siaurojo geležinkelio ruožą neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti minėtų klausimų. Teisę viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą teismas turi teisę tik Civilinio proceso kodekso nustatytais atvejais, todėl apeliantų teiginiai, kad teismas ex officio privalėjo spręsti šį klausimą, atmestinas, nes teismas nesprendė sandorių pagrįstumo klausimų (CPK 376 str. 3 d., 417str., CK 1.78 str. 3 d.). Nors apeliantas nurodo, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, tačiau teisė ginti viešą interesą yra suteikta ir prokurorui (CPK 49 str., LR Prokuratūros įstatymo 19 str.). Iš baudžiamosios bylos Nr. 54-1-232-08 matyti, kad Biržų rajono apylinkės prokuroras, 2008-06-26 surašydamas pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, neišsiaiškino baudžiamoje byloje svarbių aplinkybių ir nurodė, kad A. A. slapta pagrobė Nekilnojamojo kultūros vertybės siaurojo geležinkelio ruože G10K esančius geležinkelio bėgius, priklausančius UAB „Gelsita“ ir tuo padarė žalą šiai bendrovei. Kaip nurodyta aukščiau, šio pareiškimo pagrindu priimtas Biržų rajono apylinkės teismo 2008-07-01 baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs (baudž. byla, b.l. 48, 49). Be to, ginčijant viešame registre esančių duomenų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, į bylą turėjo būti atsakove įtraukta VĮ „Registrų centras“. Teisė byloje nurodyti atsakovus, priklauso išimtinai tik ieškovams, tačiau paduodamas patikslintus ieškinius, šio atsakovo į bylą ieškovai neįtraukė, todėl spręsti viešojo registro įrašų teisėtumo klausimo teismas neturėjo pagrindo (CPK 45 str.).

Dėl paminėto, naikinti sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

nutarė:

Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas Biržų rajono vyriausiojo prokuroro ir Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos ieškinys dėl 1 235,60 Lt priteisimo iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“, palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija Birutė JonaitienėRamunė ČeknienėBirutė Valiulienė