- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-133/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Marytė Mitkuvienė, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- uždarosoios akcinės bendrovės ,,Laumeksa“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „SEB Vilniaus bankas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Klaipėdos monolitas“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Lautuva“
- Advokatai
- Irmantas Dobilas, Rūta Brazauskienė, Alfonsas Masiliūnas
- Kategorijos
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosoios akcinės bendrovės ,,Laumeksa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 12 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-314-45/2006 pagal ieškovo uždarosoios akcinės bendrovės „Laumeksa“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „SEB Vilniaus bankas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Klaipėdos monolitas“ dėl 4 300 000 Lt žalos atlyginimo. Tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Lautuva“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Laumeksa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams AB „SEB Vilniaus bankas“ ir UAB „Klaipėdos monolitas“ ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 4 300 000 Lt žalos atlyginimą - 1 800 000 Lt netekto turto vertės ir 2 500 000 Lt negautų pajamų, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidos, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 1993 m. lapkričio 9 d. komercinis bankas „Vilniaus bankas“ (dabar AB „SEB Vilniaus bankas“) su ieškovu UAB „Laumeksa“ sudarė kredito suteikimo sutartį, kuria buvo suteikta 110 000 JAV dorelių trumpalaikis kreditas. Suteikto kredito užtikrinimui buvo įkeista 2 500 tonos lakštinio plieno, 450 000 JAV dolerių vertės. Pagal įkeitimo sutartį plienas buvo perduotas saugoti UAB „Monolitas“ (dabar UAB „Klaipėdos monolitas“). Atsakovas AB „SEB Vilniaus bankas“ 1994 m. kovo 16 d. priėmė prievolės įvykdymą ir davė raštišką sutikimą disponuoti dalimi įkeisto turto tretiesiems asmenims. 1994 m. kovo 24 d. buvo duotas sutikimas dėl likusios įkeisto turto dalies disponavimo. Šių raštų pagrindu atsakovas UAB „Klaipėdos monolitas“ perdavė saugotą turtą – įkeistas 2 500 tonas lakštinio plieno tretiesiems asmenims. Ieškovas nurodė, kad metalų lakšto praradimo faktas buvo nagrinėjamas baudžiamojoje byloje Nr. 02-1-088-97, kurioje UAB „Laumeksa“ 2001 m. spalio 12 d. nutarimu buvo pripažintas civiliniu ieškovu. 2005 m. balandžio 9 d. tyrimas baudžiamojoje byloje buvo baigtas nenustačius kaltų asmenų. Ieškovas nurodė, kad per laikotarpį nuo turto praradimo iki ieškinio pareiškimo teisme civiline tvarka nebuvo pasyvus, teismui ieškinio pareiškimą pareiškė pasibaigus tyrimui dėl turto praradimo baudžiamąja tvarka, todėl ieškovas prašė teismo pripažinti, kad terminas pareikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo atsakovams AB „SEB Vilniaus bankas“ ir UAB „Klaipėdos monolitas“ praleistas dėl svarbių priežasčių ir prašė jį atnaujinti.
Atsakovai AB „SEB Vilniaus bankas“ ir UAB „Klaipėdos monolitas“ prašė taikyti ieškinio senatį. Bylos nagrinėjimo eigoje 2006 m. gegužės 25 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Klaipėdos monolitas“ atstovas pateikė prašymą dėl dalinio sprendimo byloje priėmimo. Nurodė, kad ieškovas apie teisių pažeidimą sužinojo ne vėliau kaip 1994 metų balandžio mėnesį, todėl darytina išvada, kad terminas reikšti reikalavimus atsakovų atžvilgiu baigėsi 1997 metų balandžio mėnesį, o teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nėra įrodymų, dėl ko būtų galima laikyti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl priimtinas dalinis sprendimas ir atmestinas reikalavimas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. birželio 12 d. daliniu sprendimu ieškinį atsakovams dėl 4 300 000 Lt žalos priteisimo atmetė kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad asmuo pažeistas teises gali apginti pareikšdamas ieškinį teisme. Įstatymai nustato šios teises realizavimo tvarką ir terminus. Tinkamai ir laiku neįgyvendinus savo teisių, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą. Pagal 1964 m. CK 84 straipsnio pirmosios dalies nuostatas, buvo nustatytas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas. Ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eiga dėl ieškovo prašomos priteisti žalos prasidėjo nuo tos dienos, kai tapo žinoma ar turėjo sužinoti apie turto praradimą. Ieškinio pareiškime nurodoma, kad žalos padarymo laikotarpis - 1994 metų kovo mėn., atsakovų pareiga grąžinti įkeistą ir saugomą turtą atsirado 1994 m. balandžio mėn., be to, ieškovo direktorius Raimundas Kostkus 2006 m. gegužės 25 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad 1994 m. kovo 24 d. sužinojo apie prievolės įvykdymą, t.y. paskolos grąžinimą. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas darė išvadą, kad ieškovas ne vėliau kaip 1994 m. balandžio mėnesį realiai įgijo teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ieškinine tvarka, kuri išnyko 1997 m. balandžio mėnesį, t.y. praėjus trejiems metams nuo teisės atsiradimo dienos. Teismas pažymėjo, kad ieškinio senaties termino eigą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka (1964 m. CK 89 str., 2000 m. CK 1.131 str.) ir konstatavo, kad 1997 m. balandžio 23 d. buvo iškelta baudžiamoji byla Nr.02-1-088-97, kurioje 2001 m. spalio 12 d. UAB „Laumeksa“ pateikė pareiškimą dėl pripažinimo civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje pareiškė reikalavimą dėl padarytos 1 800 000 Lt materialinės žalos atlyginimo. Tardymo skyriaus prie Klaipėdos m. VPK 2001 m. spalio 12 d. tardytojos nutarimu UAB „Laumeksa“ pripažinta civiliniu ieškovu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 9 d. nutartimi konstatavo, kad baudžiamojoje byloje Nr. 02-1-088-97 UAB „Laumeksa“ pretenzijų UAB „Monolitas“ (dabartinis pavadinimas UAB „Klaipėdos monolitas“) nereiškė. Tyrimas baudžiamojoje byloje baigtas 2004 m. balandžio 9 d.. Remdamasis tuo teismas sprendė, kad baudžiamoji byla Nr. 02-1-088-97 dėl turto pasisavinimo ir iššvaistymo KB „Aurabankas“ iškelta 1997 m. balandžio 23 d., tačiau šioje byloje aktyvūs atsakovo UAB „Laumeksa“ veiksmai – pareiškimas dėl pripažinimo civiliniu ieškovu - užfiksuoti tik 2001 m. spalio 12 d., o ieškovo nurodytos priežastys, kurios būtų pakankamas pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, nelaikytinos svarbiomis, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas ieškinį teisme pareiškė pasibaigus ieškinio senačiai. Esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį, nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teismas ieškinį atmetė kaip pareikštą pasibaigus ieškinio senaties terminui, nevertindamas ieškinio materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,Laumeksa“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 12 d. dalinį sprendimą ir išspręsti ieškovo reikalavimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo iš esmės - praleistą terminą atnaujinti, grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ieškovo reikalavimą dalyje dėl 4 300 000 Lt žalos atlyginimo priteisimo. Apeliantas prašymus grindžia tokiais motyvais:
Daliniu sprendimu teismas iš esmės atmetė abu ieškinio reikalavimus. Pažymėtina, kad atsakovas UAB „Klaipėdos monolitas“ prašė priimti dalinį sprendimą dėl vieno reikalavimo (praleisto senaties termino atnaujinimo), tačiau teismas peržengė prašymu nustatytas ribas ir daliniu sprendimu išsprendė visą bylą. Toks sprendimas prieštarauja CPK 261 straipsnio esmei, nes daliniu sprendimu gali būti išsprendžiama tik dalis byloje pareikštų reikalavimų, o likusieji reikalavimai nagrinėjami toliau. Pažymėtina, kad net ir esant CPK 261 straipsnio nustatytiems pagrindams priimti dalinį sprendimą, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar pirmenybės suteikimas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams nepažeis kitų proceso principų. Šiuo atveju ieškovas neteko galimybės pateikti paaiškinimus dėl reikalavimo priteisti 4 300 000 Lt žalos atlyginimą, kurie yra svarbūs ir ieškinio senaties klausimo išsprendimui. Teismas sprendime gali išspręsti tik tokius ieškinio reikalavimus, kuriuos nagrinėjo teismo posėdyje ir su kuriais susijusius įrodymus ištyrė, o šiuo atveju įrodymai, susiję su žalos padarymo aplinkybėmis ir jos dydžiu nebuvo tiriami, nors reikalavimas dėl žalos priteisimo daliniame sprendime yra atmestas. Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, visiškai nemotyvavo, kodėl šioje byloje yra priimamas dalinis sprendimas, o tik pateikė trumpą nuorodą į CPK 261 straipsnio pirmosios dalies normą. Tačiau prieš priimant dalinį sprendimą, pirmiausia turi būti nustatytos aplinkybės (1) ar pareikšti reikalavimai yra tokio pobūdžio, kad jie galėtų būti nagrinėjami atskirai, (2) turi būti nustatyta, dėl kurių reikalavimų bus priimamas dalinis sprendimas, o kurie reikalavimai bus nagrinėjami toliau, (3) turi būti nustatyta, kad byloje surinktų įrodymų pakanka nuspręsti dėl dalies reikalavimų, tačiau jų nepakanka nuspręsti dėl likusių reikalavimų. Šiuo atveju teismas tokių aplinkybių nenustatė. Prašyme dėl dalinio sprendimo priėmimo nurodyta, kad tokiu sprendimu bus įgyvendintas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principas, tačiau nenurodyta, kodėl bylos nagrinėjimas užsitęstų, jeigu būtų nagrinėjami abu ieškovo reikalavimai įprasta tvarka. Šioje byloje atsakovo prašymas dėl dalinio sprendimo priėmimo neturėjo jokios prasmės - nei teismas, nei kuris nors proceso dalyvis nenurodė, jog trūksta įrodymų dėl kurio nors vieno pareikšto reikalavimo. Taigi, visas ieškovo ieškinys galėjo būti išnagrinėtas 2006 m. gegužės 25 d. posėdyje. Teismas, konstatuodamas, jog aktyvūs ieškovo veiksmai užfiksuoti tik 2001 m. spalio 12 d., t.y. jau praėjus daugiau kaip 3 metams po to, kai ieškovo atstovas sužinojo apie žalos padarymo faktą, nevertino kitų byloje esančių įrodymų, pavyzdžiui, atsakovo UAB „Klaipėdos monolitas“ rašto Palangos miesto apylinkės teismui nuorašo, iš kurio matyti, kad dar 1996 m. civilinėje byloje (Palangos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-66/96) buvo nagrinėjamas atsakovo UAB „Klaipėdos monolitas“ saugotų metalo lakštų praradimo klausimas. Be to, prijungtoje baudžiamojoje byloje yra ne vienas dokumentas, patvirtinantis jog gerokai anksčiau negu 2001 m. spalio 12 d. buvo atliekamas ne vienas parengtinis tyrimas, kuriame buvo aiškinamos atsakovui UAB „Klaipėdos monolitas“ perduotų metalo lakštų dingimo aplinkybės. Ieškovo direktorius R. Kostkus nuo pat baudžiamųjų bylų iškėlimo pradžios aktyviai dalyvavo procese, skundė parengtinį tyrimą atlikusių pareigūnų veiksmus. Ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog dingusių metalo lakštų klausimas bus išspręstas baudžiamojoje byloje ir tol, kol šios aplinkybės nebuvo išaiškintos, nebuvo prasmės teikti civilinį ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, neištyrė visų įrodymų, turinčių reikšmės šio klausimo išsprendimui ir tuo pažeidė CPK 14 straipsnio pirmosios dalies normą, įpareigojančią teismą ištirti visus įrodymus, esančius byloje bei 185 straipsnio pirmosios dalies normą, įpareigojančią visapusiškai ištirti bylos aplinkybes. Dėl šių pažeidimų teismas priėmė neteisingą sprendimą. Teismas taip pat nesiaiškino, ar ieškinio senaties termino atnaujinimas būtent šiuo konkrečiu atveju pažeistų civilinių teisinių santykių stabilumo principą, o tiesiog apsiribojo bendrų frazių apie šio instituto paskirtį išdėstymu. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovui yra padaryta esminė 4 300 000 Lt žala, dėl kurios buvo visiškai sutrikdyta įmonės veikla. Pagal CPK 329 straipsnio pirmosios dalies nuostatas, procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas sprendimui panaikinti, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Ieškovo nuomone, nurodyti procesiniai pažeidimai turėjo tiesioginės reikšmės neteisingam bylos išsprendimui. Panaikinus skundžiamą dalinį teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas klausimą gali išspręsti iš esmės.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai AB „SEB Vilniaus bankas“ ir UAB „Klaipėdos monolitas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą ir naikinti sprendimą dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Iš ieškinio pareiškimo (I t., b.l. 2-5) matyti, kad ieškovas prašė atstatyti praleistą ieškinio senaties terminą ir priteisti iš atsakovų 4 300 000 Lt žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Toks ieškinio pareiškimo turinys rodo, kad pagrindinis ieškovo reikalavimas yra priteisti žalos atlyginimą. Kiti reikalavimai - dėl ieškinio senaties termino atstatymo bei dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra išvestiniai reikalavimai iš pagrindinio reikalavimo.
Teismas nors priimtą sprendimą pavadino daliniu sprendimu, tačiau ginčą išsprendė iš esmės ir ieškinį atmetė.
Sutinkamai su CPK 261 straipsniu daliniu sprendimu galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo. Dalinis sprendimas gali būti priimamas tuomet, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Dalinis sprendimas yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje. Apskundus dalinį sprendimą, dėl kitų reikalavimų ar reikalavimo dalies byla nagrinėjama toliau.
Toks įstatyminis reglamentavimas rodo, kad daliniu sprendimu teismas negali išspręsti viso ginčo, o tik jo dalį. Tačiau spręsdamas dalį ginčo, teismas laikosi visų civilinio proceso reikalavimų, užtikrinančių proceso šalių teisių apsaugą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto atstovė pripažino, kad sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atstatymo ieškovo procesinės teisės nebuvo kaip nors suvaržytos.
Teismas daliniu sprendimu išspręsdamas ginčą pažeidė CPK 261 straipsnio reikalavimus. Tačiau vertinant šio pažeidimo reikšmę ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui būtina atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes ir teismo išspręsto reikalavimo reikšmę visam ginčo sprendimui.
Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Ieškovo atstovas - bendrovės direktorius A. Kostkus - parodė, kad 1994 m. kovo 26 d. sužinojo apie tai, kad ieškovui priklausantį metalą iš UAB „Klaipėdos monolitas“ teritorijos paėmė UAB „Argus“ direktorius A. Gudavičius ir išvežė parduoti. Šį metalą ieškovui perdavė UAB „Lautuva“ pagal sutartį Nr. 5 (baudž. byla, II t., b.l. 25) tam, kad jis būtų įkeistas kaip „garantas už banko kreditus“. Įkeitus metalą ieškovas iš atsakovo - AB „SEB Vilniaus bankas“ gavo 110 000 USD paskolą. Iš paskolos sąskaitos (baudž. byla, II t., b.l. 53) išrašo matyti, kad 1994 m. kovo 16 d. dalis paskolos – 109 985 USD buvo padengta. A. Kostkaus teigimu jis nežino kas padengė šią paskolos dalį, tačiau jis pats 1994 m. kovo 24 d. sumokėjo likusią paskolos dalį – 15 USD, o 1994 m. kovo 29 d. palūkanas už paskolą - 5 500 USD. Šios aplinkybės patvirtina, kad metalo praradimą ieškovo direktorius A. Kostkus sužinojo 1994 m. kovo pabaigoje, todėl nuo tada turi būti skaičiuojama ieškinio senaties termino eigos pradžia.
Ieškovo reikalavimui taikytina CK 84 straipsnio 1 dalis (remiantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, taikytinas 1964 m. redakcijos CK) trejų metų ieškininės senaties terminas. Todėl ieškinio senaties terminas nagrinėjam ginčui pasibaigė 1997 m. kovo pabaigoje.
Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių ieškininės senaties termino eiga būtų sustabdyta (CK 88 str.).
Ieškininės senaties termino eigos nutraukimo pagrindai nustatyti CK 89 straipsnyje. Ieškovas 2001 m. spalio 12 d. buvo pripažintas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje (baudž. byla, II t., b.l. 55), tačiau pats ieškinys nebuvo pateiktas, baudžiamojoje byloje atsakovų atžvilgiu tyrimas nebuvo atliekamas ir ieškovas atsakovams jokių reikalavimų nepareiškė. Todėl pats ieškovo pripažinimo civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje faktas ieškinio senaties termino eigos nenutraukė. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kad atsakovai būtų atlikę tokius veiksmus, kurie liudija, kad atsakovai pripažįsta skolą. Pats ieškovas pripažįsta, kad pirmą kartą pretenzijas atsakovams pareiškė 2005 m. birželio 15 d. ir atsakovai jų nepripažino (civ. byla, I t., b.l. 16,17). Ieškovas ieškinį atsakovams pareiškė 2005 m. rugpjūčio 9 d. Nuo šios dienos ieškininės senaties termino eiga nutrūko (CK 1.130 str. 1 d.).
Ieškovai prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį prašymą, nevertino byloje esančių įrodymų.
Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino atsakovo UAB „Klaipėdos monolitas“ rašto Palangos miesto apylinkės teismui nuorašo, iš kurio matyti, kad dar 1996 m. civilinėje byloje (Palangos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-66/96) buvo nagrinėjamas atsakovo UAB „Klaipėdos monolitas“ saugotų metalo lakštų praradimo klausimas ir atsakovai apie tai žinojo, ką patvirtina ir prijungtoje baudžiamojoje byloje esantys dokumentai. Tačiau pats ieškovas pripažįsta, kad nurodytoje byloje buvo nagrinėjamas ginčas kitos paskolos grąžinimo ir nėra susijęs su nagrinėjama byla. Tai patvirtina ir teismo sprendimų nuorašai.
Tai, kad prijungtoje baudžiamojoje byloje yra ne vienas dokumentas, patvirtinantis jog gerokai anksčiau negu 2001 m. spalio 12 d. buvo atliekamas ne vienas parengtinis tyrimas, kuriame buvo aiškinamos atsakovui UAB „Klaipėdos monolitas“ perduotų metalo lakštų dingimo aplinkybės, ieškovo direktorius R. Kostkus nuo pat baudžiamųjų bylų iškėlimo pradžios aktyviai dalyvavo procese, skundė parengtinį tyrimą atlikusių pareigūnų veiksmus (baudž. bylos t. 1, b. l. 46, t. 2, b. l. 164, 191) nėra pakankamai svarbios aplinkybės praleistam ieškinio senaties terminui atstatyti, nes baudžiamojoje byloje jokios pretenzijos šiems atsakovams nebuvo reiškiamos.
Iš prijungtos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad baudžiamojoje byloje dėl turto pasisavinimo ir iššvaistymo KB „Aurabankas“ buvo išskirta baudžiamoji byla dėl 200000 USD užvaldymo apgaulės būdu iš KB „Vilniaus bankas“. Šio tyrimo metu buvo aiškinamos UAB „Lautuva“ ir ieškovui suteikimas paskolų KB „Vilniaus bankas“ bei su tuo susijęs turto įkeitimas. Tyrimas dėl dingusių metalo lakštų buvo atliekamas tiek, kiek tai susiję su šio turto įkeitimu paskolų grąžinimui užtikrinti. Baudžiamoji byla dėl KB „Vilniaus bankas“ turto užvaldymo nutraukta tik 2004 m. vasario 12 d. Tačiau ši aplinkybė taip nėra pakankamas pagrindas atstatyti praleistą ieškinio senaties terminą nagrinėjamoje byloje.
Kaip minėta, baudžiamojoje byloje tyrimas dėl metalo buvo atliekamas tik tiek, kiek tai lietė banko interesus. Nutarime (baudž. byla II t., b.l. 184-185) nutraukti baudžiamąją bylą nurodyta, kad „Šioje baudžiamojoje byloje tirtas KB „Vilniaus bankas“ turto užvaldymas apgaule. Bankas leido parduoti metalą, 110 000 Lt paskola grąžinta, bankui žala nepadaryta. Kaip šis metalas buvo realizuotas ir kam jis iš tiesų priklausė – veikos kvalifikavimui reikšmės neturi“. Faktinės metalo dingimo aplinkybės ieškovui buvo žinomos nuo pat dingimo dienos. Ieškovas žinojo, kad metalą paėmė UAB „Argus“ direktorius A. Gudavičius turėdamas UAB „Laukuva“ įgaliojimą (baudž. byla II t., b.l. 152), bei aplinkybes susijusias su paskolos, už kurią buvo pirktas dingęs metalas, padengimu. Kadangi tyrimas dėl dingusių metalo lakštų nebuvo atliekamas, ieškovas neturėjo pagrindo manyti, kad jo teisės bus apgintos baudžiamojoje byloje. Ieškovas iki 2001 m. spalio 12 d. niekur nereiškė pretenzijų dėl metalo ir nesikreipė dėl baudžiamojo bylos iškėlimo ar tyrimo atlikimo. Kaip minėta, ieškovas nuosavybę į metalo lakštus įrodinėja tik sutartimi Nr.5 (baudž. byla, II t., b.l. 25), kurioje susitarta, jog „UAB „Laukuva“ perduoda 2 500 t juodojo metalo UAB „Laumeksa“, kaip garantą už banko kreditus“.
Vertindama šias aplinkybes kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo atstatyti praleistą ieškinio senaties terminą, pagrįsta.
Atsakovai nagrinėjamoje byloje reikalavo taikyti ieškinio senatį.
Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 21 punktu, pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Todėl byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentus dėl ieškiniu pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu.
Sutinkamai su CK 1.131 straipsnio 1 dalimi ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Analogiškai ieškinio senaties termino praleidimo pasekmės buvo nustatytos 1964 m. redakcijos CK 90 straipsnyje. Teisingai išsprendus ieškinio senaties klausimą kitos bylos aplinkybės teisiškai nereikšmingos.
Sutinkamai su CPK 328 straipsniu iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Aukščiau minėtas CPK 261 straipsnio pažeidimas ieškovo teisių nepažeidė, o pats teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl laikytinas ne daliniu sprendimu, bet sprendimu ir jį naikinti nėra pagrindo.
Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo UAB „Laumeksa“ priteistinos 18 Lt (2 t., b.l. 27, 41) išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str. 1 d.).
Atsakovas UAB „Klaipėdos monolitas“ prašė priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, jog patvirtinančius dokumentus pateiks teismo posėdžio metu. Tačiau teismo posėdyje dokumentai pateikti nebuvo, todėl atstovavimo išlaidos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Laumeksa“ 18 Lt (aštuoniolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.