Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-03-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-83-485/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2018-03-01
Bylos Nr.
AN2-83-485/2018
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00266-2017-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Advokatai
Rokas Kairelis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-83-485/2018Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00266-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. V. atstovo advokato Roko Kairelio apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimo J. V. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. V. Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį 150 Eur bauda už tai, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo trečios laiptinės, jam priklausantis ir jo vedamas šuo įkando mažamečiui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), į kairės kojos šlaunį, t. y. padarė žalos mažamečio A. Š. sveikatai. J. V. savo veiksmais nesilaikė 2014 m. liepos 10 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.13B-1070 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Jonavos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje“ taisyklių 45 punkto reikalavimų. Apeliaciniame skunde J. V. advokatas Rokas Kairelis prašė Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad nesutinka su teismo išvada, jog J. V. neneigė faktinės aplinkybės, jog jo vedamas šuo įkando A. Š.. Su administracinio nusižengimo protokolu J. V. nesutiko, teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvyko laiptinėje žaidusių vaikų ir vedamo šuns susidūrimas, tačiau nebuvo girdėti jokio šuns urzgimo ar pan. Šuns įkandimo J. V. niekada nepripažino. Dėl medikų informacijos, kuria buvo grindžiama kaltininko kaltė, nurodė, kad nepažymėtas koks buvo žaizdos susidarymo mechanizmas (kastinė, muštinė, plėštinė ir pan.). Abejonių dėl žaizdos susidarymo šuns įkandimo aspektu kėlė ir A. Š. įstatyminio atstovo parodymai, kur pastarasis nurodė, jog vaikui į koją buvo įkasta iki kraujo, tačiau tuo pačiu nurodė, jog vaiko drabužiai (kelnės) nebuvo sugadinti. Skundo autoriaus nuomone, akivaizdu, jog neįmanoma iki kraujo pažeisti kojos, tuo pačiu, bent minimaliai nepažeidžiant kelnių.Taip pat skunde nurodė, kad kaltė buvo grindžiama ir nukentėjusiojo asmens tėvo parodymais, nors jis įvykio aplinkybių nematė, jas žino tik iš savo atstovaujamo sūnaus pasakojimo ir negali būti laikomas liudytoju. Faktines aplinkybes matė tik du proceso dalyviai – J. V. ir A. Š.. Skundžiamas nutarimas buvo priimtas neišnagrinėjus visų bylai reikšmingų aplinkybių bei nepašalinus pagrįstų abejonių, todėl jis naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, o byla nutrauktina. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. L. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma skundo netenkinti.Nukentėjusiojo nepilnamečio A. Š. įstatyminio atstovo (tėvo) R. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu nesutinkama su įrodymų vertinimu ir padarytų galutinių teismo išvadų konstatavimu.Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pripažįstant asmenį kaltu, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog įvertinus byloje surinktą ir ištirtą faktinę medžiagą, įvertinus ją visete J. V. kaltumas dėl padaryto administracinio nusižengimo įrodytas, todėl jis ir nubaustas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad J. V. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryti. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutartį, remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. J. V. padarytas administracinis nusižengimas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį kvalifikuotas tinkamai. Inkriminuojant administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, būtina nustatyti kokią blanketinę normą pažeidė J. V.. Iš administracinio nusižengimo protokolo nustatyta, jog J. V. pažeidė Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13B-1070 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Jonavos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje“ taisyklių 45 punktą, nes <...> Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Iš esmės analogiškas nuostatas numato ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos, jog gyvūnų laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.Iš byloje esančio R. Š. pareiškimo turinio nustatyta, jog 2017 m. rugsėjo 25 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) mieste prie (duomenys neskelbtini), jo sūnui A. Š. į kairę koją įkando šuo, kurio savininkas gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini). Nuvykus į medicinos įstaigą priėmimo skyriuje buvo nustatytas A. Š. kairės kojos sužalojimas. Šias aplinkybes patvirtino apskaitos žiūryklė (b. l. 4), kurioje nustatyta, jog į Jonavos ligoninę kreipėsi A. Š., nes į koją įkando šuo ir kojoje žaizda. Taip pat apklaustas ir pats A. Š. dėl įvykio (b. l. 6), kuris nustatytų ir pareiškime nurodytų aplinkybių nepaneigė, paaiškino, jog pro atsidariusias laiptinės duris išbėgęs šuo iškarto puolė ant jo ir vieną kartą įkando vaikui į kairę koją virš kelio, šuo norėjo kasti ir antrą kartą, bet jį vedęs vyras atitraukė jį ir nuėjo link automobilio, kuriuo išvažiavo. Jis viską papasakojo savo tėčiui. Nukentėjusysis atpažino šuniuką iš J. V. žmonos pateiktos nuotraukos, kuris jam įkando. Iš VšĮ Jonavos ligoninės informacinės pažymos nustatyta, kad A. Š. diagnozuota šlaunies žaizda, jam suteikta būtinoji medicininė pagalba ir jis išleistas į namus. Pats J. V. kaltės nepripažino, teismui paaiškino, jog šunį vedėsi pririštą pavadėliu be antsnukio, pačio fakto dėl šuns įkandimo jis nematė, nors vaikai tą sakė, tačiau kur įkando jam neparodė. Teisminio bylos nagrinėjimo metu įstatyminis atstovas R. Š. savo paaiškinimus, duotus tyrimo metu, patvirtino teismui. Keliant abejonę dėl teismo išvados, jog J. V. neneigė, jog šuo įkando vaikui, ir tvirtinant tai, kad nebuvo neigtas tik vaikų ir šuns kontaktas, aukštesnysis teismas perklausęs teismo posėdžio garso įrašą sutinka, jog iš esmės J. V. šuns įkandimo nepripažino, nurodė savą versiją kaip viskas vyko, tačiau iš A. Š. paaiškinimo, jo nurodytų aplinkybių, kurias pirmiausia jis pasakė savo tėvui R. Š., šis ėmėsi veiksmų išsiaiškinti situaciją, nukentėjusįjį pristatė į ligoninę medikų apžiūrai, kur specialistų vertinimu buvo diagnozuotas sužalojimas, šios aplinkybės nurodytos R. Š. pateiktame policijai pareiškime, iš karto po įvykio apie padarytą žalą A. Š. sveikatai buvo pasakyta J. V. sutuoktinei, parodyta įkandimo vieta, o iš jos pateiktos nuotraukos A. Š. atpažino, kad būtent jų laikomas šuo įkando jam. Visos šios aplinkybės patvirtina teismo nustatytas, ištirtas ir konstatuotas aplinkybes. Paties šuns ir vaikų, kurių vienas iš jų ir buvo A. Š., kontakto neneigia ir pats J. V., vedęs savo augintinį pririštą su pavadėliu, be antsnukio, tačiau neužtikrinęs tinkamo saugumo kitų žmonių atžvilgiu. Skunde nurodė, jog J. V. net negirdėjo jokio šuns urzgimo ar pan., tačiau perklausius dar kartą garso įrašą, šiuo argumentu iš paties kaltininko paaiškinimų nustatyta, jog šuo neurzgia ir neloja, nes jo toks charakteris. Taigi, visumoje nors ir šias abejones dėl įkandimo fakto kelia skundo autorius, tačiau aukštesniojo teismo faktinių bylos aplinkybių įvertinimu, jos yra nepagrįstos ir įrodytos nagrinėjamoje byloje. A. Š. nurodytas aplinkybes, jog jam įkando šuo, kaip vėliau paaiškėjo J. V. vedamas šuo, patvirtino R. Š. paaiškinimai tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, dėl sužalojimų buvo nurodyta ir J. V. žmonai bei dėl šios priežasties kreiptasi į medikus, nurodant sužalojimų priežastį, A. Š. suteikta pirmoji pagalba, jis paskiepytas nuo pasiutligės. Dėl sužalojimo mechanizmo teismas nurodo, kad nors ir medicinos įstaigos pažymoje nurodyta šlaunies žaizda be detalesnio sužalojimo aprašymo, tai nepaneigia šuns įkandimo fakto. Iš byloje apklausto J. V. paaiškinimų nustatyta, kad jau atėjus pas jį į namus ir kalbantis R. Š. su J. V. žmona, jai buvo parodyta šuns įkandimo vieta ir ji ją apibūdino kaip mėlynę. Nemanytina, jog visais atvejai įkandus šuniui įkandimas būna atviras ar plėštinės žaizdos forma, tikėtina, jog gali būti ir kraujosruvų susiformavimo apraiškų turintys sužalojimai, kur akivaizdu, kad asmens kūnas, organizmas buvo paveiktas iš šalies, kaip šiuo atveju kontaktavus su J. V. vedamu šunimi. Skunde nurodyti argumentai, jog buvo imtasi priemonių dėl sužalojimo mechanizmo detalesnio nustatymo, tačiau teismas tokį prašymą atmetė, aukštesniojo teismo vertinimu, nebuvo padaryti netinkami teismo veiksmai, nes tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų. Šiuo atveju, įvertinus aukščiau aptartus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenis, jų pagrįstumą bei objektyvumą, spręstina, kad atlikti visi esminiai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti J. V. kaltę jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, padaryme.Pasak skundo autoriaus, tiesiogiai įvykyje dalyvavę buvo J. V. ir nepilnametis A. Š., tačiau vaikas visas aplinkybes apie įvykį iškarto papasakojo savo tėvui R. Š., kurio iniciatyva ir pradėtas tyrimas dėl jo sūnaus sužalojimo. R. Š. yra įstatyminis nuketėjusiojo A. Š. atstovas, kuris, atstovaudamas sūnaus interesus, turi visas jo teises teisminio nagrinėjimo metu, taip pat ir teisę duoti paaiškinimus teisme. Jo parodymai turi tokią pačią įrodomąją reikšmę kaip ir visi kiti įrodymai, jei jie atitinka liečiamumo, leistinumo, tikrumo bei pakankamo ryšio tarpusavyje kriterijus įrodymų aspektu, juos patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga. Šiuo atveju teismas vadovaudamasis šio proceso dalyvio duotais paaiškinimais, visiškai pagrįstai skundžiamą nuosprendį jais grindė, nes J. V. kaltumas nebuvo nulemtas tik R. Š. parodymais, tačiau ir paties A. Š. duotais paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga, todėl šiame kontekste nurodyti skundo argumentai yra nepagrįsti. Tiek A. Š., tiek jo įstatyminio atstovo R. Š. pateikti paaiškinimai buvo nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios, jie nekito ir bylą nagrinėjant betarpiškai teisme, teismas jų nelaikė prioritetiniais, juos vertino atsižvelgęs į įrodymų vertinimo taisykles, t. y. kiekvieną jų atskirai ir visumoje, todėl abejonių dėl jų patikimumo aukštesniajam teismui nekilo ir skundą nagrinėjant apeliacine tvarka. Taigi, nagrinėjamu atveju suabejojus pirmosios instancijos teismo atliktu faktiniu ir teisniu vertinimu, nurodyti argumentai nepasitvirtino, be to, kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva ir dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad apylinkės teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė J. V. lūkesčių nepateisinamą sprendimą savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir neobjektyviai, o pats teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimą nepakeistą ir J. V. advokato Roko Kairelio apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Remeika