- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-30
- Bylos Nr.
- 2A-1512-619/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02583-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Alma Urbanavičienė, Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos vyriausiojo
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. S., M. D., K. S., K. K., R. S.
- Trečiasis asmuo
- A. B., S. B., Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 30.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantės A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. S., M. D., K. S., K. K., R. S., tretiesiems asmenims A. B., S. B., Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarėms D. S. ir L. Š. dėl sprendimo panaikinimo, dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau - VAVA) 1997-11-27 sprendimą Nr. 41-3348 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) pilietei A. S.“; panaikinti 1999-01-22 žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 642), kuria turtas buvo perleistas A. S. sūnui R. S.; panaikinti 1999-02-05 žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalies dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 1 - 1139), kuria 1/3 dalis nurodyto žemės sklypo buvo perleista A. S. sūnui R. S.; panaikinti 2006-10-17 žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 1-6985), kuria turtas lygiomis dalimis buvo padovanotas A. S. vaikams: K. K. (1/3 dalys žemės sklypo), M. D. (1/3 dalys žemės sklypo), K. S. (1/3 dalys žemės sklypo); panaikinti 2006-10-17 žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 1-6986), kuria atitinkamos dalys žemės sklypo buvo perleistos A. S. vaikams: K. K. (2/9 dalys žemės sklypo), M. D. (2/9 dalys žemės sklypo), K. S. (2/9 dalys žemės sklypo); taikyti restituciją natūra ir įpareigoti atsakovus grąžinti valstybei jiems priklausančias žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), dalis (b.l. 1-5). Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997-11-27 sprendimu Nr. 41-3348 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei A. S.“ atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko A. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 8.90 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), grąžinant pretendentei natūra 7,10 ha žemės ir 1.8 ha miško. Šio sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. S. nuosavybės teisės į 0.90 ha ploto žemės sklypą miškų ūkio veiklai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0.56 ha ploto žemės sklypą žemės ūkio veiklai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 7.44 ha ploto žemės sklypą žemės ūkio veiklai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2006-10-17 žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės atitinkamomis dalimis dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. 1-6985) pagrindu buvo perleistos A. S. vaikams: K. K. (1/3 dalys žemės sklypo), M. D. (1/3 dalys žemės sklypo), K. S. (1/3 dalys žemės sklypo). 1999-01-22 žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės dovanojimo sutarties pagrindu perleistos A. S. sūnui R. S.. 1999-02-05 1/3 dalis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise dovanojimo sutarties pagrindu perleistos A. S. sūnui R. S.. 2006-10-17 likusios jos nuosavybės teise valdomos 2/3 dalys žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis nuosavybės teise dovanojimo sutarties pagrindu perleistos A. S. vaikams: K. K. (2/9 dalys žemės sklypo), M. D. (2/9 dalys žemės sklypo), K. S. (2/9 dalys žemės sklypo). Nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimas į 8,9 ha žemės plotą, į buvusio savininko A. B. valdytą žemę įgyvendintas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes A. B. nuosavybės teise valdė tik 3.3 deš. žemės, t.y. apie 3,64 ha ploto sklypą, todėl sprendimas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo naikintinas remiantis LR CK 1.80 str. Pašymas panaikinti VAVA 1997-11-27 sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo visa apimtimi grindžiamas tuo, kad šiuo metu ginčo žemę, kuri yra padalinta į tris žemės sklypus: kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) (0,9 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas), Nr. (duomenys neskelbtini) (0.56 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (7.44 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas) valdo asmenys, kuriems šis turtas buvo perleistas dovanojimo sutarčių pagrindu. Panaikinus VAVA sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. S., iki priimant naują sprendimą turės būti įvykdyta visa nuosavybės teisių atkūrimo procedūra. Panaikinus VAVA sprendimą iš dalies, kitų pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą natūra teisės būtų pažeistos, nes jie neturėtų galimybės lygiomis teisėmis rinktis konkrečius žemės sklypus. Taip pat turi būti panaikintos šio sprendimo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, t.y. sudarytos anksčiau minėtos dovanojimo sutartys. Panaikinus VAVA sprendimą ir dovanojimo sutartis, taikytina restitucija natūra.
Atsakovai – A. S., M. D., K. S., K. K. ir R. S. pateiktame atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 107 - 109). Nurodė, kad 1991-10-02 A. S. kreipėsi į Vilniaus rajono Marijampolės apylinkės agrarinės reformos tarnybą, prašydama atstatyti jai nuosavybės teisės į buvusio savininko B. A. K. iki nacionalizacijos valdytą 11 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaimuose, (duomenys neskelbtini). VAVA 1997-11-27 sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. B. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą - 8,90 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), grąžinant jai natūra 7,10 ha žemės ir 1,8 ha miško. Nesutinka, kad nuosavybės teisių atkūrimas į 8,9 ha žemės plotą įgyvendintas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, bei kad nuosavybės teisės į 8,9 ha ploto žemę buvo atkurtos nesant pakankamai duomenų, dėl ko sprendimas atkurti nuosavybės teises turėtų būti naikintinas. Atsakovai yra sąžiningi turto įgijėjai, todėl ginčo žemės sklypai negali būti išreikalauti iš jų, sąžiningų įgijėjų, ir perduoti valstybės nuosavybėn natūra.
Atsakovas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, pateiktame atsiliepime sutiko su pareikštu ieškiniu ieškinyje nurodytais motyvais.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino, panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997-11-27 sprendimą Nr. 41-3348 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei A. S.“, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės A. S. į jai tenkantį buvusio savininko A. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 8.90 ha žemės, buvusį (esantį) (duomenys neskelbtini), grąžinant pretendentei natūra: 7,10 ha žemės ir 1.8 ha miško. Pripažino negaliojančia 1999-01-22 žemės sklypo dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 642, kuria 0.56 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės buvo perleistos A. S. sūnui R. S.. Pripažino negaliojančia 1999-02-05 žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-1139, kuria 1/3 dalis žemės sklypo, kurio plotas 7.44 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės buvo perleistos A. S. sūnui R. S.. Pripažino negaliojančia 2006-10-17 žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-6986, kuria 2/3 dalys žemės sklypo, kurio plotas 7.44 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleistos lygiomis dalimis A. S. vaikams: K. S., K. K. ir M. D.. Pripažino negaliojančia 2006-10-17 žemės sklypo dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-6985, kuria 0.90 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės buvo perleistos lygiomis dalimis A. S. vaikams: K. S., K. K. ir M. D. ir taikė restituciją natūra. Teismas sprendime konstatavo, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos į buvusio savininko A. B. turėtą žemę (8,9 ha) nesant tam patvirtinančių dokumentų. Pažymėjo, kad atkuriant nuosavybės teises į A. B. iki nacionalizacijos turėtą žemę vadovautasi Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995-04-14 pažymėjimu Nr. 364 ir jo prieduose pateiktais duomenimis apie tai, kad A. B. valdė 10 deš. žemės sklypą, tačiau byloje nustatyta, kad minėtas žemės sklypų savininkų sąrašas suklastotas, nurodant, kad A. B. nuosavybės teise valdė 10 deš. žemės sklypo plotą, tuo tarpu pagal specialisto išvadą vietoj „A. B.“ turi būti „K. B.“. Įvertinęs bylos medžiagą ir nuosavybės teisių atkūrimo bylas teismas darė išvadą, kad pagal esamus dokumentus buvę savininkai Anton, Stanislav ir H. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise kiekvienas valdė po 3.33 deš., t.y. apie 3.64 ha, žemės. Teismas darė išvadą, kad atsakovei A. S. atkuriant nuosavybės teises į A. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 8.90 ha, buvo pažeista Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio nuostata, nustatanti, kad nuosavybės teisės į žemę gali būti atkuriamos tik esant šią teisę patvirtinantiems dokumentams, todėl panaikino VAVA 1997-11-27 sprendimą visa apimtimi ir jo pagrindu atsiradusias teisines pasekmes – dovanojimo sandorius. Konstatavo, kad ieškinio senatis nėra praleista.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai.
Apeliantė A. S. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė ieškinio senaties terminą. Ieškovas su ieškiniu dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997-11-27 d. sprendimo Nr. 41-3348 kreipėsi į teismą 2010-09-01 d. Terminas ieškiniui pareikšti prokurorui prasidėjo nuo ikiteisminio tyrimo Vilniaus rajono PK baudžiamojoje byloje Nr. 57-2-030-04 „Dėl galimo dokumentų klastojimo Anton, Stanislav ir H. B. nuosavybės teises patvirtinančiuose dokumentuose“ pradžios. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2676 (04) dėl Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1999-04-14 pažymos Nr. 364 ir Vilniaus – Trakų apskrities valsčiaus žemės sklypų 1923 metų sąrašo, eilės Nr. 76-2, buvo gauta 2004-09-03, todėl akivaizdu, kad prokuroras, atlikdamas ikiteisminio tyrimo organų kontrolę žinojo apie ikiteisminio tyrimo eigą, nuosavybės teisių atkūrimą atsakovei, bet praleido 1997 m. liepos 1 d. LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. numatytą terminą bei neprašė šio termino atnaujinti. Pažymėjo, jog teismas nustatė išskirtinius ieškinio senaties taikymo kriterijus prokurorui. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vėliausiai gautas prokuroro rašytinis įrodymas buvo 2010-04-08 d. VAVA įsakymas "Dėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2004-02-11 d. pažymos Nr. 8008 pripažinimo netekusia galios“ Nr. 2.3-4449-(41), todėl terminas ieškiniui pareikšti būtų skaičiuojamas nuo 2010-04-09 d., o tai vis tiek patvirtina aplinkybę, kad 2010-09-01 d. pateikus ieškinį prokuroras praleido ieškinio senaties terminą ir jo neprašė atstatyti. Apeliantės vertinimu, teismas netinkamai vertino bylos įrodymus. Ji kreipėsi į Vilniaus rajono Marijampolio apylinkės agrarinės reformos tarnybą prašydama atstatyti nuosavybės teises į buvusio savininko B. A. K. iki nacionalizacijos valdytą 11 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Jos tėvas A. B. tikrai valdė 11 ha ploto žemę, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės. Šiuos duomenis Vilniaus apskrities viršininko administracija tyrė ir pagrįstai priėmė sprendimą. Teismas, įvertinęs tik specialisto išvadą dėl LCVA pažymos Nr. 364 nepilnai išsiaiškino aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, nepagrįstai atsisakė stabdyti bylos nagrinėjimą iki kol nebus išspręsta kita civilinė byla Nr. 2-664-341/2011 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, atsisakė apklausti liudytojus, nevertino ir sprendime nepasisakė dėl kitų rašytinių oficialių dokumentų, į kuriuos buvo atsižvelgta ir remtasi atkuriant nuosavybės teises, t.y. LCVA Vilniaus Trakų seniūnijos Vilniaus-Trakų apskrities Rudaminos valsčiaus piliečių sąrašo (duomenys neskelbtini) gyventojų 1925 sąrašo ištrauką, kuriam nurodytas atkuriamo turto savininkas B. A., turintis 10 ha žemės; nevertino ir nepasisakė dėl 1995-09-27 Vilniaus rajono ekspertų komisijos protokolo Nr. 37. Byloje neteisingai nustatytas įrodinėjimo dalykas, teismas, vertindamas tik specialisto išvadą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko priimtas neteisėtas sprendimas.
Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (t.2, b.l. 34-39), kuriuo skundą prašo atmesti. Nesutinka su apeliantės argumentais dėl termino praleidimo, nes tyrimas dėl galimo viešo intereso pažeidimo buvo pradėtas ne ištyrus ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 57-2-030-04, o 2010-08-03 gavus Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-08-03 d. raštą ir prie jo pridėtą nuosavybės teisių atkūrimo bylų medžiagą, kuriame buvo nurodyta apie galimai pažeistą viešą interesą atkuriant nuosavybės teises į žemę. Nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas nagrinėdamas bylą neįvertino visų byloje esančių įrodymų, nes teismas juos visus ištyrė. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir nuosavybės teisių atkūrimo bylas, padarė išvadą, kad nėra dokumentų, kurie patvirtintų, kad A. B. iki nacionalizacijos valdė 10 deš. žemės, nes šią aplinkybę iš esmės tvirtino tik minėtas suklastotas dokumentas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal esamus dokumentus buvę savininkai (duomenys neskelbtini), H. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise kiekvienas valdė po 3,33 deš., t.y. apie 3,64 ha žemės., ko pasekoje buvo pažeista įstatymo nuostata, kad nuosavybės teisės į žemę gali būti atkuriamos tik esant šią teisę patvirtinantiems įrodymams. Laiko, jog teismas pagrįstai atsisakė sustabdyti civilinę bylą, nes visus teisiškai reikšmingus faktus jis pats galėjo nustatyti ir nustatė nagrinėjamoje byloje. Dėl šios teismui nebuvo pagrindo pripažinti svarbiais ir būtinais atsakovų liudytojų parodymų. Apeliantės nurodyta 1925 m. (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų sąrašo ištrauka, pateikta Lietuvos centrinio valstybės archyvo, priešingai, įrodo, kad A. B., kartu su tėvu K. B. nurodytu laikotarpiu valdė 10 deš. žemės.
Atsakovai M. D., K. S., K. K., R. S. atsiliepime nurodė, kad su apeliantės skundu sutinka, jį palaiko.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (t.2, b.l. 45-46) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino aplinkybę, jog nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad A. B. iki nacionalizacijos valdė 10 deš. žemės, o pagal esamus dokumentus, buvę savininkai valdė kiekvienas apie 3,64 ha žemės.
Tretysis asmuo A. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (t.2, b.l. 30-32), kuriuo skundą prašo atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ginčo žemę atsakovė gavo pagal sprendimą, kuris rėmėsi suklastotais dokumentais, todėl negali būti ginama teisė, kilusi iš neteisėtų veiksmų. Laiko, jog procesiniai terminai nebuvo pažeisti, o jeigu taip, tai jie yra atnaujintini, nes ginant viešą interesą teismas turi būti aktyvus.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997-11-27 sprendimu Nr. 41-3348 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei A. S.“ atkurtos nuosavybės teisės A. S. į jai tenkantį buvusio savininko A. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 8.90 ha žemės, buvusį (esantį) (duomenys neskelbtini), grąžinant pretendentei natūra: 7,10 ha žemės ir 1.8 ha miško (b.l. 10). Sprendimo priėmimo pagrindu buvo 2004 m. vasario 11 d. Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus Pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 8008, kurioje konstatuota, kad pažyma parengta pagal dokumentus: 1) Pasiūlymas – išvada dėl buvusio savininko A. B. B. km. turėtos žemės, patvirtinta Vilniaus rajono ekspertų komisijos 1995 09 27 d. posėdžio protokolu Nr. 37. Atkuriant nuosavybės teises į A. B. iki nacionalizacijos turėtą žemę buvo vadovautasi ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995-04-14 d. pažymėjimu Nr. 364 ir jo prieduose pateiktais duomenimis. Šio VAVA sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas A. S. nuosavybės teisės į 0.90 ha ploto žemės sklypą miškų ūkio paskirčiai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) sav. (b.l. 11), 0.56 ha ploto žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (b.l. 12) ir 7.44 ha ploto žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (b.l. 13). 1999-01-22 žemės sklypo dovanojimo sutarties pagrindu, notarinio registro Nr. 642, 0.56 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės buvo perleistos A. S. sūnui R. S. (b.l. 21). 1999-02-05 žemės sklypo dalies dovanojimo sutarties pagrindu, notarinio registro Nr. 1-1139, 1/3 dalis žemės sklypo, kurio plotas 7.44 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės buvo perleistos A. S. sūnui R. S. (b.l. 22). 2006-10-17 žemės sklypo dalies dovanojimo sutarties pagrindu, notarinio registro Nr. 1-6986, 2/3 dalys žemės sklypo, kurio plotas 7.44 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės buvo perleistos lygiomis dalimis A. S. vaikams: K. S. (2/9 dalys žemės sklypo), K. K. (2/9 dalys žemės sklypo) ir M. D. (2/9 dalys žemės sklypo) (b.l. 23 - 26). 2006-10-17 žemės sklypo dovanojimo sutarties pagrindu, notarinio registro Nr. 1-6985, 0.90 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės buvo perleistos lygiomis dalimis A. S. vaikams: K. S. (1/3 dalys žemės sklypo), K. K. (1/3 dalys žemės sklypo) ir M. D. (1/3 dalys žemės sklypo) (b.l. 17 - 20). Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 2.3-449-(41) pripažinta netekusia galios Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2004-02-11 d. pažyma Nr. 8008 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, parengta F. B. vardu. Kadangi Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997-11-27 d. sprendimas Nr. 41-3348 A. S. vardu buvo priimtas pagal galimai suklastotą buvusio savininko A. B. byloje Nr. 86 esančią Vilniaus – Trakų apskrities Rudaminos valsčiaus žemės sklypų 1923 m. sąrašo kopiją, kur (eilės Nr. 76-2) nurodytas B. A. B. kaime turėjęs 10 deš. žemės, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl neteisėto sprendimo atkurti nuosavybės teises panaikinimo.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylos įrodymų netinkamu vertinimu
Teismas įvykdo teisingumą įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka priimdamas sprendimą iš esmės, t.y. teisingai išspręsdamas teisinį ginčą konkrečioje byloje.
Nuosavybės teisės į iki nacionalizacijos turėtą žemę yra atkuriamos LR Piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. nurodytiems asmenims ir tik esant to paties įstatymo 9 str. 1 d. nurodytiems nuosavybės teisę į minėtą turtą patvirtinantiems dokumentams, t.y. išrašams iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartims, teismų sprendimams, turto nacionalizavimo aktams, taip pat valstybinių archyvų išduotiems pažymėjimams, testamentams ar kitiems Vyriausybės nustatytiems dokumentams. Kiti dokumentai išvardyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“, taip pat 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnis nustato, kad piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių nustatymo kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka.
Šioje civilinėje ieškovas prašė panaikinti VAVA sprendimą tuo pagrindu, kad nuosavybės teisės A. S. atkurtos į buvusio savininko A. B. turėtą žemę (8,90 ha) nesant tam patvirtinančių dokumentų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir nuosavybės teisių atkūrimo bylas darė išvadą, kad nėra dokumentų, kurie patvirtintų, kad A. B. iki nacionalizacijos valdė 10 deš. žemės. Teismo vertinimu, šią aplinkybę iš esmės tvirtino tik minėtas suklastotas dokumentas – 1995-04-14 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimas Nr. 364 ir jo prieduose pateikti duomenys (b.l.40), kuriuo vadovautis nėra galima. Konstatavo, kad pagal esamus dokumentus buvę savininkai (duomenys neskelbtini) ir H. B. iki nacionalizacijos kiekvienas valdė po 3.33 deš., t.y. apie 3.64 ha, žemės.
Atsakovė A. S. procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad B. A. valdė 11 ha ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės – 3,3 dešimtines žemės paveldėjo po savo tėvo K. B. mirties, 6 dešimtines žemės 1930 m. pirko toje pačioje vietovėje iš B. V. ir 1 dešimtinę pirko 1932 m. iš T. Z.. Nurodė, jos šias aplinkybes ji įrodinės kitais oficialiais rašytiniais dokumentais, į kuriuos buvo atsižvelgta ir remtasi atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą nekilnojamą turtą, liudytojų parodymais – B. P., R. P., A. Z., prašė šiuos liudytojus apklausti teismo posėdyje. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas nepilnai išsiaiškino aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, pažeisdamas įrodymų vertinimo ir rinkimo taisykles nepagrįstai atsisakė apklausti liudytojus. Su šiais skundo argumentais kolegija sutinka. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi atsakovės prašymą dėl liudytojų apklausos atmetė iš esmės nemotyvuodamas (t.1, b.l. 150), o teismo sprendimo motyvuose nepasisakydamas dėl atsakovės nurodytų argumentų, susijusių su žemės valdymu. CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šie duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2-3 dalyse nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo bylose turi ypatumų, kurie sąlygoja ir įrodinėjimo priemonių leistinumo ypatumus. Minėta, kad valdymo nuosavybės teise faktas gali būti įrodinėjamas visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau šių priemonių reikšmę įrodinėjimo procese suponuoja įrodinėjamo fakto specifika. Nuosavybės teisių nustatymas į nekilnojamąjį daiktą gali sąlygoti ginčą su kitais asmenimis dėl tų pačių teisių. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai apribojo atsakovei įrodinėjimo priemonių panaudojimą ir taip pažeidė CPK 177 straipsnio nuostatas.
Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo eigoje (t.1, bl. 128) atsakovė nurodė teismui, kad ji 2011-01-13 d. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Iš informacinės LITEKO duomenų sistemos bei pateikto pareiškimo turinio nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo priimtas pareiškėjos A. S. pareiškimas suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos, A. B., S. B., kuriuo pareiškėja teismo A. B. nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti, kad A. B., miręs 1945-04-04, iki nacionalizacijos pagal TSRS (LTSR) įstatymus nuosavybės teise valdė 10,33 dešimtines (11,28 ha) žemės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose (pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą (duomenys neskelbtini).). Pareiškėja procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2,5 deš. žemės tėvas A. B. gavo 1926 m. dovanojimo pagrindu, 0,83 deš. paveldėjo po motinos R. B. mirties, 6 dešimtines pirko 1930 m. iš B. V., 1 dešimtinę pirko 1932 m. iš T. Z.. Kolegijos nuomone, atsakovės A. S. nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. B. turėtą žemę nagrinėjimo klausimas atskirose civilinėse bylose reiškia neracionalų procesą, nesuderinamą su nuosavybės atkūrimo teisinių santykių kompleksiškumu, operatyviu žemės reformos įvykdymu, pretendentų į nuosavybės teisės atkūrimą teisėtu lūkesčiu. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad esant tokioms kaip nustatyta aplinkybėms, bylą nagrinėjantis teismas turėtų spręsti šios ir bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto sujungimo klausimą, tam, kad ginčas iš esmės būtų išspęstas operatyviai ir teisingai (CPK 136 str.4 d.).
Kadangi šiuo atveju bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas visa apimtimi, grąžinant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 313 str.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos reikšmingos šiai bylai išspręsti faktinės aplinkybės, todėl nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apelianto priėmimu (CPK 313 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.