- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-23
- Bylos Nr.
- 1-236-891/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14227-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Kaltinamasis
- I. B.
- Nukentėjusysis
- M. K.
- Advokatai
- Jūratė Damanskienė
- Kategorijos
- 1.2.4.1.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
- 1.2.4.2.3Sunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 2 d. 3 p.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.2.2.13Nagrinėjimo teisme ribos ir kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme (BPK 255, 256 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. B. sunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent: 2018-03-27 apie 10.40 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išgertuvių metu įvykus asmeniniam konfliktui, tyčia vieną kartą peiliu dūrė M. K. į pilvo sritį, padarydama nukentėjusiajam durtinę-pjautinę žaizdą pilve su tuščiosios žarnos dviejų sienelių ir pasaito pažeidimu, kas, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu sunkiai sužalojo M. K. sveikatą.
Kaltinamoji I. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad prisipažįsta padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl to labai gailisi. Anot kaltinamosios, ji nelabai ką atsimena. Iš ryto ji su nukentėjusiuoju atsikėlę ėmė vartoti alkoholinius gėrimus. Ryte ji su nukentėjusiuoju labai susipyko dėl 50 €, kadangi iš pradžių pastarasis juos jai davė, o po to atėmė. Kadangi iš jos nukentėjusysis atėmė prieš tai duotus 50 €, matyt ją apėmė pyktis. Ji nepamena nei kaip paėmė peilį, nei kaip dūrė. Matė kruvinus marškinius, bet sužeisto M. K. pilvo nematė. T. B. grįžęs namo iškvietė pareigūnus bei greitąją medicinos pagalbą. T. B. padavė nukentėjusiajam skudurą, ji matė, kad nukentėjusysis laikė skudurą, be to, ir T. B. jai tai pasakojo. Ji sutinka, kad ji dūrė, nes daugiau niekas negalėjo durti. Atsimena, jog sėdėjo ant fotelio ir prieš ją buvo policija. Faktiškai ji pradėjo atsiminti, kai atsidūrė policijoje. Komisariate jai paaiškino, kodėl ji pas juos, ją uždarė į kambariuką ir ji užmigo. M. K. nėra jos sugyventinis. Jie kartu su M. K. negyvena, jis atvažiuoja, pabūna kokią savaitę, atsivežtus pinigus prageria ir išvažiuoja. Jis atvažiuoja į svečius, kadangi daugiau neturi pas ką, be to, jie anksčiau buvo kaimynai, t. y. bendravo šeimomis. Bendro ūkio su nukentėjusiuoju neveda. M. K. pinigų jai neduoda. Jis išeina iš jos ir išvažiuoja kažkur už Pilaitės, ten nukentėjusysis gyvena ir dirba. Dėl maisto produktų pirkimo, tai į parduotuvę su M. K. jie eina kartu. Pinigų jai duoda sūnus. Jokių daiktų M. K. pas ją namie nelaiko. Jis prausiasi tik tada, kai išvažiuoja iš jos namų, o jei skutasi, tai paima sūnaus priemones. Rūbų nesikeičia, tais pačiais ir vilki. Miega ant sofos arba fotelyje. Kelerius metus M. K. taip atvažinėja pas ją, pabūna savaitę ar kelias dienas. Žodį sugyventinis ji suprantu kaip asmenį, kuris pastoviai gyvena ir išlaiko, o M. K. jos neišlaiko. Ji tik dabar suprato, kas tai yra sugyventinis, o anksčiau to tiksliai nesuvokė. Jos sūnus gyvena su ja. Jis suaugęs žmogus, bet savo šeimos neturi. T. B. kartais išgeria, bet negirtuokliauja. Jis dirba statybose, prie trinkelių. Ji atsiprašė M. K. iš karto, kai tik jis atsigavo. Jei būtų buvusi tuo metu blaivi, tai to nebūtų įvykę. Dabar ji alkoholio vartoja mažiau. Ateityje nori dirbti, kadangi reikia kažkaip gyventi, reikia pinigų.
Siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti kaltinamosios T. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.
2018-03-28 apklausos metu T. B. paaiškino, kad su pareikštu įtarimu sutinka, kaltę pripažįsta visiškai, supranta lietuvių kalbą, moka skaityti ir rašyti, galvos traumų anksčiau neturėjo, psichiatrinėje ligonine nesigydė, narkologinių įstaigų įskaitose neįrašyta. Nuo 2018-03-25 kartu su M. K. jos bute vartojo alkoholinius gėrimus. Išvakarėse taip pat vartojo. M. yra jos sugyventinis, kartu su juo gyvena jai priklausančiame bute dvejus metus, veda bendrą ūkį. Alkoholį, maisto produktus perka M.. Kadangi ji nedirba, tai ir pinigų jai duoda, bet dėl pinigų konfliktuoja, nes jis nenoriai juos duoda, o jai reikia susimokėti už viską. 2018-03-27 ryte gal apie 10 val. ji ir M. eilinį kartą susiginčijo dėl pinigų, nes jai paklausus kiek jis jų turi, pastarasis atsakė, kad jai nei cento neduos, kad į rankas niekada neduos daugiau pinigų, jei kada ko jai reikės, pats nupirks. Ji žinojo, kad M. turi pinigų, nes buvo atvažiavęs iš darbų (dirba neoficialiai) su atlyginimu. Ginčydamiesi dėl tų pinigų jie sėdėjo abu ant sofos kambaryje. Šalia nieko nebuvo. Po tokių M. pareiškimų dėl pinigų, jai viduje viskas užvirė, ji supyko labai ant jo, kad jis nenori duoti pinigų. Toliau nepamena kas įvyko, tik pamena, kad ji paskui stovi su peiliu rankoje, atrodo dešinėje rankoje. Nematė ar jis buvo kruvinas (nepamena, ar jos rankos buvo kruvinos), o priešais ją ant sofos sėdi M. su skyle pilvo srityje iš dešinės pusės apačioje, t. y. žaizda, kaip suprato nuo peilio. Jis sėdėjo ant sofos pakėlęs savo tamsios spalvos marškinius į viršų, rankoje laikė kažkokį skudurą, jam šiek tiek iš tos žaizdos kraujavo. Paskui atsimena tik kaip ją išvežė policija, daugiau nieko nepamena. Nepamena kaip ir kur tą peilį ėmė ir kaip dūrė, bet čia tikrai ji padarė, nes sūnaus namie nebuvo dar tuo metu. Peilis buvo virtuvinis, žalios spalvos, maišyta su balta spalva, su plastmasiniu kotu, atrodo, ir visas jis plastmasinis buvo. Kas iš jos rankų paėmė peilį nežino. Tuo metu namie, kiek pamena, sūnaus T. nebuvo, nežino kur jis buvo. Tomas dar ryte kažkur buvo išėjęs. Dėl padaryto labai gailisi. Kai kurių įvykio aplinkybių nepamena dėl savo girtumo. Anksčiau M. prieš ją buvo smurtavęs, šiuo metu jis gyvena jos bute, o dabar ir pinigų nenorėjo duoti, dėl to viskas susidėjo į vieną ir durdama M. peiliu, matyt, norėjo jį pagąsdint, nenorėjo jo žudyti. Nežino kodėl pasirinko durti jį peiliu (t. 1, b. l. 137, 138).
Iš baudžiamosios bylos duomenų konstatuotina, kad byloje yra neginčytinai įrodyta, jog kaltinamoji I. B. peiliu vieną kartą dūrė nukentėjusiajam M. K. į pilvo sritį ir sunkiai sužalojo pastarojo sveikatą. Be kaltinamosios I. B. visiško kaltės pripažinimo ir teisiamajame posėdyje duotų parodymų, jos kaltė įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kitais įrodymais.
Nukentėjusysis M. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad su kaltinamąja nėra šeima. Jie nuo seno buvo draugai, gyveno kaimynystėje. Tą sykį, kai jis atvažiavo, pažadėjo I. B. duoti 50 €. Jie išgėrė ir jis atėmė tuos pinigus. Jis nepamena kaip ji jį sužalojo. T. B. gėrė kartu, bet kažkur išėjo. Bute tuo metu buvo dviese, vėliau grįžo kaltinamosios sūnus ir iškvietė policiją bei greitąją medicinos pagalbą. Kada ir kaip atvažiavo T. B. – nepamena, nes buvo išgėręs. Su kaltinamąja jie gėrė dieną ar dvi. Jis pas kaltinamąją bute negyveno, rakto nuo jos buto neturėjo. Kai atvažiuodavo pas I. B., nupirkdavo maisto produktų. Jei su I. B. eidavo kartu į parduotuvę, tai jis pirkdavo produktus. Su I. B. susitaikė, pretenzijų jai neturi. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis patvirtino jų teisingumą.
Siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo M. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu A. K. nurodė, kad su I. B. jis pažįstamas daugiau nei metus. Su ja ir gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kartu šiuo adresu gyveno ir I. sūnus T. B.. Kiek žino, I. B. psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, priklausomybės ligų centre taip pat nesilankė. Ar I. B. turėjo galvos traumų, nežino. Ji nėra agresyvi. Gera šeimininkė, valgyt visada padarydavo. Alkoholinius gėrimus su I. B. vartojo kartą per savaitę – savaitgaliais. Dažniausiai gerdavo degtinę ir alų. I. anksčiau dirbo, bet paskutiniu metu nedirbo. Jis išlaikė I., T. dirbo. Oficialiai jis niekur nedirba, bet uždarbiauja dirbdamas pagalbinius darbus. Pasiūlo kas kokį darbą, tai eina ir dirba. Su I. kartais būdavo barniai, bet dažniausiai ji šaukdavo, reikšdavo pretenzijas. Dažnai kviesdavo policiją, tai ant jo iškviečia, tai ant sūnaus. Jis naudodavo prieš I. B. smurtą. Dėl smurto artimoje aplinkoje ir Lukiškių kalėjime sėdėjo. Apsistumdydavo, jis jai suduodavo, kai iš kantrybės išvesdavo. Tada ji iškviesdavo policiją. 2018-03-26 dieną atvažiavo pas I. B. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes kitą dieną, t. y. 2018-03-27 jis turėjo eiti dirbti viešųjų darbų. 2018-03-26 ruošėsi Šv. Velykom, nuėjo į parduotuvę, užpirko maisto, mėsos, grįžo namo. 2018-03-26 vakare sėdo prie stalo, su I. išgėrė alaus. Gėrė stiprų alų. Iš vakaro išgėrė gal kokius 3-4 litrus stipraus alaus, degtinės 0,5 l. Gėrė trise - jis, I. ir T.. Kiek tiksliai išgėrė I., nežino. Iš vakaro su I. nesipyko, viskas gerai buvo, gražiai sėdėjo. 2018-03-27 atsikėlė ryte. Tiksliai kelintą, neatsimena. Pradėjo gerti degtinę (buvo likusi iš vakaro). Kiek tiksliai išgėrė, neatsimena. Tada, gal apie 10 val., I. pasakė, kad jis duotų jai pinigų. Jis turėjo 50 €. Jis jai pasakė, kad neduos pinigų, kad vėliau abu nueis į parduotuvę ir nusipirks ko ji norės. I. norėjo pati eiti į parduotuvę ir norėjo, kad jis jai duotų pinigus, bet jis nedavė. Butas yra bendrabutinio tipo, jame tik vienas kambariukas, nedidukė virtuvė ir tualetas. Jie buvo kambaryje, barėsi, T. taip pat buvo namuose. Kai barėsi su I., jis sėdėjo kambaryje ant lovos. Čia tik viena lova ir yra. T. B. miega ant ištiesiamo krėslo. Nei 2018-03-26, nei 2018-03-27 jis I. nemušė ir prieš ją nenaudojo jokio smurto. 2018-03-27 jautėsi apsvaigęs, I. taip pat buvo girta. Jie barėsi, tada I. vienu metu prie jo priėjo ir jam vieną kartą peiliu dūrė į pilvą. Kodėl ji taip pasielgė, jis nežino. Iš kur ji peilį paėmė ir kada paėmė, taip pat nežino, nes nematė. Kai I. dūrė peiliu į pilvą, jis pajuto fizinį skausmą. Pažiūrėjo į apačią ir pamatė, kad rūbai kruvini. Suprato, kad I. jį sužalojo. Greičiausiai I. peilį paėmė nuo stalo, kuris stovėjo prie lovos. Pjaustė juo užkandą. Jis nežino tiksliai, kada I. tą peilį paėmė. Jis jos rankose peilio nematė. Tiksliai kaip ir kas vyko nelabai prisimena. Gerokai apsvaigęs buvo. Greitąją T. B. iškvietė. Po to, kai I. jį sužalojo, pastaroji apsiramino, pasimetė. Kai atvyko policijos pareigūnai, I. jiems pasakė, kad tai ji jį peiliu sužalojo. Jis nežino kur pareigūnai rado peilį ir nežino koks peilis buvo rastas. Nematė kokiu peiliu I. jį sužalojo. Medikai jį išvežė į ligoninę, kur jis buvo operuotas. Dėl šio įvykio jis neturi jokių pretenzijų I. B., jai atleido ir nenori, kad pastaroji būtų nuteista. Viskas gavosi labai greitai ir netikėtai. Mano, kad pati I. nesuprato kas įvyko. Dėl šio įvykio nesijaučia nukentėjusiuoju, civilinio ieškinio nereikš. Po to, kai I. buvo paskirtas suėmimas, jis negyvena (duomenys neskelbtini) g. (t. 1, b. l. 36).
Liudytojas policijos pareigūnas A. K. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kaltinamąją kažkiek pamena, o vyriškio nepamena. Tą dieną gavo iškvietimą, kad yra sužalotas žmogus peiliu. Jiems atvažiavus, berods, įvykio vietoje jau buvo kitas ekipažas. Kiek pamena moterį, t. y. kaltinamąją, pristatė į policijos komisariatą ir tiek. Kaltinamoji buvo neblaivi ir ji patvirtino, kad tai ji sužalojo nukentėjusįjį. Įvykio vietoje jiems atvykus dar buvo jaunuolis, kuris irgi atrodo buvo neblaivus. Jis davė ikiteisminio tyrimo metu parodymus ir prašo jais vadovautis, nes dabar visko nepamena.
Siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo A. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu A. K. paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra peiliu sužalotas žmogus. Atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje jau buvo Patrulių rinktinės „Vytis“ pareigūnai. Bute buvę asmenys – moteris ir du vyrai, kaip vėliau paaiškėjo I. B., pastarosios sūnus T. B. bei sugyventinis M. K., buvo akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio. Kiek pasakojo T. B., tai paties įvykio pastarasis nematė, nes įvykio metu T. B. nebuvo namuose, o kai grįžo namo, tai jau rado sužalotą M. K. ir iškvietė policiją. Ką sakė nukentėjusysis, kuris buvo girtas, jis nelabai prisimena. Prisimena, kad pastarasis sėdėjo kambarėlyje ant sofos lovos ir laikė prispaudęs kažkokiu rankšluosčiu žaizdą pilvo srityje. I. B. sakė, kad ji sužalojo peiliu savo sugyventinį, t. y. ji prisipažino, kad dūrė M. K. į pilvą peiliu. Atsimena, kad I. B. sakė, jog M. K. nedavė jai pinigų ir dėl to ji labai supyko, paėmė peilį ir dūrė pastarajam į pilvą. Nesakė, kiek kartų dūrė. Asmeniškai nematė, kaip I. B. rodė kur guli peilis, kuriuo ji sužalojo sugyventinį, bet žino, kad iki jiems atvykstant „Vyčio“ pareigūnai jau buvo paėmę minėtą peilį. Jis neprisimena, ar I. B. buvo sumušta, bent jau jam neįsiminė kažkokios sumušimo žymės, t. y. mėlynės, nubrozdinimai ir pan. Jis negali teigti, kad moteris nebuvo sumušta, tiesiog neatsimena ar ant matomų I. B. kūno dalių buvo sumušimo žymės. Matėsi, kad pastaroji ne vieną dieną buvo vartojusi alkoholį, buvo kiek patinusi. Neatsimena, ar I. B. sakė, kad jos sugyventinis ją mušdavo (t. 1, b. l. 43).
Liudytojas T. B. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kaltinamoji yra jo motina ir jis sutinka duoti parodymus. Tą dieną jis grįžo iš draugų, su motina ir M. K. išgėrė taurelę alkoholio. Nežino, kas užėjo M., pradėjo iš motinos atiminėti 50 €. Po to mama nuėjo iki tualeto ir M. iš paskos atiminėti tuos 50 €. Juos išskyrė. M. K. nuėjo atsisėsti ant lovos kambaryje, o motina pasiliko tualete. Jis pats nuėjo į tualetą, užtruko gal 1-2 min. Išėjęs, pamatė, kad ant lovos M. K. laiko rankomis susiėmęs pilvą. Jis pakėlė rankas ir pamatė žaizdą. Iš karto iškvietė greitąją pagalbą. Paties įvykio nematė. Namie jie buvo tik trise. Kai grįžo, kambaryje buvo motina ir M. K., niekas kitas negalėjo to padaryti, tik motina, nes kitų žmonių nebuvo. Mama ir M. K. yra pažįstami, seniai bendrauja. Tuo metu jis, T. B., pas motiną (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyveno nuolat. M. K. – buvęs kaimynas iš kitos laiptinės. D. K. negyveno pas juos, būdavo užvažiuodavo dieną, pasėdėdavo, pabendraudavo kaip draugai, pažįstami. Valgyti nepirkdavo. Jų bendravimas buvo kaip pažįstamų, šeimos nebuvo, nei vieno daikto jo nėra ir nebuvo. Anksčiau vieną kartą M. K. smurtavo prieš motiną. Jis atvažiuodavo išgerti. M. K. pernakvodavo, jei nespėdavo išvažiuoti paskutiniu autobusu. Leisdavo pernakvoti tuo metu, kai jau nebegyveno kaimyninėje laiptinėje. Ten jis gyveno su drauge, kuri jau numirė. Kadangi jo motina našlė, o jie bendrauja, taip jis ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad sugyventinis. M. K. duodavo pinigų maistui, nes matė, kad sunkiai gyvena, be to, seniai pažįstami. Mama našlė, tėvas jau treti metai kaip miręs. Jie anksčiau šeimom bendravo.
Siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo policijos pareigūno V. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2018 m. kovo pabaigoje, kažkurią dieną apie 10.30 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra sužalotas žmogus. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, jog daugiabutis yra bendrabučio tipo. 60-uoju numeriu pažymėtas butas buvo antrame aukšte. Atvykus prie minėto namo, juos pasitiko vyras, kaip vėliau paaiškėjo T. B., kuris nurodė, kad tai jis skambino pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus bei greitąją. T. B. paaiškino, kad 60-ąjame bute yra sužalotas vyras. Jis neatsimena ar T. B. sakė kaip tiksliai buvo sužalotas vyras. Kartu su T. B. pakilo į antrąjį aukštą. Bute, kuris buvo vieno kambario, buvo, kaip vėliau paaiškėjo, I. B., jos sugyventinis M. K.. Tiek T. B., tiek I. B. ir M. K. buvo akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio. Butas buvo netvarkingas, panašus į landynę. Ant stalo stovėjo neišgertas degtinės butelis. Pačiame bute ant sofos lovos sėdėjo girtas M. K., kuris ranka buvo prispaudęs žaizdą pilvo srityje. Žaizda buvo prispausta kažkokiu skuduru. Nukentėjusysis beveik nekalbėjo ir įvykio aplinkybių neaiškino. Tik sakė, kad skauda. I. B. paklausta kas atsitiko paaiškino, kad ji sužalojo M. K. peiliu. Pati parodė kur padėjo peilį, t. y. nurodė į duoninę, buvusią kambaryje, netoli įėjimo į kambarį ant sienos kabančios lentynos. Pasakė, kad peilį ten padėjo. Peilis buvo buitinės paskirties, žalias, ant jo matėsi dėmės, panašios į kraują. T. B. pasakė, kad buvo trumpam išėjęs iš buto, o kai grįžo bute rado sužalotą M. K.. Paties įvykio T. B. nematė. I. B. sakė, kad konfliktas kilo dėl pinigų. Konkrečiai jis nesuprato kas ten tarp jų įvyko. Atsimena, kad kalba ėjo apie pinigus, I. sakė, kad M. K. lyg nedavė pinigų, dėl to kilo konfliktas, kurio metu ji pastarąjį ir sužalojo. Jis negali tiksliai pasakyti, ar I. B. buvo sumušta. Patinusi tai tikrai buvo, bet galimai nuo alkoholio gėrimo. Kažkokių akivaizdžių kūno sužalojimų ant matomų I. B. kūno vietų jis nematė. Neatsimena ar I. B. būtų sakiusi, kad M. K. ją sumušė. Gerai prisimena kai I. B. pasakė, kad kai M. K. nedavė jai pinigų, ji paėmė peilį ir iš pykčio pastarajam dūrė. Kai užėjo į butą, jis įjungė filmavimo kamerą (yra privaloma filmuoti tokius įvykius), vėliau vaizdo įrašas buvo pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. I. B. žinojo, kad yra filmuojama, ji buvo įspėta apie tai, kad bus daromas vaizdo ir garso įrašas. Vėliau atvykę medikai M. K. išvežė į ligoninę, o I. B. buvo sulaikyta (t. 1, b. l. 41).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra vieno kambario butas, esantis bendrabučio tipo 5 aukštų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bute, dešinėje kambario pusėje, arčiau įėjimo į kambarį, ant sienos kaba atvira medinė lentyna. Ant vidurinės lentynos yra geltonos spalvos plastikinė duoninė, kurioje yra prieskoniai ir kiti maisto produktai. Duoninės viduje matosi virtuvinis peilis su marga (baltai žalia) plastikine rankena. Peilio ašmenys yra baltos spalvos, arčiau rankenos dekoruota žaliu paveikslėliu. Ant ašmenų yra užrašas „Peter Hof Precision blade“. Peilio ašmenų ilgis yra 19 cm. Ant ašmenų per visą ilgį matosi raudonos spalvos dėmė. Peilio smaigalys yra aštrus. Peilis paimtas ir įpakuotas į voką Nr. 2. Nuo šaldytuvo, kuris yra prie įėjimo durų, paimta nuoplova ir supakuota į voką Nr. 3. Apžiūrint įvykio vietą bute grumtynių ar muštynių požymių nesimatė, buto vidus ir išorė nėra filmuojami vaizdo kameromis (t. 1, b. l. 10-27).
Specialisto išvadoje konstatuota, kad M. K. nustatyta durtinė-pjautinė žaizda pilve su tuščiosios žarnos dviejų sienelių ir pasaito pažeidimu, padaryta aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, galimai peiliu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2018-03-27, 11.57 val. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, nustatytas sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. M. K. nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. M. K. nustatytame sužalojime individualūs žalojančio daikto ar įrankio požymiai neužsifiksavo. Mažai tikėtina, kad M. K. nustatytą sužalojimą galėjo pasidaryti pats (t. 1, b. l. 65, 66).
Specialisto išvadoje konstatuota, kad ant peilio geležtės rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su M. K. DNR profiliu su 99,9999999999 % tikimybe. Atlikus DNR tyrimą ant peilio rankenos, DNR profilio tinkamo vertinimui negauta (t. 1, b. l. 119-122).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad ant rankšluosčio yra raudonos ir rudos spalvos dėmių. Ant marškinėlių ir dryžuotų marškinių priekinių dalių yra horizontali 4 cm ilgio kiaurymė (t. 1, b. l. 72-93).
Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pranešime nurodoma, kad Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 2018-03-27 10.58 val. yra užregistruotas vienas pranešimas dėl įvykio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 1, b. l. 97).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad I. B. 2018-03-27 11.38 val., t. y., praėjus vienai valandai po tiriamo įvykio, nustatytas 2 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 126).
Įrodymų vertinimas, motyvai ir kvalifikacija
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamosios I. B. kaltė dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo visiškai įrodyta aptartais įrodymais. Nors tiek kaltinamoji I. B., tiek nukentėjusysis M. K. teismo posėdžio metu nurodė tiksliai neatsimenantys aplinkybių, kas ir kaip peiliu padarė sužalojimą, tačiau jų ir liudytojo T. B. paaiškinimai apie vykusias išgertuves, tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo kilusį konfliktą dėl pinigų, į įvykio vieta atvykusių policijos pareigūnų paaiškinimai apie I. B. prisipažinimą įvykio vietoje, kad namuose tuo metu daugiau žmonių nebuvo, leidžia teismui spręsti, kad būtent I. B. peiliu sužalojo M. K.. Šios aplinkybės tiek proceso dalyviams, tiek ir teismui nekelia abejonių ir ginčo dėl jų nėra, todėl teismas platesnių motyvų nepateikia.
Byloje nustatyta, kad kaltinamoji padarė sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam M. K. (žr. specialisto išvadą, t. 1, b. l. 65, 66). Nepaisant to, kad kaltinamoji I. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji sužalojimą padarė netyčia, teismas jos veiksmu vertina kaip padarytus tiesiogine tyčia. Kaip byloje buvo nustatyta, tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo tą vakarą įvyko konfliktas dėl pinigų. Pati kaltinamoji nurodė, kad jai sukilo pyktis, dėl ko įvyko dūris peiliu. Taigi nagrinėjamu atveju I. B. veiksmuose yra ir subjektyvioji nusikaltimo pusė – tiesioginė tyčia. Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios I. B. nusikalstama veika turi būti kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
Ikiteisminio tyrimo metu I. B. buvo pateiktas kaltinimas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėl to, kad ji sunkiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinį. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais.
Remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. birželio 4 d. nutarimai). Vertinant konkrečių asmenų santykių turinį ir sprendžiant dėl šeimos santykių fakto, svarbios tokios aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, o vien faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, sugyventinių santykiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-6/2012, 2K-487/2013, 2K-525/2013, 2K-110-699/2015).
Teisminio nagrinėjimo metu tiek kaltinamoji, tiek ir nukentėjusysis bei liudytojas T. B. neigė, kad M. K. buvo I. B. sugyventinis, t. y. šeimos narys. Anot jų, ikiteisminio tyrimo metu jie nurodė esantys sugyventiniais todėl, kad jų supratimu sugyventinis yra toks asmuo, kuris kartais atvažiuoja į svečius, pernakvoja, kartu girtuokliauja. Visi trise teisminio nagrinėjimo metu griežtai neigė, kad jų santykiai buvo šeimyniniais, jų teigimu, juos daugiau siejo bendros išgertuvės, nepaisant to, kad kartais bendrai nusipirkdavo maisto produktų ir, kad nukentėjusysis kurį laiką pagyvendavo kaltinamosios bute. Iš bylos duomenų teismas negali daryti šiems parodymams priešingos išvados, kad šių asmenų santykiai vertintini, kaip šeimos narių. Iš jų parodymų matyti, kad jie dažnai konfliktuodavo, girtavo, neturėjo nuolatinio pragyvenimo šaltinio, nukentėjusysis kažkur nelegaliai dirbdavo, pas kaltinamąją netgi nuolat negyveno, tik atvykęs kartais nupirkdavo maisto, taigi bendro ūkio jie neturėjo. Nors tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė esą sugyventiniais, tačiau teisminio nagrinėjimo metu pabrėžtinai teigė jokių ketinimų būti šeima neturėję, o nukentėjusysis pas kaltinamąją nakvodavo, nes jam nebuvo daugiau kur eiti. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad M. K. nebuvo kaltinamosios I. B. šeimos narys, todėl jos veika, pasireiškusi sunkiu nukentėjusiojo M. K. sveikatos sužalojimu, atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir negali būti kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teisminio nagrinėjimo metu I. B. savo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl konstatuotina viena jos baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamosios I. B. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą ji padarė būdama neblaivi (t. 1, b. l. 126) ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Teismo posėdžio metu I. B. pati patvirtino, kad būdami blaivi ji taip nepasielgtų.
BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos rūšį ir pobūdį, pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, kaltinamosios asmenybę: padaryta viena sunki nusikalstama veika žmogaus sveikatai; nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia – kaltinamoji supykusi norėjo sužaloti nukentėjusįjį; veika baigta; padaryta 1 967,69 € žala Vilniaus teritoriniai ligonių kasai, kuri neatlyginta; kaltinamosios gyvenamosios vietos adresu nuolat girtaujama ir kviečiama policija; ji daug kartų yra bausta už įvairius administracinius nusižengimus (t. 2, b. l. 4, 5), teismas nemato pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti I. B. švelnesnę bausmę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimas. Spręsdamas bausmės dydžio kaltinamajai klausimą, vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, jog I. B. teisiama pirmą kartą, nedirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, našlė, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į paties nukentėjusiojo agresyvų elgesį, į tai, kad kaltinamoji su nukentėjusiuoju susitaikė ir mano, kad jai skirtina bausmė artimesnė sankcijoje numatytos bausmės minimumui.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į I. B. paskirtą bausmę – laisvės atėmimą, yra pagrindas įskaityti jos laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018-03-27 iki 2018-05-28 (t. 1, b. l. 125, 178-183).
Įvykio vietoje paimti daiktai: nuoplovos (2 vokai), rankšluostis (1 vokas), vyriška striukė (1 vokas) bei pagal savanorišką daiktų, dokumentų pateikimo protokolą paimti vyriški batai, kojinės, trumpikės, marškinėliai trumpom rankovėm, marškiniai ilgom rankovėm, kelnės, striukė (1 maišas) (t. 1, b. l. 94, 95), peilis (1 vokas) ir pavyzdžiai lyginamajam tyrimui (1 vokas) (t. 1, b. l. 123, 124) perduoti saugoti Vilniaus apskrities VPK Centrinei daiktinių įrodymų saugyklai, esančiai Buivydiškių g. 19, Vilniuje, sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakingo asmens PSDF biudžetui padarytą 1 967,69 € žalą už M. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (t. 1, b. l. 115). Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (t. 1, b. l. 113). Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamosios I. B. veiksmų nukentėjusysis M. K. dėl sveikatos sutrikdymo buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusio asmens sveikatai, nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 38 straipsnis), kuri pagal subrogaciją tampa kreditore, atsiradus deliktinei prievolei dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 1, 3 dalys). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų ją padaręs asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Atsižvelgiant į tai, ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamosios I. B..
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
I. B. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje bei jai paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo I. B. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 2 dalimi, į I. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti nuo 2018-03-27 iki 2018-05-28 laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuoplovas (2 vokai), rankšluostį (1 vokas), vyrišką striukę (1 vokas) bei pagal savanorišką daiktų, dokumentų pateikimo protokolą paimtus vyriškus batus, kojines, trumpikes, marškinėlius trumpom rankovėm, marškinius ilgom rankovėm, kelnes, striukę (1 maišas), peilį (1 vokas) ir pavyzdžius lyginamajam tyrimui (1 vokas), perduotus saugoti Vilniaus apskrities VPK Centrinei daiktinių įrodymų saugyklai, esančiai Buivydiškių g. 19, Vilniuje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš I. B. 1 967,69 € (vienas tūkstantis devyni šimtai šešiasdešimt septyni eurai ir 69 centai) Vilniaus teritorinei ligonių kasai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.