Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Timonio apeliacinį skund ą (skundo dalį dėl K. P. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nukentėjusiojo D. R. pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo) dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. išteisintas nepadarius veikų, turinčių nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 306² straipsnio 1 dalyje, požymių.

Nukentėjusiojo D. R. civilinis ieškinys dėl 2 300 eurų turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Nuspręsta nuosprendžio paskelbimo dieną panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimu K. P. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą (kurio terminas pratęstas 2023 m. rugpjūčio 9 d. teismo nutartimi 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d.) į turtą: pinigines lėšas, esančias „(duomenys neskelbtini)“ AB, Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) DKK, Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) EUR, Nr. (duomenys neskelbtini) PLN, vertė: 2 300 eurų, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: valdymas, naudojimas, disponavimas; automobilį „Dodge“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Win: (duomenys neskelbtini), vertė: 2300 eurų, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponavimas; automobilį „Crysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Win: (duomenys neskelbtini), vertė: 2300 eurų, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponavimas.

Nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonę ,,Chrysler Town & Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 26 d. pakvitavimu perduotą saugoti D. R., palikti neribotai jo nuosavybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis:

4.4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir K. P. paskirta galutinė bausmė areštas 60 parų.

4.6. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. R. civilinis ieškinys dėl 2 300 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš K. P. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. R. naudai priteista 1 300 eurų turtinei žalai atlyginti.

4.8. Iš K. P. valstybės naudai priteista 140 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

III. Kasacinės instancijos teismo nutarties esmė

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžio dalį, susijusią su K. P. nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei nukentėjusiojo D. R. pareikšto civilinio ieškinio išsprendimu, ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kita Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžio dalis palikta galioti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo iki galo tinkamai patikrintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas, nebuvo imtasi visų įmanomų priemonių bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, apeliacinės instancijos teismo išvados tiek dėl sukčiavimo sudėties požymių K. P. veiksmuose buvimo, apgaule įgyto turto vertės, tiek dėl nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydžio nėra pagrįstos byloje surinktais įrodymais ir tinkamai motyvuotos, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 331 straipsnio 2 dalis). Tai pripažino esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais, kurie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

IV. Apeliacinio skundo dalies dėl K. P. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei civilinio ieškinio išsprendimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

8. Teismo posėdyje prokuroras Egidijus Timonis ir nukentėjusysis D. R. prašė apeliacinio skundo dalį tenkinti, išteisintasis K. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinio skundo dalies netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

V. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Timonio apeliacinio skundo dalis dėl K. P. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nukentėjusiojo civilinio ieškinio tenkinimo atmetama.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su prokuroro apeliacinio skundo dalies argumentais dėl K. P. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nukentėjusiojo civilinio ieškinio tenkinimo, taip pat išteisintojo K. P. ir jo gynėjo, nukentėjusiojo išsakytais argumentais apeliacinės instancijos teisme, siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išnaudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 27 d. nuosprendis dalyje dėl K. P. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nukentėjusiojo civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl kaltės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį

11. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

12. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, išteisindamas K. P. dėl kaltinimo apgaule savo naudai įgijus svetimą nukentėjusiajam D. R. priklausantį turtą – 1 300 Eur, konstatavo, kad tarp asmenų kilo civilinis ginčas iš pirkimo pardavimo teisinių santykių dėl automobilio kokybės (jo trūkumų) ir šis ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, išvengiant baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės taikymo. Teisėjų kolegija tokiai išvadai pritaria.

13. Byloje neginčijamai nustatyta, kad K. P. automobilį „Chrysler Town & Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m., VIN Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 8 d. iš D. M. nupirko už 6 500 Eur. Šią aplinkybę patvirtina šios transporto priemonės 2022 m. vasario 8 d. pirkimo pardavimo sutartis (1 t., b. l. 159–160), liudytojo D. M. parodymai (4 t., b. l. 118-122), jos neginčija ir pats išteisintasis K. P. (4 t., b. l. 101-106). Neginčijamai nustatyta ir tai, kad K. P. šį automobilį už dviejų mėnesių, t. y. 2022 m. balandžio 14 d. pardavė D. R. už 7 800 Eur. Šią aplinkybę patvirtina nuoseklūs liudytojų D. R. (2 t., b. l. 133-137; 4 t., b. l. 101-106; 4 t., b. l. 110-114), A. R. (4 t., b. l. 142-148) parodymai, A. R. ir D. R. banko sąskaitų išrašai (1 t., b. l. 65-68), transporto priemonės 2022 m. balandžio 14 d. pirkimo pardavimo sutartis (1 t., b. l. 38).

14. Apeliaciniame skunde prokuroras tvirtina, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių apgaulės panaudojimą siekiant užvaldyti kainų skirtumą – 1 300 Eur. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

15. Šioje byloje įrodyta, kad K. P. suklastojo transporto priemonės „Chrysler Town & Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ridą. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad klastodamas šios transporto priemonės ridą bei parduodamas nukentėjusiajam D. R. transporto priemonę „Chrysler Town & Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) K. P. turėjo tikslą iš šio sandorio pasipelnyti. Tačiau iš paties K. P. parodymų, duotų tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose (2 t., b. l. 133-137; 4 t., b. l. 101-106, 110-114), matyti, kad jis viso proceso metu tvirtino per du mėnesius nuo transporto priemonės „Chrysler Town & Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo iš D. M. iki jos pardavimo D. R., investavęs į šios transporto priemonės remontą bei būklės pagerinimą – pakeitė ir perdažė priekinius sparnus, perdažė galinį dešinės pusės sparną, sutvarkė įtrūkusį galinį bamperį, tvarkė automobilio pakabą (pakeitė amortizatorius), išvalė automobilio vidų, nupoliravo išorę. Teigė, kad sparnus pirko neoriginalius, todėl jie greičiau rūdija, varžtų nekeitė, o juos tik atsuko. Iš 2023 m. balandžio 26 d. apžiūros protokole užfiksuotos automobilio „Chrysler Town & Country“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m., VIN Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros matyti, kad ši transporto priemonė turi daug ilgalaikės eksploatacijos būdingų pažeidimų: priekinis kairys sparnas nedefektuotas, ant sparno įžiūrimi smulkūs paviršiniai, kiti paviršiniai suraižymai, kurie būdingi ilgalaikiai automobilio eksploatacijai; priekiniame sparno gale, virš žibinto, yra sparno metalo korozijos požymiai; ant visų išoriškai matomų sparno tvirtinimo varžtų yra išorinio kontakto su kitais objektais pėdsakai, kurių vietoje varžtai paveikti korozijos; priekinio buferio priekiniame paviršiuje per visą plotą yra daugybiniai smulkūs dažų paviršiaus pažeidimai ir dažų dangos suskeldėjimai, kas būdinga ilgalaikei automobilio eksploatacijai; variklio dangčio priekinis paviršius, priekinėje dalyje ties viduriu nežymiai deformuotas išspaudžiant iš viršaus žemyn; variklio dangčio priekinė briauna, per visą plotį, tiek išorinės, tiek vidinės pusės paveikta korozijos; pakėlus variklio dangtį ant priekinių kėbulo detalių tvirtinimo varžtų yra mechaninio pažeidimo požymiai; priekinio dešinio sparno, deformacijų nėra, yra paviršiniai smulkūs lako pažeidimai, kas būdinga ilgalaikiai eksploatacijai; ant sparno briaunų matomi nežymūs korozijos požymiai; galinis dešinys sparnas nedefektuotas, sparno dešiniojo šono galinėje dalyje matomi dažų dangos ir, tikėtina, po ja esančio glaisto sluoksnio suskeldėjimai; suskeldėjimo vietose yra metalo korozijos požymiai (3 t., b. l. 18–22). Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis D. R. parodė, kad įsigijęs automobilį nepastebėjo jo remonto darbų, tačiau nustatyti, ar automobilis remontuotas, specialių žinių, ar išsilavino, neturi, gali tik vizualiai tai nustatyti (4 t., b. l. 110-114). Atsižvelgiant į tai, kad išteisintasis tvirtino transporto priemonę remontavęs ne naujomis, o panaudotomis detalėmis, detales tvirtinęs tais pačiais varžtais, be to, apžiūros metu nebuvo apžiūrėta transporto priemonės pakabos sistema (amortizatoriai), sprendžiama, jog baudžiamojoje byloje nėra surinkta įrodymų, paneigiančių išteisintojo versiją apie tai, kad prieš parduodamas automobilį nukentėjusiajam D. R., jis investavo į tam tikrą šios transporto priemonės remontą bei jos būklės pagerinimą (valymą, poliravimą). Tuo tarpu išteisintasis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, jo kaltę turi įrodyti prokuroras. Taigi, bylą antrą kartą nagrinėjant apeliacine tvarka, atlikus įrodymų tyrimą – apklausus išteisintąjį K. P., nukentėjusįjį D. R. – išteisintojo versija dėl atlikto transporto priemonės remonto ir būklės pagerinimo bei dėl to galimai pakilusios automobilio vertės, prieš ją parduodant nukentėjusiajam D. R., nebuvo paneigta. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti byloje surinkti įrodymai nei atskirai, nei jų visuma, kuriais grindžiamas kaltinimas išteisintajam K. P. dėl apgaulė įgytų 1 300 Eur pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nėra pakankami ir neabejotini, t. y. įrodymai ir duomenys, kuriais remiantis galima tik manyti, kad jis galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nepakanka priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

16. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, jog tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011, 2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013 ir kt.). Todėl baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje ieškoma kriterijų, leidžiančių atskirti civilinius ir baudžiamuosius teisinius santykius. Šiuo metu yra žinomi 3 tokio pobūdžio kriterijai: 1) esminės apgaulės kriterijus (apgaulė turi būti lemiamas veiksnys, dėl kurio nukentėjusysis nutarė perduoti kaltininkui turtą ar atlikti kitą jam žalingą veiksmą); 2) kreditoriaus teisinės padėties apsunkinimo kriterijus (dėl panaudotos apgaulės civilinės teisinės priemonės pažeistai teisei atkurti tapo bejėgiškos ar esmingai apsunkintos); 3) civilinių teisinių santykio dalyvio atidaus bei rūpestingo elgesio kriterijus (naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalaus protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį).

17. Teisėjų kolegija nesutinka ir su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad K. P. panaudotos apgaulės būdas – transporto priemonės „Chrysler Town & Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ridos suklastojimas (suklastota rida – 220 500 km, tikėtina rida 2022 m. balandžio 19 dienai – 327 430 km (1 t., b. l. 38, 99-114)) – buvo lemiamas veiksnys, dėl kurio nukentėjusysis D. R. nusprendė sudaryti transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį. Kaip matyti iš nukentėjusiojo D. R. parodymų, apžiūrėjus automobilį, šis jam patiko, automobilio techninę būklę aptarė su K. P. tėvu, šis pasakė, kad gali būti nusidėvėję stabdžių diskai, nurodė, kad automobilis buvo daužtas dešinėje pusėje ir jį sutvarkė. Nukentėjusysis pastebėjo, kad surūdijęs automobilio variklio dangtis, daugiau niekas nebarškėjo ir klausimų jam nekilo. Kadangi automobilis 6 metus buvo eksploatuotas Lietuvoje, buvo įsitikinęs, kad rida nebus suklastota. Nors tvirtino, kad su tokia rida automobilio iš K. P. nebūtų pirkęs, tačiau taip pat teigė netikrinęs, ar sutartyje įrašyta rida atitinka automobilio odometro parodymus. Nurodė, kad renkantis automobilį, rida jam yra vienas iš svarbiausių kriterijų, kitas argumentas yra metai (2 t., b. l. 133-137; 4 t., b. l. 101-106). Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad galėtų nustatyti, ar automobilis yra remontuotas ir teigė pirkimo metu nematęs, kad automobilis yra remontuotas (4 t., b. l. 110-114). Liudytoja A. R. nurodė, kad radę skelbimą apie parduodamą automobilį „Chrysler Town & Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su D. R. nuvažiavo jo apžiūrėti, su šiuo automobiliu pavažiavo. Su nukentėjusiuoju aptarė automobilio privalumus. Nusprendę jį pirkti, perkamame automobilyje sudarė pirkimo pardavimo sutartį. Jiems rida buvo svarbus rodmuo. Asmeniškai neklausė apie automobilio trūkumus, bet vyras klausė ir jam pasakė, kad yra labai daug rūdžių. Apie spidometrą kalbos nebuvo ir pardavėjas nesakė, kad jis buvo keistas (4 t., b. l. 142-148). Iš tokių nukentėjusiojo ir liudytojos parodymų matyti, kad nukentėjusiojo D. R. apsisprendimą pirkti automobilį „Chrysler Town & Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lėmė ne vien suklastota šio automobilio rida, bet ir šios transporto priemonės išorės bei vidaus išvaizda, būklė, nusidėvėjimas, pagaminimo metai. Suklastotos ridos, kaip esminės apgaulės kriterijaus nebuvimą, patvirtina ir apeliacinės instancijos teisme gautos VŠĮ „Emprekis“ pažymos, kuriose nurodyta, kad transporto priemonės „Chrysler Town & Country“ (kategorija – M1-AF, kėbulo tipas – vienatūris, automatinė pavarų dėžė, priekiniai varantieji ratai, kuro tipas – benzinas, variklio darbinis tūris – 3 600 cm3, variklio galia – 208 kw, gamybos periodas – 2010-2016) vidutinė rinkos vertė 2022 m. balandžio mėn. svyravo nuo 7 130 Eur iki 8 840 Eur (su PVM) (4 t., b. l. 106-109). Taigi, nagrinėjamu atveju nukentėjusysis transporto priemonę „Chrysler Town & Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo už sumą – 7 800 Eur, kuri neviršija įsigijimo metu buvusios vidutinės rinkos vertės.

18. Dar daugiau, šiuo atveju teisėjų kolegija atsižvelgia ir į nukentėjusiojo, kaip civilinių teisinių santykio dalyvio, nepakankamą atidumą ir rūpestingumą sudarant aptariamos transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį. Nukentėjusiojo D. R. parodymai patvirtina, kad prieš pirkdamas automobilį „Chrysler Town & Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis nepatikrino šio automobilio ridos (VIN patikros) pasirinktame arba oficialiame gamintojo autoservise ar viešai prieinamuose internetiniuose portaluose, taip pat nurodė netikrinęs, ar sutartyje įrašyta rida atitinka automobilio odometro parodymus, tai nurodo atlikęs jau po transporto priemonės įsigijimo, be to, automobilį įsigijo be registracijos liudijimo. Akivaizdu, kad paties nukentėjusiojo šiuo atveju elgėsi itin nerūpestingumai ir tai taip pat lėmė aplinkybę, kad jo atžvilgiu buvo panaudota apgaulė perparduodant transporto priemonę „Chrysler Town & Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Neginčijamai nustatyta ir tai, kad šiuo atveju nukentėjusiojo pažeistų teisių – padarytos žalos – gynimo būdas nėra esmingai pasunkintas – nėra kliūčių konstatuoti sutarties buvimą, nustatyti sutarties šalis, kadangi K. P. savo kontaktinių duomenų nuo nukentėjusiojo nenuslėpė.

19. Aukštesnės instancijos teismas pažymi ir tai, kad BK 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nusikaltimas yra pavojinga ir baudžiamajame kodekse uždrausta veika. Nenustačius veikos pavojingumo, baudžiamoji atsakomybė neturi būti taikoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, jog baudžiamosios teisės taikymas bet kuriuo atveju yra kraštutinė poveikio priemonė ginant visuomenę nuo teisei priešingų veiksmų. Baudžiamosios teisės normų taikymo ribas apibrėžęs baudžiamosios teisės paskirtimi ir bendraisiais teisės principais, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad negali būti pritarta tokiai baudžiamojo įstatymo taikymo praktikai, kai asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams, administraciniams ar drausminiams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas. Šios nuostatos formuojamos remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai), kuriuose pažymima, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – baudžiamąją atsakomybę. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje suvokiama kaip kraštutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių apsaugai, todėl ir taikoma ji turi būti tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262/2011, 2K-92-489/2017). Šiuo atveju taikyti kraštutinę baudžiamąją atsakomybę dėl nukentėjusiojo pažeistų teisių pagrindo nėra.

20. Todėl, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju tarp asmenų kilo civilinis ginčas iš pirkimo pardavimo teisinių santykių dėl automobilio kokybės (jo trūkumų) ir šis ginčas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, yra pagrįsta ir teisėta. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. P. išteisino nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymių.

21. Palikus galioti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl K. P. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, iš naujo subendrinamos bausmės, paskirtos Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas 306² straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Kadangi likusi Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 7 d. nuosprendžio dalis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi palikta galioti, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl K. P. paskirtų bausmių rūšies ir dydžio bei pritaikyto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.

Dėl civilinio ieškinio

22. D. R. byloje pareiškė 2 300 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 1 300 Eur turtinę žalą patyrė nusipirkdamas iš K. P. automobilį „Chrysler Town & Country“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 7 800 Eur, kai reali jo vertė, neatsukus ridos, buvo 6 500 Eur. Taip pat nurodė, kad viešoje erdvėje 2022 m. balandžio 20 d. buvo patalpintas skelbimas, kuriame nurodoma, jog „Chrysler Town & Country“, 2013 m., parduodama už 5 500 Eur, todėl, atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, laiko, kad patyrė dar 1 000 Eur turtinę žalą.

23. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą (BPK 109 straipsnis). Turtinės žalos samprata apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

24. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai. Žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, kuris reiškia, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-511/2017). Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019; 2K-158-303/2021).

25. Nagrinėjamoje byloje K. P. buvo kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, numatytas 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 306² straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį jis išteisintas ir pripažintas kaltu tik dėl transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties bei ridos suklastojimo pagal 300 straipsnio 1 dalį, 306² straipsnio 1 dalį. Veiksmai, už kuriuos K. P. pripažintas kaltu pagal 300 straipsnio 1 dalį, 306² straipsnio 1 dalį, patys savaime turtinės žalos nesukelia, nes šiuose BK straipsniuose aprašytos veikos jokių padarinių nereikalauja. BK 300 straipsnio 1 dalyje, 306² straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtys – formalios. Šių nusikaltimų pagrindiniai objektai – dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas, dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarka, transporto priemonių identifikavimo numerių patikimumas. Tuo tarpu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kurios sudėtis yra materiali ir kuri reikalauja padarinių – žalos padarymo – K. P. yra išteisintas. Taigi šioje byloje nėra nustatytos visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti. Esant tokiai situacijai, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiojo D. R. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, išaiškinant, kad civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Timonio apeliacinio skundo dalį dėl K. P. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir nukentėjusiojo civilinio ieškinio tenkinimo atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, K. P. už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos 306² straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir K. P. paskirti galutinę bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, K. P. paskirtos arešto bausmės 60 (šešiasdešimčiai) parų vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir įpareigoti K. P. per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti, o praradus darbą būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nukentėjusiojo D. R. civilinį ieškinį dėl 2 300 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.