Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama kreditorės UAB „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-17893-451/2016 pagal kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą skolininkui A. K. dėl teismo įsakymo išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Kreditorė CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka pirmosios instancijos teismo prašė išduoti teismo įsakymą išieškoti iš skolininko A. K. 127,19 Eur skolą, 861,56 Eur delspinigius, 12,72Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi kreditorės pareiškimą atsisakė priimti. Teismas kreditoriaus reikalavimą dalyje dėl netesybų (delspinigių) išieškojimo, kurių suma (861,56 Eur) yra ženkliai didesnė nei skola (127,19 Eur), vertino nepagrįstu ir neatitinkančiu protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų ir atsižvelgdamas į tai, kad dėl to kreditoriaus reikalavimai CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka negali būti tenkinami visiškai, kreditorės pareiškimą atsisakė priimti, kaip aiškiai nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Kreditorė atskirajame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą priimti ir išduoti teismo įsakymą. Skundas grindžiamas šiais argumentais: CPK 435 straipsnio 2 dalis taikytina kai iš faktinio prašymo pagrindo matyti, kad reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas ar kai tokį reikalavimą nepagrįstu vienareikšmiškai laiko materialiosios teisės normos. Teismas, spręsdamas dėl teismo įsakymo išdavimo, tikrina tik formalųjį pateikto pareiškimo aspektą ir netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo grindžiamas išperkamosios nuomos sutartimi, sudaryta tarp kreditorės ir skolininko, todėl reikalavimas priteisti skolą pagal šią sutartį ir sutartines netesybas pats savaime nėra aiškiai nepagristas CPK 435 straipsnio 2 dalies prasme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Kreditorė prašė priteisti iš skolininko 127,19 Eur skolą, 861,56 Eur delspinigius, 12,72 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog kreditorės prašomi priteisti delspinigiai viršija skolos sumą, todėl netesybos laikytinos aiškiai per didelėmis, pareiškimą atsisakė priimti kaip nepagrįstą. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą. Iš kreditorės pareiškimo matyti, kad kreditorė, remdamasi 2006 12 14 išperkamosios nuomos sutartimi, sudaryta tarp UAB ,,Ūkio banko lizingas“ ir A. K., 2009 03 04 Reikalavimo perleidimo sutartimi, kurios pagrindu kreditorė perėmė iš UAB ,,Ūkio banko lizingas“ reikalavimo teisę į skolininką, prašo priteisti 127,19 Eur skolą, 0,2 proc. dydžio delspinigius (netesybas) nuo vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną dieną, skaičiuojant juos nuo 2007 03 20, kurie sudaro 861,56 Eur. Taigi, kreditoriaus priskaičiuoti delspinigiai už skolininko laiku nesumokėtą skolą už įsigytą prekę – mobilųjį telefoną, žymiai – 6,5 karto, viršija skolos sumą.Kreditorei reikalavimo teisė perduota 2009 03 04, o pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo teismui pateiktas 2016 06 27. Tarp išperkamosios nuomos sutarties, kurios įsipareigojimų neįvykdė skolininkas, šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškimo atitikimo CPK 435 straipsnio 2 dalies reikalavimams, pagrįstai vadovavosi Europos Sąjungos teisingumo teismo 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvos 93/13/EEB Dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais nuostatų išaiškinimais. Esant vartojimo teisiniams santykiams skolininko galimybės derėtis dėl sutarties sudarymo sąlygų, palūkanų normos ir dydžio, yra ribotos, todėl teismas pagrįstai ex officio vertino, yra ar ne pagrindas visa apimtimi patenkinti apeliantės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Kasacinis teismas tai pat ne kartą yra konstatavęs, jog vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 12 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009, kt.). Apeliantas skunde teigia, kad kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Tačiau sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką, CPK 433 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo turi būti nurodomas reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, galintys pagrįsti reiškiamą reikalavimą; pagal CPK 436 str. 2 d. 6-8 p., išduotame teismo įsakyme turi būti nurodyta ne tik priteisiama pagrindinė skola, bet ir priteisiami delspinigiai bei bylinėjimosi išlaidos (jei tokių buvo reikalaujama) ir atsižvelgiant į teismo įsakymo instituto specifiškumą, tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistų teisės aktais įvirtintą teisinį reguliavimą, o galimybės neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų nėra, toks pareiškimas nepriimamas CPK 435 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. dėl jo aiškaus nepagrįstumo Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į skolos ir apskaičiuotų delspinigių santykį, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad kreditoriaus reikalavimas dėl delspinigių priteisimo gali būti laikomas aiškiai nepagrįstu CPK 435 straipsnio 2 dalies prasme.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo įsakymo išdavimo tvarką, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 str., teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.