Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-09-05 · Administracinė byla Nr. eI-9096-583/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-05
Bylos Nr.
eI-9096-583/2023
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00155-2023-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
L. R.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-9096-583/2023Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00155-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 14.6; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 5 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei L. R. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėja) kreipėsi į teismą prašymu, prašydama iš atsakovės L. R. (toliau – ir atsakovė) priteisti 130,64 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 nuo 2008 m. liepos 1 d. Klaipėdos mieste įvedė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais), kurie galiojo iki 2017 m. birželio 30 d. Taryba 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtino naują Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) redakciją (su vėlesniais pakeitimais), kuri įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d. ir kuria įtvirtina dvinarė vietinė rinkliava. Nustatytas vietinės rinkliavos administratorius – pareiškėja.

Pareiškėja teigė, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje nustatytas senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2022 m. liepos 12 d., t. y. nuo momento, kai pareiškėjui tapo žinoma apie likusį nepatenkintą kreditorinį reikalavimą (kreditorių susirinkimo, kuriame priimtas sprendimas patvirtinti likusį nepatenkintą pareiškėjo kreditorinį reikalavimą).

Paaiškino, kad teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartimi iškelta bankroto byla L. R. individualiai įmonei, bankroto administratoriumi paskirtas A. Š.. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Šioje individualios įmonės bankroto byloje buvo patvirtintas kreditoriaus KRATC 163,33 Eur finansinis reikalavimas dėl atsakovės L. R. nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.

Pareiškėjos teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, įmonei iškėlus bankroto bylą yra draudžiamas skolos iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka išieškojimas ir tik baigus atsakovei L. R. priklausiusios individualios įmonės bankroto procesą, tapo aiški likusi nepatenkinta skola. Vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostata turi būti sistemiškai vertinama su juridinių asmenų nemokumą reglamentuojančiais teisė aktais bei atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, jog pareiškėjas buvo sąžiningas kreditorius, kreditorinis reikalavimas (dėl šioje byloje prašomos priteisti sumos) buvo patvirtintas bankroto byloje, tai yra kreditorinis reikalavimas buvo pareikštas nepraleidus MAĮ nustatyto senaties termino. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatytas senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2022 m. liepos 12 d. kreditorių susirinkimo, kuriame priimtas sprendimas patvirtinti likusį nepatenkintą pareiškėjo kreditorinį reikalavimą ir priimtas sprendimas pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia dėl bankroto.

Pareiškėja nurodė, kad nagrinėjamu atveju prašymas reiškiamas atsakovei kaip fiziniam asmeniui, neįvykdžiusiam prievolės, t. y. nesumokėjusiam vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir prašymas grindžiamas tuo, jog neribotos civilinės atsakomybės įmonės bankroto procese, pardavus atsakovės turtą, pareiškėjo reikalavimas nebuvo patenkintas. Fizinių asmenų prievolė dėl fizinio asmens personalinės įmonės bankroto nepasibaigė. Teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iš prievolės fiziniam asmeniui, o ne įmonės savininkui ir negavus šio reikalavimo patenkinimo įmonės bankroto procese, įmonės savininko prievolės kreditoriui savaime nesibaigia.

Išnaudojus visas šaukimo ir procesinių dokumentų įteikimo galimybes, vadovaujantis ABTĮ 72 straipsnio 3 dalimi, nutartimi nutarta apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą skelbti specialiame interneto tinklapyje.

Duomenų apie vietinės rinkliavos apmokėjimą iki teismo posėdžio nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-12-23 Nr. T2-426; 2010-05-06 Nr. T2-114; 2010-11-25 Nr. T2-330; 2011-10-27 Nr. T2-345; 2012-03-29 Nr. T2-86; 2012-07-26 Nr. T2-200; 2012-10-23 Nr. T2-251; 2017 m. birželio 29 d. Nr. T2-140 (aktuali galiojanti redakcija)) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt).

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų redakcija, kuria įvesta dvinarė rinkliavos mokesčių sistema. Aptariamoje Nuostatų redakcijoje įtvirtinta, kad vietinė rinkliava – Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma dvinarė įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi vietinės rinkliavos mokytojai (3 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti Klaipėdos miesto savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (4 p.). Vietinės rinkliavos dydžius sudaro pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos dedamosios ir yra tvirtinami Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (10 p.). Vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių (18 p.). Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai (23 p.). Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu. Nepateikus nustatyta tvarka nurodytų dokumentų arba jeigu pateikti duomenys neįrodo, kad turtas nebuvo naudojamas, Vietinės rinkliavos mokėtojas Administratoriaus apskaičiuotą Vietinės rinkliavos kintamąją dalį privalo sumokėti. Vietinės rinkliavos mokėtojų pateiktas deklaracijas ir dokumentus dėl kintamosios dedamosios nemokėjimo nagrinėja Administratorius (24 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Kaip jau nurodyta, pareiškėja atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Remiantis Nuostatų reglamentavimu, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir jų paskirtį, nurodytą Nuostatų 1 priede.

Pareiškėja atsakovei apskaičiavo vietinę rinkliavą, mokėtiną laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. už nekilnojamojo turto objektą esantį Klaipėda, (duomenys neskelbtini). Vietinės rinkliavos apskaičiavimas grindžiamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, kurio 2.1; 4.3 punktuose nurodoma, kad atsakovė vietinės rinkliavos apskaičiavimo laikotarpiu, iki 2022 m. gegužės 25 d. turto varžytinių akto Nr. 1 surašymo, buvo įvardijamo nekilnojamojo daikto savininkė. Kadangi atsakovė laikotarpiu, kuriuo skaičiuojama vietinė rinkliava, buvo nekilnojamojo daikto savininkė, pagal Nuostatus ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja, kuriai kilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Vertindama aptartą Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą, susijusį su dvinarės vietinės rinkliavos įvedimu (kuris nagrinėjamu atveju buvo perkeltas į 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtintos redakcijos Nuostatus), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 konstatavo, kad juo nebuvo pakeistas vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimas (t. y. jis, kaip ir anksčiau, siejamas su atliekų turėtoju, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdančiu ar naudojančiu nekilnojamąjį turtą), tačiau buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudoti objektai vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi.

Cituojamo teisinio reguliavimo normomis nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negalėjo būti atleidžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021; 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-231-261/2021).

Duomenų, kad atsakovė būtų teikusi Nuostatų 24 punkte nurodytą nekilnojamojo turto nenaudojimo deklaraciją ginčo laikotarpiu ir būtų atleista nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo nėra, todėl pareiškėjai nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies.

Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakove tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėja įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).

Dėl senaties nuostatų taikymo

Pareiškėja į teismą kreipėsi prašymu 2023 m. vasario 1 d., prašydama iš atsakovės priteisti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d.

Pareiškėja akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatytas senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2022 m. liepos 12 d., t. y. nuo momento, kai pareiškėjai tapo žinoma apie likusį nepatenkintą kreditorinį reikalavimą (kreditorių susirinkimo, kuriame priimtas sprendimas patvirtinti likusį nepatenkintą pareiškėjo kreditorinį reikalavimą).

Tačiau pareiškėja prašyme pati nurodo, kad prašymas reiškiamas atsakovei kaip fiziniam asmeniui, kuris nėra įvykdęs prievolės, t. y. nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir prašymas grindžiamas tuo, kad neribotos civilinės atsakomybės įmonės bankroto procese, pardavus atsakovės turtą, pareiškėjos reikalavimas nebuvo patenkintas.

Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovei kaip fiziniam asmeniui nebuvo inicijuota ir vykdoma fizinio asmens bankroto procedūra ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų pareiškimo skolininkui tvarką ir terminus šiuo atveju netaikytinos. Pareiškėja reikalavimą dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo atsakovei turėjo pareikšti bendra tvarka.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo 4 straipsniu pakeista Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal minėto pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.

2023 m. liepos 19 d. LVAT nutartimi šioje byloje nagrinėjant pareiškėjos apeliacinį skundą konstatuota, kad byloje nėra duomenų, kada vietinės rinkliavos įsiskolinimas buvo apskaičiuotas už 2018 m., byloje yra pateiktas tik 2018 m. gegužės 29 d. pakartotinis mokėjimo pranešimas Nr. K181142781, kuriame nurodytas mokestinis laikotarpis – 2018 m. sausio 1 d.–2018 m. gruodžio 31 d., susidaręs įsiskolinimas iki 2018 m. gegužės 29 d. Tačiau pareiškėjas nepateikė ir byloje nėra įspėjimo dėl susidariusios skolos už 2018 m. Taigi, nagrinėjamu atveju tik nustačius, ar pareiškėjas pranešimą (įspėjimą) dėl susidariusios skolos už 2018 m. išsiuntė galiojant ankstesnei MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, būtų galima konstatuoti, kad turi būti taikoma MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d., ir prašymo senaties terminas nebuvo praleistas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-599-415/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-602/756/2021; 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-421-602-2023 ir kt.).

Grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, 2023 m. liepos 25 d. nutartimi pareiškėja įpareigota per 14 kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos pateikti įrodymus, jog pranešimą (įspėjimą) dėl susidariusios skolos už 2018-2019 metus išsiuntė atsakovei dar galiojant ankstesnei Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcijai.

Pareiškėja nei per teismo nustatytą terminą, nei vėliau iki teismo posėdžio pradžios, duomenų, kad pranešimą (įspėjimą) dėl susidariusios skolos už 2018 ar 2019 m. išsiuntė galiojant ankstesnei MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nepateikė. Įvertinus tai teismas konstatuoja, kad nėra jokio teisinio pagrindo taikyti MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijos, galiojusios iki 2020 m. sausio 1 d., nuostatų.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.), kuria įtvirtinta: jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjos kreipimosi prašymu į teismą diena. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2023 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus (2020; 2021 ir 2022). Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2023 m. vasario mėn., todėl yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019-12-31.

Kaip nurodoma 2023 m. vasario 1 d. pažymoje Nr. (8.2)-5R-6023, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota vietinė rinkliava yra 55,58 Eur (23,82 Eur už 2018 m. ir 31,76 Eur. Įvertinus aukščiau išdėstytą, šios dalies reikalavimo pareiškimui yra praleistas vietinės rinkliavos apskaičiavimo ir išieškojimo terminas, todėl šioje dalyje pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kitoje dalyje pareiškėjos reikalavimas dėl 75,06 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti dalinai.

Iš atsakovės L. R. pareiškėjai UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 75,06 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Kitoje dalyje pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Remigijus Arminas