- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- e1-3283-1058/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47438-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- R. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą – (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį – laisvės atėmimu 4 metams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams. Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;
2) Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir subendrinus paskirtą bausmę su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 7 mėnesiams;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 30 MGL bauda;
4) Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 30 MGL bauda ir 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
5) Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (bausmę atlikęs 2019 m. rugsėjo 11 d.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. 2020 m. gruodžio 2 d., apie 18.35 val., Vilniuje, Rygos gatvėje, ties pastatu Nr. 31, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,50 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vakar dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) „V“. Apie 10 val. mama atvežė jam savo automobilį „Ford Focus“, kad sutvarkytų. Apie 12 val. atvažiavo jo pažįstamas S. ir atsivežė degtinės butelį 0,7 l talpos. Jie su S. tą butelį išgėrė. Jis mamos automobilį buvo beveik sutaisęs. 18 val. baigė darbą ir nusprendė pats parvaryti mamos automobilį namo. Jautėsi apsvaigęs, tačiau negalvojo, kad yra toks girtas. Pagalvojo, kad gali surizikuoti. Jis važiavo namo ir nusprendė paieškoti cigarečių, tik nusuko akis nuo kelio, vėl pakėlė akis ir pamatė, kad prieš jį esantis automobilis „Subaru“ stabdo. Jis nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į automobilio galą. „Subaru“ automobilį vairavo mergina. Jis jai pasakė, kad rašytų deklaraciją. Mergina paskambino savo broliui ir jis atvyko padėti jai užpildyti deklaraciją. Mergina su broliu pildė deklaraciją, o jis tuo metu sėdėjo savo automobilyje. Baigiant pildyti deklaraciją pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai. Kas juos iškvietė, nežino. Pareigūnai priėjo prie jo, paprašė jo nueiti iki jų automobilio. Pareigūnai jį įsisodino į automobilį, atnešė alkotesterį. Jie jo nei karto neklausė, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus. Jis papūtė į alkotesterį, pareigūnai jam nustatė neblaivumą ir sulaikė. Labai gailisi dėl šio savo poelgio (b. l. 49; e. b. l. 70-72).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. E. parodė, kad 2020 m. gruodžio 2 d. apie 18.38 val. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje Rygos g. 31, susidūrė automobiliai „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pranešėjas nurodė, jog „Ford“ vairuotojas neblaivus. Atvykus į įvykio vietą po 4-5 min. į juos kreipėsi automobilio „Subaru Outback“ vairuotoja L. T., kuri jiems paaiškino, kad važiuodama Rygos g., sustojo prie pėsčiųjų perėjos, esančios prie Rygos g. 31, kai staiga pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Išlipusi iš automobilio, ji pamatė, kad į jos automobilio galinę dalį atsitrenkė automobilis „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Už vairo buvo vyriškis, kurį ji jiems nurodė, ir kuris pasak jos sėdėjo automobilyje „Ford“. Jai bendraujant su vairuotoju kilo įtarimas, kad vairuotojas yra neblaivus. Jiems priėjus prie minėto automobilio „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant galinės dešinės sėdynės rado sėdintį vyriškį, kaip paaiškėjo tai buvo R. P.. Bendraujant su juo pajuto alkoholio kvapą, todėl buvo nuspręsta patikrinti girtumą. Pirmu pūtimu R. P. nustatytas 2,50 laipsnių girtumas (tikrinimo laikas 19.05 val.), antru pūtimu nustatytas 2,71 laipsnių girtumas (tikrinimo laikas 19.21 val.). Automobilyje gulėjo keli tušti buteliai nuo alkoholinių gėrimų. R. P. paaiškino, kad jis vartojo, išgėrė nemažai alkoholio prieš vairuojant automobilį, neneigė, kad vairavo automobilį „Ford“. Šie R. P. žodžiai buvo užfiksuoti body kamera V1723 (b. l. 13; e. b. l. 11-13). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vado A. E. tarnybiniame pranešime (b. l. 16; e. b. l. 49).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad Bendrajam pagalbos centrui 2020 m. gruodžio 2 d., apie 18.35 val. buvo pranešta, kad Vilniuje, Rygos g. 31, gatvėje susidūrė automobiliai „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pranešėjas mano, kad automobilio „Ford“ vairuotojas neblaivus (b. l. 3).
Liudytojos L. T. paaiškinime nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 2 d., apie 18 val., ji savo automobiliu „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš parduotuvės link (duomenys neskelbtini), ir Rygos g. prie 33 namo perėjos sustojo praleisti pėsčiųjų. Į jos sustojusio automobilio „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galą įvažiavo automobilis „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Išlipus apžiūrėti įvykio, pastebėjo, kad automobilio „Ford Focus“ vairuotojas yra galimai neblaivus ir iškvietė policiją (b. l. 20; e. b. l. 41).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 2 d., 19:05:17 val. R. P. buvo nustatytas 2,5 promilių neblaivumas, o 19:21:42 val. nustatytas – 2,71 promilių neblaivumas (b. l. 23-24; e. b. l. 37-39). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 22; e. b. l. 37-39).
Prie transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo pateiktoje fotolentelėje užfiksuota, kad automobilio „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) salone buvo rastas alkoholio butelis (b. l. 27-29; e. b. l. 44-48).
R. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-95694-2020 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 2 d., apie 18.35 val., Vilniuje, Rygos g. 31, vairavo automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nesilaikė saugaus atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti, atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį ir abu automobilius apgadino (b. l. 19; e. b. l. 34-36).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininku yra A. P. (b. l. 31; e. b. l. 85-86).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Ford Focus“, (2002 m.) kaina Lietuvoje yra 1 200 EUR (su PVM) (b. l. 32; e. b. l. 85-86).
Iš 2020 m. gruodžio 3 d. vairuotojų registro išrašo matyti, kad R. P. 1998 m. spalio 20 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas negalioja, kitas vairuotojo pažymėjimas jam išduotas nebuvo (b. l. 66; e. b. l. 109).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Kaltinamasis R. P. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojo A. E. parodymai, tarnybinis pranešimas, liudytojos L. T. rašytinis paaiškinimas, alkotesterio parodymai, automobilio salono fotonuotraukos. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad R. P. vairavo automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 2,50 promilės), todėl kaltinamojo R. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis R. P. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 78; e. b. l. 103-104).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą, artimą sunkiam girtumo laipsniui – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia itin didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmens, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir, pavartojęs alkoholio, iš karto sėdo už automobilio vairo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad R. P. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors recidyvas prokuroro pareiškime nėra nurodytas prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau ankstesni kaltinamojo teistumai yra nurodyti prokuroro pareiškime, taigi jam žinomi. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte (pareikšime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (kasacinė nutartis 2K-304-648/2019). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamosios asmenybę – R. P. praeityje teistas 5 kartus, taip pat ir už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, taip pat teistas už kyšio davimą savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams, kurį davė siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už tai, jog pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 73-77; e. b. l. 74-82), eilę kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimų padarymą, įskaitant ir vairavimą esant neblaiviam bei neturint teisės vairuoti, turi galiojančių nuobaudų, ne visos skirtos baudos yra sumokėtos (b. l. 61-62, 67-72), vykdo individualią veiklą (b. l. 65), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 51 MGL bauda, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, R. P. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
R. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad teisės vairuoti transporto priemones kaltinamasis neturi, tačiau Teismų praktikoje pabrėžiama, jog teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys bylose Nr. 2K-7-49-788/2016, 2K-122/2012). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise turi prevencinę paskirtį ir apima draudimą įgyti specialiąją teisę teismo nustatytu terminu. R. P. padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, artimas sunkaus girtumo laipsniui, pasielgė itin neatsakingai, suvartojęs didelį kiekį stipraus alkoholio, tą pačią dieną sėdo už automobilio vairo, vairavo tokios būklės neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nepaisant to, kad jautėsi apsvaigęs, vis tiek nusprendė rizikuoti, praeityje yra teistas už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir sukėlė eismo įvykio, dėl kurio žuvo žmogus, taip pat teistas už kyšio davimą, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam, eilę kartų yra baustas už KET pažeidimų padarymą, įskaitant ir vairavimą esant neblaiviam, kita vertus prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant R. P. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui.
Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Nagrinėjamu atveju R. P. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimu buvo pritaikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, tačiau negalima teigti, jog būtent nuo šios dienos iš kaltinamojo realiai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, kadangi teisė vairuoti iš R. P. buvo atimta dar iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, taigi nusikalstamos veikos padarymo metu jis galiojančio vairuotojo pažymėjimo, atitinkamai ir teisės vairuoti transporto priemones bet kuriuo atveju neturėjo ir šiuo metu neturi. Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Bylos duomenimis automobilis „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nusikaltimo padarymo metu vairavo kaltinamasis, priklauso A. P.. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė žinojo ar galėjo žinoti, jog jai priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, priešingai automobilį savo sūnui A. P. buvo davusi tik remonto darbams atlikti, be to, automobilio perdavimo metu jis buvo blaivas, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. R. P. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, piktybiškai nepaisė KET reikalavimų, suvartojęs didelį kiekį stipraus alkoholio tą pačią dieną sėdo už automobilio vairo, nepaisant to, kad pats jautė alkoholio poveikį, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, dėl tokio neatsakingo kaltinamojo elgesio kilo realūs padariniai – buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta sunkių pasekmių, kurias kaltinamasis galėjo sukelti vairuodamas automobilį tokios būklės. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus, kadangi apie neblaivų vairuotoją pranešęs asmuo nurodė, jog įtaria, kad vairuotojas yra neblaivus. Kaltinamasis praeityje yra teistas už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir sukėlė eismo įvykio, dėl kurio žuvo žmogus, taip pat teistas už kyšio davimą, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam, eilę kartų yra baustas už KET pažeidimų padarymą, įskaitant ir vairavimą esant neblaiviam. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos konfiskavimas. Vadovaujantis galiojančia teismų praktika, konfiskuotina automobilio vertė nustatytina atsižvelgiant į VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodytą automobilio vidutinę kainą su PVM, t. y. 1 200 EUR (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Ikiteisminio tyrimo metu R. P. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. gruodžio 2 d., 19.05 val. iki 2020 m. gruodžio 3 d., 15.06 val., t. y. vieną dieną (b. l. 54-55; e. b. l. 24-28, 29-32), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 56-59; e. b. l. 90-93, 94-100) – paliktinos nepakeistos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL (2 550 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. P. paskirti 34 MGL (1 700 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, R. P. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gruodžio 2 d., 19.05 val. iki 2020 m. gruodžio 3 d., 15.06 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę – 32 MGL (1 600 EUR) dydžio baudą.
Paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išieškoti iš R. P. valstybės naudai 1 200 EUR sumą, atitinkančią automobilio „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.
R. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 „Luminor Bank“ AB (buvęs AB „DNB bankas“), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 „Luminor Bank“ AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB „SEB bankas“ ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.