Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui partijai „Tvarka ir teisingumas“ dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Paaiškina, kad į kandidato į savivaldybės tarybos narius anketos devintą klausimą, ar turi ką nurodyti pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Rinkimų įstatymas) 89 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus, A. P. įrašė neigiamą atsakymą, nors Plungės rajono teismo 1979 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje, padarymu, kuri pagal to meto Baudžiamojo kodekso 8¹ straipsnį prilygo sunkiems nusikaltimams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje vyksta dėl Komisijos 2011 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. Sp-140 dalies, kuria panaikintas A. P. registravimas kandidatu į Telšių rajono savivaldybės tarybos narius, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Rinkimų įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 2 punktą, partija turi įteikti savivaldybės rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus: keliamų kandidatų rašytinius sutikimus būti šios partijos iškeltais kandidatais šioje rinkimų apygardoje, paties kandidato užpildytą kandidato į savivaldybės tarybos narius anketą <...>. Kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius, pats turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę, paso ar kito asmens tapatybę arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribota teisė dalyvauti politinėje veikloje, ar eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, taip pat ar yra kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys, atsakyti į šio įstatymo 89 straipsnyje nurodytus klausimus ir pasirašyti (Rinkimų įstatymo 35 straipsnio 12 dalis).

Komisijos 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. Sp-49 patvirtintoje kandidato į savivaldybės tarybos narius anketos formoje Nr. 9 yra suformuluotas klausimas: „Ar turite ką nurodyti pagal Rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus, jeigu taip, įrašykite čia:“ ir greta pateikiama jį tikslinanti Rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies citata. Pagal šią teisės normą, kiekvienas kandidatas turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Apie tai jis nurodo kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, nesvarbu, ar teistumas pasibaigęs ar panaikintas. Rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu, prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“. Tai pažymėti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu kandidatas prašomų duomenų nenurodė, rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jei buvo įregistravusi, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsdama panaikina šį įregistravimą.

Iš minėtų savivaldybių tarybų rinkimus reguliuojančių įstatymo nuostatų akivaizdu, jog įstatymas nedraudžia kandidatuoti asmenims, patekusiems į baudžiamojo įstatymo taikymo sritį, tačiau siekiant pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise, nustato jiems papildomą sąlygą – įpareigojimą paviešinti tokio pobūdžio informaciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R403-24/2007, 2011 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R442-14/2011). Dėl šios priežasties, teikdami pareiškinius dokumentus, kandidatai privalo būti itin atidūs, sąžiningi bei prisiimti visą atsakomybę, susijusią su reikalaujamų asmens duomenų neatskleidimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2007 m. vasario 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R415-31/2007 yra išaiškinusi, jog Rinkimų įstatymo 89 straipsnyje nustatyta pareiga anketoje deklaruoti buvusį teistumą ir šios pareigos nevykdymo teisinės pasekmės nesietinos su pakartotiniu persekiojimu už padarytą nusikaltimą. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas užtikrina, kad rinkėjai, įgyvendindami savo aktyviąją rinkimų teisę, disponuotų visa reikšminga informacija apie kandidatus į savivaldybių tarybų narius, kuri gali nulemti jų valią rinkimuose. Tokios informacijos sąmoningas ar nesąmoningas nuslėpimas yra vertintinas kaip rinkėjo teisių turėti įstatyme nustatytos apimties informaciją apie kandidatą į savivaldybių tarybų narius suvaržymas, darantis ar galintis daryti įtaką jo sprendimui, todėl dėl tokio informacijos nepateikimo kylančios teisinės pasekmės – kandidato į savivaldybės tarybos narius registracijos panaikinimas – yra suderinamas su Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu.

Nagrinėjamu atveju Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro ir jo archyvo duomenys (b. l. 31-32) patvirtina, kad Plungės rajono teismas 1979 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pripažino pareiškėją kaltu pagal Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį (Piktybinis chuliganizmas). Vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiu baudžiamuoju įstatymu, minėta veika buvo priskiriama sunkiems nusikaltimams (Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 8¹ straipsnis). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. lapkričio 9 d. pildydamas anketą, pareiškėjas nepaminėjo savo nuteisimo iki 1990 m. kovo 11 d. už sunkų nusikaltimą fakto (b. l. 30). Tokiu būdu jis nesilaikė Rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl ko atsakovas pagrįstai panaikino jo registravimą kandidatu į savivaldybės tarybą.

Dėl išdėstytų argumentų tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

Iš bylos medžiagos matyti, jog kreipdamasis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, pareiškėjas sumokėjo 100 litų žyminį mokestį (b. l. 6). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą, skundai dėl rinkimų ir Referendumo įstatymų pažeidimų žyminiu mokesčiu neapmokestinami, todėl pareiškėjui grąžintina 100 litų žyminio mokesčio suma, 2011 m. vasario 18 d. pervesta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 punktu, 121 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Grąžinti A. P. 100 (vieno šimto) litų žyminį mokestį, sumokėtą 2011 m. vasario 18 d. pavedimu.

Sprendimas neskundžiamas.