Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-489-673/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-04-18
Bylos Nr.
1-489-673/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
D. I.
Kaltinamasis
L. R.
Advokatai
Dalius Vaičiulis, Vlada Buivydienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-489-673/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20902-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 18 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:prokurorams Ingai Balkūnei, Sigitui Kanaporiui,nukentėjusiajam D. I., jo atstovei advokatei Vladai Buivydienei,kaltinamojo gynėjui advokatui Daliui Vaičiuliui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią (duomenys neskelbtini) veiklą, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas (teistumas išnykęs, o paskutinis ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį, prokuroro nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, remiantis BK 38 straipsniu - nutrauktas 2021 m. balandžio 30 d.),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu žmogui), padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2023 m. birželio 7 d. apie 19.00 val., L. R., (duomenys neskelbtini)., konflikto metu, tyčia pro atvirą langą du kartus kumščiu smogė D. I., sėdinčiam automobilio „VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje, į veidą, padarydamas jam odos nubrozdinimus kaktoje, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, 11-o ir 12-o dantų lūžius, paviršines muštines žaizdeles lūpų vidiniame paviršiuje, tuo sukeldamas nukentėjusiajam D. I. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą.

Kaltinamasis L. R. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2023 m. birželio 7 d. apie 19 val., išvažiavo iš savo namų (duomenys neskelbtini) kaime automobiliu „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus nuo namų iki sankryžos vos neįvyko autoįvykis, nes kita mašina slydo šonu. Jis išvengė susidūrimo nusukdamas į dešinę pusę, o ta mašina toliau tęsė manevrą ir slydo antrą kartą, sukosi ratu – užsiėminėjo „driftu“. Tada to automobilio vairuotojas pamatė jį ir stabtelėjo, o jis privažiavo su savo automobiliu ir užtvėrė kelią. Tuomet išlipo to automobilio vairuotojas (nurodo į D. I.), kuris buvo agresyviai nusiteikęs, priėjo prie lango ir šaukė – ką čia darai. Vairuotojas automobilyje buvo vienas. Pamatė, kad vairuotojas (D. I.) akivaizdžiai neblaivus. Pasiėmė telefoną ir norėjo pafilmuoti kaip įrodymą, bet tai pamatęs tas vairuotojas, atsisukęs į kultūros namus, šūktelėjo kažkokį vardą, kvietė ateiti. Per pievą atbėgo dar vienas asmuo. Jie dviese atidarė jo automobilio dureles, liepė patraukti mašiną. Jis sakė, kad netrauks, kad kvies policiją. Jie pradėjo traukti jį iš mašinos už rankos, už pečių. Ištraukus jis su jais abiem susigrūmė. Susikibo su tuo asmeniu, kuris atbėgo nuo kultūros namų, abu buvo ant žemės, o tas vairuotojas (D. I.) sėdo į savo automobilį, atbulas išvažiavo, nuvažiavo link parduotuvės, pasistatė automobilį ir vėl atbėgo iki jų. Tuo metu jis išsilaisvino ir atsistojo. Smūgių nebuvo, tik grumtynės. Grumtynės vyko sankryžoje, jie buvo nukritę buvo prie jo (L. R.) automobilio. Atbėgęs vairuotojas iškart pasakė– „davai, pučiam iš čia greičiau, gerai nebus“. Tada jie abu nubėgo link savo automobilio, o jis bėgo jiems iš paskos. Nuo sankryžos iki parduotuvės apie 60 metrų, jų automobilis buvo neprivažiavęs iki parduotuvės apie 20 metrų. Vairuotojas vėl sėdo už vairo, o kitas atbėgęs žmogus sėdo į keleivio pusę, jie kūrėsi automobilį važiuoti. Pribėgęs jis atsidarė vairuotojo dureles ir bandė užgesinti užvestą automobilį, ištraukti raktelius. Jis įlindo į automobilį ne pro langą, bet atsidarė dureles. Vėl vyko grumtynės, nes vairuotojas traukė jo ranką, o jis laikė už raktelių. Traukdamas raktelį pirmiausia užgesino automobilį, po to nulaužė raktelį. Tuomet iššoko keleivis, apibėgo aplink automobilį ir vėl tempė jį už rankos, už peties, spyrė į koją. Kai nulaužė raktelį, tai tas keleivis jau buvo išlipęs ir jį tampė, o jis vis dar bandė ištraukti tą raktelį. Išlipo ir vairuotojas, kad jį nustumti, nutraukti. Pamatęs, kad raktelis nulaužtas suprato, kad jie niekur neišvažiuos, todėl jam pasidarė ramiau. Viskas vyko apie 10 minučių. Su nukentėjusiuoju buvęs asmuo atbėgo nuo kultūros namų ir paskui jis jį visą laiką matė, parduotuvėje tas asmuo tikrai nebuvo. Paskui vienas asmuo, atrodo, vairuotojas, puolė skambinti kažkam, kvietė atvykti. Jis suprato, kad kviečiasi pagalbą, dar draugų, kad su juo susitvarkyti. Išsigandęs, nes jam ir su jais dviem buvo ką veikti, nubėgo į savo automobilį ir išvažiavo link Kėdainių. Nuvažiavęs į Kėdainius pajungė telefoną krautis ir apie įvykį pranešė policijai. Pradžioje atvykęs į Kėdainius negalėjo įeiti butą, nes draugė su vaikais buvo išvažiavusi, laukė kol grįš, o tada padėjo telefoną krautis ir paskambino policijai. Apie tai, kad pats buvo sužalotas, policijai telefonu nepasakė, nes dėl to į policiją nesikreipė, pranešė - kas jam atrodė svarbu – kad vairavo neblaivūs asmenys, manė policija nuvažiuos ir po to bus apklausa. Kraują ant nukentėjusiojo pastebėjo po grumtynių mašinoje, kai išsiminėjo raktelį. Gal traukdamas raktelį su alkūne ir stuktelėjo nukentėjusiajam į nosį ar lūpą. Nors pats buvo išsigandęs, bet jautė tarsi pareigą ištraukti tuos raktelius, sustabdyti akivaizdžiai neblaivius asmenis, kad užkirsti kelią blogesniems įvykiams, avarijoms, iškviesti policiją. Kaimas nėra didelis, bet šalia parduotuvė, žaidimo aikštelė, būna vaikų, o dar būdamas savo kieme matė stovintį žalią automobilį, pusę valandos girdėjo mašinos padangų cypimą, taigi jie nevažiavo namo ir galimai toliau būtų girti važinėję po kaimą. Grumdamasis nematė ar šia buvo pašalinių žmonių. Nepagalvojo, kad galėjo paprašyti parduotuvėje iškviesti policiją, išsigando, kad atvažiuos daugiau agresyviai nusiteikusių, neblaivių asmenų. Važiavo į Kėdainius pas savo draugę I. G., o ne namo, nes pagalvojo, kad gal tie asmenys gali jo ieškoti, atvažiuoti į jo namus. Draugės anketinių duomenų nurodyti tyrimo metu niekas neprašė. Iki Kėdainių važiavo gal 35 minutes. Nuo parduotuvės iki jo namų 250 metrų. Savo tėvo, atėjusio į įvykio vietą, nematė. Mano, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti grumtynių metu, galėjo netyčia su alkūne suduoti, kai ištraukinėjo raktelį, bet pats to nepajuto, tyčia tikrai nesudavė. Visiškai nesijaučia kaltas dėl nukentėjusiajam išmuštų dviejų dantų. Nukentėjusiojo ir su juo buvusio asmens nepažinojo, įvykio metu matė pirmą kartą. Jie jį apkalba, nes nori išvengti atsakomybės, jie sako, kad ir girti nevairavo. Jis pats taip pat buvo sužalotas – jam buvo padaryti nubrozdinimai, bet tai niekur neužfiksuota. Paskambinęs policijai ir pranešęs apie įvykį jautėsi ramiai, nes galvojo, kad viskas ten aišku ir viskas bus užfiksuota sankryžoje esančia kamera, o tyrėjai išsiaiškino, kad ten tik butaforija. Išvažiavo matydamas kruviną nukentėjusįjį, nes tikrai jautėsi labai teisus. Įvykio dieną policija pas jį neatvyko, išsikvietė gal po mėnesio laiko. Pas nukentėjusiojo tėvus nebuvo nuvykęs, nukentėjusiojo šeimos nariams neskambino, apie kažkokią važinėjančią mašiną išgirdo tik teisme. Ankstesni ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti susitaikius, bet jis tų veikų nepadarė – 2016 metais prisipažino kaltu ir susitaikė, nes jam patarė, kad taip bus geriau, kadangi nebūtų niekaip įrodęs, kad to nebuvo, o 2021 metais tiesiog prisiėmė kaltę už draugą, kuris turėjo lygtinumą, tai tiesiog gal kažkiek pamelavo prisiimdamas kaltę. Dirba (duomenys neskelbtini), taip pat yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dirba pagal darbo sutartį 4 metus, bet jokių mokymų su teisės taikymu ar pan., nėra praėjęs, tik tai, kas susiję su darbo specifika, o kai vyksta į kriminalinius įvykius, tai ten būna policija, o jie tik padeda atidaryti langą, duris, išnešti ligonį. Sutinka, kad yra fiziškai stambesnis ir aukštesnis už nukentėjusįjį, jo ūgis – 1,77 m, svoris 78 kg. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Kai jis laikė už raktelio ir bandė tą raktelį ištraukti, tai vairuotojas tuo metu traukė jo ranką, todėl jei tuo metu ranka prasprūdo, tai smūgis dar didesnis galėjo būti, todėl galbūt ir galėjo išmušti nukentėjusiajam dantį, bet tikrai netyčia. Tiesiog norėjo gero, užkirsti kelią tragiškam įvykiui, bet tikrai nenorėjo nieko tyčia nuskriausti ar sužaloti. Mano, kad galima kalbėtis ir dėl žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis D. I. parodė, kad 2023 m. birželio 7 d. apie 17-18 val., buvo su broliu T. I. išsimaudyti prie (duomenys neskelbtini) užtvankos. Tėčiui D. I. priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), atvažiavo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) kaime, nes brolis norėjo nusipirkti cigarečių. Automobilį vairavo jis, vairuodamas buvo blaivus. Brolis nupirko alkoholio. Jis susiskambino su tėvu, kad parvarytų mašiną. Automobilį pasistatė priešais kultūros namus ir krepšinio aikštelėje gėrė alkoholį, užtruko gal pusę valandos. Kai baigėsi alkoholis, brolis nuėjo iki parduotuvės dar nupirkti, o jis nuėjo iš mašinos pasiimti savo telefono, kuris mašinoje krovėsi, norėjo pasiskambinti tėvui, jog atvažiuotų jų paimti. Kai jis atsisėdo į vairuotojo vietą, prie mašinos priėjo kaltinamasis ir pro pravirą automobilio langą bandė ištraukti raktelius, bet jis kaltinamajam trenkė per ranką, tada kaltinamasis pasakė „girtas nevažiuosi“ ir trenkė du kartus jam į veidą. Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po antro smūgio nebejuto danties. Antras smūgis buvo po 15-20 sekundžių nuo pirmojo, nes kai sudavė pirmą smūgį, antrą kartą bandė paimti raktelį, kurį nulaužė, o tada dar kartą trenkė jam į veidą. Antro smūgio metu vieną dantį nuskėlė, o kitą įstūmė į vidų. Nurodė, kad raktelis buvo automobilio užvedimo spynelėje, nes mašinoje krovėsi telefonas. Brolis, išėjęs iš parduotuvės, matė paskutinį smūgį, skambino tėvams. Matomumas nuo parduotuvės iki automobilio buvo labai geras, tiesiog per gatvę. Matė, kad kaltinamasis po to išvažiavo mėlynu automobiliu „Ford Galaxy“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Prieš tai jis nei kaltinamojo, nei jo automobilio nematė, tik po smūgių įsidėmėjo numerius. Jis atpažino L. R., kaip jam sudavusį vyrą, anksčiau jo nepažinojo. Daugiau pašalinių asmenų įvykio vietoje nebuvo. Jis norėjo skambinti tėvams, bet po antro smūgio skambindamas tėvui sužinojo, kad jo sąskaita tuščia, todėl iš savo telefono paskambino brolis. Atvažiavo abu tėvai, kurie dar važiuodami paskambino policijai. Iš karto nieko nejuto, bet ryte skaudėjo, nors sakė, kad nosis nelūžusi. Jis neblaivus nevairavo, mašina stovėjo, variklis nebuvo užvestas, kaltinamasis sako netiesą, kad buvo slydimas, kad vos neįvyko avarija. Nepastebėjo, kad brolis muštųsi su kaltinamuoju ar kitaip kontaktuotų, bandė skambinti tėvams, buvo ašaros akyse. Brolis jam tik kitą dieną ar po kelių dienų pasakė, kad apsistumdė su kaltinamuoju. Jis palaiko savo civilinį ieškinį. Už specialistų konsultaciją ir rentgenogramą sumokėjo 55 eurus. Nebeturi vieno priekinio danties – buvo pašalintas tas, kuris įvykio metu buvo nuskeltas, kurio gydymas, jei tvarkytų, kainuotų 1 575 Eur. Prašo priteisti ir 2 000 Eur neturtinę žalą, nes buvo išgąsdinti ir jo mažesni brolis bei sesuo, buvo grasinama telefonu, jautė fizinį skausmą, būdavo baisu eiti į kaimą, bendrauti su nepažįstamais asmenimis. Dvi dienas tėvui skambino kaltinamojo draugai ir sakė, kad jei jo vaikas neatsiims pareiškimo, veš jį į mišką, filmuos kaip daužo. Buvo baisu grįžti namo, prabusdavo naktimis, skaudėjo dantį, nosį, buvo sunku kvėpuoti. Jam gėda šypsotis, nes neturi priekinio danties, o susitvarkyti negali, nes nėra lėšų. Gyvena pas tėvus, su tėvu vykdo individualią veiklą, atlieka miško ruošos darbus. Po įvykio kaltinamasis su juo asmeniškai susisiekti nebandė.

Liudytojas T. I., nukentėjusiojo brolis, parodė, kad 2023 m. birželio 7 d. apie 18.00 val., su broliu išsimaudė upėje ir po to brolis jį atvežė į (duomenys neskelbtini) parduotuvę nusipirkti cigarečių. Brolis laukė mašinoje, o jis nusipirko cigarečių ir tris litrus sidro, kurį abu gėrė prie parduotuvės, kur stovėjo jų mašina. Iš karto pranešė tėvams, kad brolis išgers ir, kad reikės parvairuoti mašiną. Gėrė apie 30 min., tada nuėjo dar nupirkti alkoholio, o brolis ėjo į mašiną pažiūrėti telefono, kuris krovėsi mašinoje. Išėjęs iš parduotuvės pamatė, kaip kaltinamasis daužė brolį. Parduotuvėje jis buvo apie penkias minutes, kitų pirkėjų nebuvo, atsiskaitė kortele, kvito neišsaugojo. Parduotuvėje buvo viena pardavėja, kuri sėdėjo prie kasos, per langą nieko nesimatė. Jam išėjus iš parduotuvės tikrai nieko prie parduotuvės nebuvo, niekas nerūkė. Būdamas prie parduotuvės durų matė, kaip per langą kaltinamasis trenkė jo broliui į veidą, brolis tuo metu sėdėjo vairuotojo vietoje ir kažką darė su telefonu. Matė, kaip kaltinamasis sudavė jo broliui iš viso du kartus į veidą, 1-2, 3-4 sekundžių skirtumu, dešine ranka. Kad raktelius tarp smūgių nulaužė sužinojo tik vėliau, bet matė, kad kaltinamasis lindo į mašiną, bandė kažką daryti, tai ir nulaužė tuos raktelius. Atėjęs per gatvę, o ten buvo kokie trys žingsniai, bandė kaltinamąjį atitraukti nuo brolio, paėmė šį už kairės rankos, sakė, kad baigtų, nedarytų nesąmonių, bet kaltinamasis trenkė kumščiu jam per ausį, parvertė ant žemės ir tada dar kartą trenkė per rankas. Nelabai pamena, kiek kartų trenkė, bet sudavė per rankas, kadangi dengėsi veidą. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, viskas taip ir buvo, tada aplinkybes prisiminė geriau. Dabar pamena, kad kaltinamasis jį parvertė ant žemės ir sudavė tris smūgius į galvą. Pretenzijų dėl to kaltinamajam neturi, nes mėlynių neliko, neskaudėjo. Brolis buvo visas kruvinas, apsiverkęs. Kai kaltinamasis jį patį parvertė ir sudavė smūgius, po to nubėgo į savo mašiną - mėlyną Fordą ir išvažiavo, nors jis buvo sakęs, kad kvies policiją. Kaltinamajam išvažiavus jis paskambino tėvams, kad atvažiuotų, nes sumuštas brolis, daugiau tėvams nieko nesakė. Tėvai atvažiuodami iškvietė policiją. Kai važiavo į parduotuvę, brolis buvo blaivus, o jis – ne. Alkoholio brolis pirmą kartą išgėrė prie parduotuvės ir daugiau nevairavo. Kodėl kaltinamasis prikibo - nežino, kelio jam neužkirtinėjo, atvažiuojant jiems niekas nepypino, jokio susidūrimo nebuvo, kaltinamojo iki įvykio net nepažinojo. Po įvykio broliui viską skaudėjo – veidą, dantis, nosį, matėsi sumušimo žymės. Žino, kad buvo įvykio buvo skambinta jo tėvams, grasinta, bet nelabai apie tai klausėsi, neatsimena. Kito posėdžio metu patikslino, kad parduotuvėje buvo du kartus ir abu kartus atsiskaitė grynais, o ne kortele, nes jokios kortelės neturi. Po posėdžio žiūrėjo bankomate, kad nebuvo atsiskaityta ir prisiminė, kad mokėjo grynais. Tikrino kortelę Verse bankomate, angliško banko. Dabar jau nebėra tos kortelės. Tikrino išrašą per telefoną, bet telefonas naujas, išrašas neišliko, bankas ištrintas.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas T. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. birželio 7 d. apie 18.00 val., kartu su broliu D. tėvo D. I. automobiliu „VW Passat“, valstybinių numerių neatsimena, nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) kaimo užtvankos išsimaudyti. Automobilį vairavo brolis D.. Po maudynių, tai galėjo būti apie 18.30 val., jie nuvažiavo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) k. Jis nuėjo į parduotuvę ir nupirko tris litrus sidro bei cigarečių. Sidrą gėrė prie automobilio, prie parduotuvės. Po to, kai išgėrė visą sidrą, jis nuėjo į parduotuvę dar nupirkti alkoholio, o išėjęs iš jos, tai galėjo būti apie 19.00 val., pamatė, kaip nepažįstamas vyriškis kumščiu suduoda vieną kartą į veidą jo broliui D.. Smūgio sudavimo metu brolis sėdėjo automobilyje, vairuotojo sėdynėje, o tas vyriškis stovėjo prie uždarytų automobilio durelių ir sudavė broliui vieną smūgį į veidą per atidarytą automobilio langą. Jis tą vyriškį bandė atitraukti nuo brolio, buvo suėmęs jį už rankų, tačiau pastarasis jį parvertė ant žemės ir sudavė tris smūgius jam į galvą. Jis po smūgių atsistojo ir nuo vyriškio atsitraukė. Dėl jam suduotų smūgių vyriškiui pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys. Kai jis pradėjo šaukti, kad atvažiuos policija, tas vyriškis nubėgo į savo automobilį ir išvažiavo. Matė, kad vyriškis savo automobilį buvo pasistatęs link (duomenys neskelbtini) kaimo pusės, o jų automobilis stovėjo link (duomenys neskelbtini) kaimo pusės. Vyriškio automobilio valstybinių numerių, markės neįsidėmėjo. Vyriškis buvo vienas, daugiau su juo jokių kitų asmenų nebuvo. Po konflikto jo brolio D. veidas buvo visas kruvinas. Jis paskambino tėvams. Atvykę tėvai iškart paskambino į policiją. Policijai paskambino jų motina L. I.. Įvykio metu jis buvo neblaivus, jam buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumas, taip pat buvo neblaivus ir jo brolis D.. Dėl girtumo tiksliai visų įvykio aplinkybių neatsimena, mano, kad tą vyriškį galėtų atpažinti. Dėl ko kilo konfliktas - nežino (1 t., b. l. 78-81).

Liudytoja I. S. - policijos pareigūnė, parodė, kad galimai 2023 m. birželio 7 d. apie 19 val., važiavo į (duomenys neskelbtini) k. dėl kūno sužalojimo. Kiek atsimena, jau buvo atvykę medikai, kurių automobilyje buvo nukentėjęs asmuo kruvinu veidu, kuris sakė, kad jį sumušė ir tas asmuo išvažiavo automobiliu. Tiksliai visko negali pasakyti, reikia žiūrėti pranešimus. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Automobilis stovėjo ne aikštelėje, o buvo priparkuotas ant važiuojamosios kelio dalies, eismui netrukdė. Asmenys, nors ir buvo išgėrę, ką buvo galima matyti ir plika akimi, teigė, kad girti nevažiavo, liudytojų nebuvo, todėl nesiėmė jokių veiksmų ir nelaukė, kol kas nors išsivarys tą automobilį. Tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 15), kad buvo suduota nei iš šio, nei iš to du kartus į veidą - surašė pabendravusi su nukentėjusiuoju ir jo broliu.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinti liudytojos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja I. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. birželio 7 d. apie 19.00 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), yra sumuštas pranešėjos sūnus, kad sūnui D. I. išmušti dantys, sudaužytas automobilis „VW Passat“, valstybinių numerių nežino, melsvai žalsvos spalvos, kad sūnus paskambino pranešėjai ir paprašė pagalbos. Nuvykus į įvykio vietą D. I. jau sėdėjo greitosios pagalbos automobilyje. D. I. veidas buvo kruvinas, buvo nuskelti priekiniai dantys. D. I. buvo nustatytas 1,96 promilių girtumas. Pastarasis paaiškino, kad kilo konfliktas ir jį sumušė, tačiau kas jį sumušė ir dėl ko kilo konfliktas - nurodyti negalėjo. Ant kelio važiuojamos dalies stovėjo automobilis, kurio valstybinių numerių ir markės neatsimena. Ji D. I. paklausė ar jis automobilį vairavo būdamas neblaivus, o pastarasis atsakė, kad automobilio neblaivus nevairavo. Minėtame automobilyje buvo sulaužytas užvedimo raktelis, dėl sulaužyto raktelio buvo pasiūlyta išsiblaivius kreiptis į policiją. Taip pat įvykio vietoje buvo ir D. I. brolis T. I., kuriam buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumas. Kadangi D. I. buvo neblaivus, negalėjo tiksliai paaiškinti įvykio aplinkybių, todėl buvo surinka medžiaga patikslinimui (1 t., b. l. 97-100).

Liudytoja L. I. nurodė, kad pamena, jog buvo grįžusi iš darbo, dar nespėjo net nusirengti, nusiprausti ir vyras D. I. pasakė, kad reikia važiuoti pasiimti automobilį, nes sūnus D. pasilieka (duomenys neskelbtini) kaime su draugais maudytis ar kažkaip. Kol ji rengėsi, kad važiuoti kartu parvaryti automobilį, vyrui paskambino kitas sūnus T. ir liepė greitai važiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą, nes brolį D. sumušė. Jie greitai sėdo į automobilį, ji iškart skambino greitajai 112, kad reikia skubios pagalbos, nes sumuštas sūnus. Atvažiavusi pamatė, kad sūnus visas kruvinas sėdi ant žolės kelkraštyje, buvo susiėmęs už veido, verkė, sakė, kad jam labai skauda veidą, dantis, lūpa buvo ištinusi. T. buvo prie automobilio, tikrai matėsi, kad išgėręs, o dėl D. blaivumo negali pasakyti, nes šis sėdėjo visas kruvinas, užsidengęs veidą. Atvykus greitajai ji buvo daugiausia prie D., pati neklausinėjo, tik girdėjo kiek klausinėjo medikai. D. medikams sakė, kad jam sudavė smūgius į veido sritį, pats nesuprato dėl ko. Grįžus iš ligoninės D. papasakojo, kad sėdėjo automobilyje, kol T. ėjo į parduotuvę, o iš privažiavusio automobilio išlipo vyriškis, kuris priėjo ir nieko nesakęs pro atvirą langą trenkė jam tiesiai į veido sritį. Nebuvo tokio dalyko, kad tas vyras kaltintų jos sūnų vairuojant girtam, nežino, kodėl buvo nulaužtas automobilio raktelis. Ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo apie peilį, nes vyrui paskambinęs sūnus pasakė, kad atvažiuokite, brolį D. I. sumušė ir apdaužė automobilį, tas asmuo turėjo rankose kažkokį peilį. Išgirdusi, kad rankose turėjo peilį, automatiškai pagalvojo, kad gal ir buvo sužalotas su tuo peiliu. D. buvo įsidėmėjęs to vyriškio automobilio valstybinius numerius. Ji su D. daugiau bendravo, kol vyko į ligoninę, o po to D. daugiau bendravo su tėvu. Tą patį vakarą, grįžtant iš ligoninės, vyras pranešė, kad buvo atvykęs automobilis su pilnu ekipažu žmonių, kurie pravažiuodami pro jų kiemą per langus rėkė „D., lysk lauk“. Po kelių dienų vėl taip pat važinėjo ir šaukė. Po to buvo atvejis, kad sūnų D. vijosi iki namų, bet sūnus spėjo įvažiuoti į kiemą. Buvo dar grasinimų, daugiausia vyrui, bet vyras jai nepasako visko, kadangi ji pradeda nervintis, nemiega naktimis. Sakydavo, kad jei D. neatsiims pareiškimo, bus susidorota, nuveš į mišką ir atsiųs video. Neišsiaiškino, kas tie skambinę asmenys, o į policiją nesikreipė, nes manė, kad nieko neįrodys. Sūnūs sakė, kad girti su mašina nevažiavo, tą dieną tik T. jau buvo išgėręs. D. po įvykio nesišypso dėl išmuštų dantų, naktimis prabusdavo nuo skausmo, prašydavo vaistų, kelias dienas iš nosies bėgo kraujas. D. jautėsi nejaukiai ir dėl tų kvietimų į lauką, buvo įbaugintas. Dabar jau jaučiasi truputį drąsiau, bet vienas į kaimą neina. D. dantys dar nesutaisyti dėl lėšų trūkumo. Jie turi penkis vaikus, keturi iš jų gyvena kartu su jais, viena dukra nepilnametė. Ji ir vyras dirba.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagarsinti liudytojos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja L. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. birželio 7 d. apie 19.00 val., iš kiemo į namus atėjo jos sutuoktinis D. ir pasakė, kad skubiai reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą, kadangi jų sūnų D. kažkas sumušė, sužalojo peiliu. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) kaimą ji paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Atvykę į (duomenys neskelbtini) kaimą pamatė, kad prie parduotuvės stovi jų automobilis „VW Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), o sūnus D. sėdi ant kelkraščio, ranka užsidengęs veidą. Kitas sūnus T. buvo prie jo. Ji pamatė, kad D. veidas visas kruvinas, dar jo klausė, kas čia su tuo peiliu buvo, tačiau jis taip ir nepasakė, o sūnus T. parodė nuotrauką iš savo telefono, tai yra automobilio, kuriuo vyriškis, sumušęs D., išvažiavo. Ji vėl paskambino 112 ir pranešė to automobilio valstybinius numerius. D. daugiau kalbėjo su tėvu D., o ji - sūnumi T.. Ji D. ir T. klausė, dėl ko kilo konfliktas, tačiau jie taip tiksliai ir nepasakė, todėl ji nežino, dėl kokios tiksliai priežasties jos sūnus D. buvo sumuštas. Abu sūnus įvykio metu buvo neblaivūs (1 t., b. l. 72-75).

Liudytojas D. I. parodė, kad galimai 2023 m. birželio 7 d., valandos nepamena, jam skambino lyg sūnus D. ir prašė parvairuoti mašiną, o kodėl, nežino, neklausė, apie išgėrimą nieko nesakė. Paskui paskambino sūnus T. ir beveik rėkdamas pasakė, kad greičiau važiuotų į (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės, nes D. daužo, kažką sakė apie peilį rankoje. Nuvažiavęs pamatė sumuštą sūnų D., kurio veidas buvo visas kruvinas. Neprisimena, ką sūnūs sakė, ikiteisminio tyrimo metu turbūt prisiminė geriau. Gali būti, kad prieš tai paskambinęs sūnus T. prašė atvažiuoti juos paimti, nes buvo neblaivūs. Kai įvykio vietoje vaikai pasakė su kokia mašina buvo tas vyras, tai sustojęs nepažįstamas žmogus iš karto pasakė to vyro vardą, pavardę ir kur gyvena. Įvykio vietoje nei vienas iš sūnų neatrodė akivaizdžiai neblaivūs. Po įvykio „chebra“ važinėjo pro jų namus, per langus išlindę rėkavo, kad D. išeitų į lauką. Kokius 2-3 kartus buvo atvažiavę. Po to sūnus D. važiavo iš draugės ir jį gaudė, vijosi. Po kelių dienų prasidėjo skambučiai, buvo sakoma, kad skambina dėl L. R., kad D. atsiimtų pareiškimą, sakė, kad jei neatsiims, veš D. į mišką, kapos, pjaustys, filmuos ir atsiųs medžiagą tėvams. Skambino iš viso tris kartus - vieną kartą jam, po to du kartus giminaičiui, nes jis skambinančiajam asmeniui nurodė giminaičio telefono numerį. Nemalonu buvo dėl tokių važinėjimų ir skambučių.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas D. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. birželio 7 d. apie 19.00 val., jam paskambino sūnus T., kuris šaukdamas ir rėkdamas prašė greičiau atvažiuoti, nes kažkas muša D.. Sakė, kad reikia atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą prie parduotuvės. Jis tai perpasakojo sutuoktinei L. ir kartu automobiliu išvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Pakeliui sutuoktinė paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Nuvažiavę į (duomenys neskelbtini) kaimą, prie parduotuvės ant kelio pamatė stovintį kruviną D., kuris pasakė, kad jį automobilyje „VW Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), sumušė nepažįstamas vyriškis. Šiuo automobiliu važinėja sūnus D., tačiau automobilis registruotas jo vardu. D. neminėjo, už ką jį primušė, nes netrukus atvažiavo greitoji pagalba ir pastarąjį išsivežė. T. nurodė, kad jis nuėjo į parduotuvę nusipirkti rūkyti, o kai išėjo, pamatė, kad jo brolį D. muša. Po įvykio matė, kad jam priklausančio automobilio užvedimo raktelis spynelėje yra nulaužtas, nebuvo imobilaizerio. Taip pat buvo kruvinas automobilio vidus. Naujo raktelio padarymas su imobilaizeriu jam kainavo 80 eurų, o automobilio partempimas 30 eurų. Jam būnant įvykio vietoje nepažįstamas žmogus pasakė, kad jo sūnų D. sumušė L. R.. Kažkuris iš sūnų buvo nusifotografavęs vyriškio, kuris mušė D., automobilį, tačiau pats to automobilio nuotraukos nematė. Prieš tai jam, lyg tai sūnus T., skambino ir paprašė, kad jis atvažiuotų jų pasiimti, nes jie yra neblaivūs ir, kad parvairuotų jų automobilį, tačiau kiek buvo valandų - pasakyti negali (1 t., b. l. 90-93).

Liudytoja L. A. parodė, kad nuo 2017 metų dirba (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Kaltinamąjį pažįsta, kaip parduotuvės klientą, kuris per savaitę apsiperka 3-4 kartus, žino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Nukentėjusįjį matė tik įvykio dieną. Tą birželio dieną ji dirbo parduotuvėje. Vakare, tarp penktos - šeštos valandos, atvažiavo tamsiai žalios spalvos mašina, gal Volkswagen, išlipo, apsipirko, pirkėjas įsėdo į keleivio vietą ir mašina nuvažiavo prie kultūros namų, pasileido garsiai muziką, pradėjo važinėti. Pro parduotuvę du kartus pravažiavo. Greitai labai važiavo, „draskėsi“, dulkės kilo. Truputį pastovėjo prie kultūros namų, vėliau vėl važinėjo. Tai truko kažkur iki valandos. Matė, kad automobilį vairavo nukentėjusysis, nors negali 100 procentų tvirtinti, bet kažkiek veidą matė, tai arba jis, arba labai panašus. Tada pamatė, kad stovi L. mašina ir ta kita mašina, stovėjo maždaug ant sankryžos, netaisyklingai buvo pastatyta. Ji tuo metu buvo lauke ir rūkė. Tiksliai nematė, kas ten vyko, tik matė, kad ten mašinos stovėjo. Pabaigė rūkyti, įėjo į parduotuvę, p po kelių minučių pamatė, kad keleivis bėga per žolę nuo kultūros namų link tos mašinos į sankryžos pusę. Kas ten vyko - nematė. Po to matė, kaip prie parduotuvės pirmų langų, kitoje kelio pusėje atvažiavo žalia mašina, vairuotojas su keleiviu nuėjo link sankryžos, kur tebestovėjo L. mašina. Tiksliai nematė, kas sėdėjo mašinoje, tik matė, kad vairuotojas ėjo link L. mašinos. Tada jie visi trys atėjo, vairuotojas su keleiviu įsėdo į savo vietas, priėjo L., įkišo galvą. Ką L. ten veikė nematė, nežino. Vėliau keleivis bandė L. ištraukti iš tos tamsiai žalios mašinos. Matė, kaip keleivis išlipo, atėjo prie L. ir jie truputį apsistumdė. Nematė, kad būtų nugriuvę ant žemės. Po to atėjo klientai ir ji nieko nematė, tik vėliau pastebėjo, kad jau atvykusi policija ir greitoji. Žalio automobilio keleivis parduotuvėje apsipirkinėjo tik vieną kartą, nepamena - ką jis pirko. Policija nebuvo užėjusi, ji pati nėjo į vietą. Kaltinamojo neklausinėjo - kas ten įvyko, tai nėra jos reikalas. Vėliau viena pažįstama (dirbanti pas nukentėjusiojo tėvo bendradarbį) pasakė, kad girdėjo, jog turėjo būti posėdis, todėl tik tada ir pasiteiravo L., kaip ten viskas baigėsi bei pasakė jam, ką pati matė. Šiaip ji su L. nedraugauja, tiesiog aptarnauja, kai jis ateina apsipirkti, o kadangi matė tą įvykį ir išgirdo apie buvusį posėdį, todėl ir paklausė, kaip ten viskas baigėsi. L. pasakė, kad į jį vos neatsitrenkė to žalio automobilio vairuotojas, kad bandė ištraukti raktelius. Po įvykio matė, kad vairuotojas buvo pasiėmęs telefoną, pagalvojo, kad kviečiasi policiją. Nematė, kad vairuotojas būtų stumdęsis su L.. Nuo sankryžos iki parduotuvės 200-300 metrų. Išėjus iš parduotuvės sankryža matosi iš dešinės pusės, o per langus matosi kas atvažiuoja prie parduotuvės, matosi ir kultūros namai. Įvykio dieną ji nematė, kad žalios mašinos vairuotojas ar keleivis vartotų alkoholį. Kaltinamojo tėvas atėjo į parduotuvę, kai jau įvykis buvo nurimęs, bet policijos dar nebuvo, jis apsipirko ir tiek, apie įvykį nekalbėjo. Nukentėjusiojo kruvino nematė.

Liudytojas A. R., kaltinamojo L. R. tėvas, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Birželio pradžioje, tiksliai datos ir laiko nepamena, būdamas kambaryje pirmiausia girdėjo triukšmą – šunų lojimą, padangų cypimą, mašinos garsus, kieme jautė ir gumos kvapą. Triukšmas sklido nuo sankryžos prie autobusų stotelės, maždaug 100 metrų atstumu nuo jo namų. Matė, kaip žalios spalvos mašina darė visokias išdaigas, įvairų kelių chuliganizmą. Po to matė toje pat vietoje stovinčias dvi susiskersavusias mašinas, kaip avarija, garsas nutilo, pagalvojo, kad buvo susidūrimas. Pamatė, kad viena mašina pažįstama, kaip sūnaus, todėl persiavė, pasiėmė piniginę ir ėjo į parduotuvę, o tuo pačiu ir pasižiūrėti, kas ten įvyko, bet išėjęs pamatė, kad sūnaus mašina nuvažiuoja, o antros mašinos jau nebėra. Paėjęs toliau pamatė, kad ta mašina stovi beveik priešais parduotuvę. Viena - išvažiavo, kita - pakeitė stovėjimo vietą. Priėjęs arčiau pamatė, kad vienas (rodo į nukentėjusįjį) kruvinas, kitas lyg tai nieko. Nematė, nežiūrėjo ar tas kruvinas vaikinas buvo su dantimis. Abu vaikinai buvo prie mašinos. Klausė kas atitiko, bet nepavyko nieko konkretaus sužinoti, nelabai pavyko susikalbėti, jie sakė, kad negirti, negėrė, kažkam dar skambinėjo, kvietė kažką, o jis nuėjo į parduotuvę apsipirkti. Išėjus iš parduotuvės atsirado lygtai vaikinų tėvas, teiravosi ir šio - kas čia įvyko, bet tas tėvas jam tik pasakė, kad jis eitų namų. Parduotuvėje jį aptarnavo pardavėja L., ten jos dvi pardavėjos būna, keičiasi, todėl žino jų vardus. Po to, per Jonines kalbėjo su seniūnaite, ji sakė irgi girdėjusi tą triukšmą, padangų cypimą, gazavimą. Su sūnumi apie šį įvykį išvis nekalbėjo. Tik iš kalbų girdėjo, kad buvo muštynės, ar kažkas, nes vienas tai kruvinas buvo. Nuo to laiko, kai būdamas namuose girdėjo padangų cypimą, iki atėjimo iki parduotuvės praėjo gal pusvalandis, gal mažiau. Per tą laiką girdėjo šūksnius. Nuo namų iki sankryžos apie 100 metrų, o nuo sankryžos iki parduotuvės apie 30-40 metrų. Jis nematė, kas sužalojo tą kruviną vaikiną. Sūnus neprašė liudyti, tik pasakė, kad yra šaukimas į teismą, o iš kur sūnus žinojo, kad jis kažką matė, girdėjo, nežino, gal iš pardavėjos sužinojo, nes jis bendravo su pardavėja apie tą įvykį, po to pardavėja klausė ar jo nekvietė į apklausą. Su sūnumi bendrauja minimaliai. Apie tai, kad sūnui iškelta byla, sužinojo prieš kelias dienas iš pardavėjos. Nors su sūnum ir bendravo per tą laiką, bet kitais reikalais, sūnus apie bylą nieko jam nesakė.

Rašytiniai įrodymai.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas 2023 m. birželio 7 d. gavus D. I. pareiškimą apie tai, kad 2023 m. birželio 7 d. apie 19.00 val., jam sėdint savo automobilyje „VW Passat“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo prie pastato (duomenys neskelbtini)., prie jo priėjo nepažįstamas vyriškis ir bandė išimti iš automobilio užvedimo spynelės raktelius. Jis to padaryti neleido, todėl minėtas asmuo kumščiu vieną kartą trenkė jam į veidą, dėl ko pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Vyriškis jam pasakė „girtas nevairuosi“ ir vėl bandė išimti raktelį iš užvedimo spynelės. Nepavykus to padaryti, vyriškis nulaužė raktelius ir dar vieną kartą kumščiu trenkė jam į veidą, dėl to buvo išmuštas vienas priekinis dantis, o kitas įstumtas į vidų. Dėl tokio nepažįstamo vyriškio elgesio jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustačius kaltą asmenį - nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 1, 11-14).

2023 m. birželio 7 d. pareigūnės I. S. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo užfiksuota, kad 2023 m. birželio 7 d. apie 19.00 val., prie (duomenys neskelbtini) pastato, nežinomas asmuo, nei iš šio, nei iš to du kartus sudavė D. I. į veido sritį, taip įskėlė vieną dantį ir vieną dantį nulaužė, taip pat smūgių metu pataikė į nosį, iš kurios pradėjo bėgti kraujas. Tokiais veiksmais nežinomas asmuo D. I. sukėlė fizinį skausmą ir iš įvykio vietos pasišalino. D. I. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,96 promilių girtumas. Dėl sužalojimų D. I. buvo pristatytas į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai, jam įteiktas šaukimas atvykti į Kėdainių rajono policijos komisariatą (1 t., b. l. 15-16).

Kitų objektų (asmens) apžiūros protokole užfiksuota, kad 2023 m. birželio 7 d. greitosios medicinos automobilyje sėdintis D. I. avi šlepetes ir dėvi mėlynos spalvos šortus. D. I. prie nosies matoma galimai kraujo dėmė, vienas priekinis dantis - įskeltas, o kitas - nulūžęs. Daugiau išorinių kūno sužalojimų nesimato. Fotografuota (1 t., b. l. 64-69).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1215/2023 (02) nurodyta, kad D. I. konstatuota: odos nubrozdinimai kaktoje, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, 11-o ir 12-o dantų lūžiai, paviršinės muštinės žaizdelės lūpų vidiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus kaktos, nosies ir lūpų sritis, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. birželio 7 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (1 t., b. l. 62-63).

Nukentėjusysis D. I. atpažino L. R. kaip asmenį, kuris, jam sėdint automobilyje, tyčia kumščiu sudavė du kartus į veidą (1 t., b. l. 45-50).

Liudytojas T. I. atpažino L. R. kaip asmenį, kuris, jo broliui sėdint automobilyje, sudavė vieną smūgį į veidą (1 t., b. l. 82-87).

2023 m. liepos 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad policijos registruojamų įvykių registre 2023 m. birželio 7 d. 20.23 val. gautas pranešimas ROIK Nr. 0123000324756. Pranešimo vieta – (duomenys neskelbtini). Pranešimo kategorija – C, pavojus eismo saugumui. Pranešėjas – L. R.. Pranešimo aplinkybės - „Įvykio apdorojimas (tyrimas) baigtas nuotoliniu būdu. Sankryžoje ties nurodyta gatve ir (duomenys neskelbtini) keliu, pranešėjas matė du asmenis apie 25 m. važiuojant automobiliu „VW Passat“, tamsiai žalios spalvos. Asmenys neblaivūs, važiavo chuliganiškai. Pranešėjas mėgino atimti raktelius, įtaria, kad raktelis galėjo lūžti spynoje ir jie nebegali važiuoti. Viskas įvyko prieš 30 min., pranešėjas negalėjo tuo metu pranešti dėl išsikrovusio telefono. Prašo patikrinti“. Papildoma informacija apie patikrinimą: ROIK 0123000324559, kuriame užfiksuota, kad prieš 5 min. prie parduotuvės keli asmenys (nepasakė kas tokie) sumušė sūnų D. I., išmušė dantis. Vyras 20 metų. Sudaužytas jo automobilis „VW Passat“, melsvai žalsvos spalvos. Sūnus paskambino pranešėjai ir paprašė pagalbos. MRT sūnaus nežino, bendrauja per MSN. Pranešėja motina vyksta į įvykio vietą. Daugiau informacijos nežino. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2023 m. birželio 7 d. 19.02 val. Prieš 10 min. pranešėjos sūnų užpuolė kaimo gyventojas su peiliu, sumušė ir išdaužė dantis. Vyrui 20 metų, kraujuoja iš burnos. Mušeika pasišalino su automobiliu „Ford“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), nurodys, kur gyvena (1 t., b. l. 23-24).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) pastato. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., b. l. 17-22). Įvykio vieta nefilmuojama (1 t., b. l. 105-106).

2023 m. birželio 7 d. 19.39 val. D. I. nustatytas 1,96 promilių girtumas, o T. I. 19.50 val. - 2,13 promilių girtumas (1 t., b. l. 25-26).

VĮ „Regitra“ duomenimis L. R. yra automobilio „VW Sharan“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas (1 t., b. l. 107).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Išnagrinėtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad 2023 m. birželio 7 d. apie 19.00 val., L. R., (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia pro atvirą langą du kartus kumščiu smogė D. I., sėdinčiam automobilio „VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje, į veidą, padarydamas jam odos nubrozdinimus kaktoje, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, 11-o ir 12-o dantų lūžius, paviršines muštines žaizdeles lūpų vidiniame paviršiuje, tuo sukeldamas nukentėjusiajam D. I. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo D. I. pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad nepažįstamas vyriškis bandė iš automobilio užvedimo spynelės ištraukti užvedimo raktelius, užvedimo raktelį nulaužė, du kartus kumščiu trenkė jam į veidą, todėl prašė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Kaltinamasis L. R. kaltu neprisipažino, neigė tyčia sudavęs nukentėjusiajam, tačiau nurodė, jog grumtynių metu galėjo nukentėjusįjį netyčia sužaloti, netyčia suduoti alkūne, kai ištraukinėjo raktelį, bet tikrai tyčia nenorėjo nieko nuskriausti ar sužaloti, tiesiog norėjo gero - užkirsti kelią girto asmens vairavimui.

Nors kaltinamasis kaltu tyčia smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu neprisipažino, jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma.

Nukentėjusysis D. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme kategoriškai tvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamasis jam du kartus trenkė kumščiu į veidą, t. y. jam sėdint automobilio vairuotojo vietoje, kaltinamasis, įlindęs į automobilio vidų pro langą, bandė ištraukti automobilio užvedimo raktelius, o jam neleidus to padaryti, kaltinamas jam trenkė kumščiu į veidą pirmą kartą, dėl ko jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, po to antrą kartą bandė ištraukti užvedimo paimti raktelį, jį nulaužė, o tada antrą kartą trenkė jam į veidą ir tą kartą sužalojo abu dantis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai dėl patirto fizinio smurto turinio tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje buvo iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis iki įvykio vienas kito nepažinojo, jokių motyvų, dėl kurių nukentėjusysis turėtų pagrindą ar galėtų kaltinamąjį apkalbėti tyčia jo atžvilgiu atlikus kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus – nenustatyta.

Kadangi byloje nebuvo nustatytas joks logiškas pagrindas, dėl ko nukentėjusysis siektų apkalbėti kaltinamąjį ir tyčia melagingai apkaltinti jį smurtavus būtent kaltinime nurodytu laiku - nukentėjusiojo, įspėto ir dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą, ir dėl melagingų parodymų davimo, parodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, nukentėjusiojo parodymus dėl patirto smurto patvirtina ir tiesioginių bei netiesioginių liudytojų, kurie taip pat buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo, parodymai.

Liudytojas T. I. - nukentėjusiojo brolis, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė, kaip kaltinamasis per langą trenkė broliui, sėdėjusiam automobilio vairuotojo vietoje, į veidą. Nurodė nelabai pamenantis kiek kartų sudavė, teigė, kad lyg du, bet taip pat patvirtino ir savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes nurodė, jog tuo metu viską prisiminė geriau, kur nurodė matęs, kaip kaltinamais kumščiu jo broliui į veidą sudavė vieną kartą.

Liudytoja I. S. - policijos pareigūnė, parodė, kad nukentėjusysis įvykio vietoje buvo kruvinu veidu, jam buvo nuskelti priekiniai dantys ir jis aiškino, kad kilo konfliktas ir jį sumušė.

Liudytoja L. I. - nukentėjusiojo motina, nurodė, kad vyrui paskambino sūnus T. ir liepė greitai atvažiuoti, nes brolį D. sumušė. Atvažiavusi pamatė, kad sūnus visas kruvinas sėdi ant žolės kelkraštyje, buvo susiėmęs už veido, verkė, sakė, kad labai skauda veidą, dantis, lūpa buvo ištinusi. Girdėjo, kaip D. medikams sakė, kad jam sudavė smūgius į veido sritį. Grįžęs iš ligoninės D. papasakojo, kad sėdėjo automobilyje, o priėjęs vyriškis, nieko nesakęs, pro atvirą langą trenkė jam į veido sritį.

Liudytojas D. I. - nukentėjusiojo tėvas, parodė, kad jam paskambino sūnus T. ir vos ne rėkdamas pasakė, kad greičiau atvažiuotų prie parduotuvės, nes D. daužo, kažką sakė apie peilį rankoje. Nuvažiavęs pamatė sumuštą sūnų D., kurio veidas buvo visas kruvinas. D. pasakė, kad jį automobilyje sumušė nepažįstamas vyriškis. T. nurodė, kad nuėjo į parduotuvę nusipirkti rūkyti, o kai išėjo, pamatė, kad jo brolį D. muša. Būnant įvykio vietoje nepažįstamas žmogus pasakė, kad jo sūnų D. sumušė L. R..

Liudytoja L. A. – parduotuvės pardavėja, parodė, kad matė, kaip kaltinamasis įkišo galvą į nukentėjusiojo automobilį – per langą, bet ką jis ten veikė, nematė, vėliau keleivis (T. I.) bandė kaltinamąjį ištraukti iš tos mašinos ir jie tarpusavyje apsistumdė. Kaltinamasis jai vėliau pasakojo, kad jis bandė ištraukti raktelius.

Liudytojas A. R. - kaltinamojo tėvas, parodė, kad matė įvykio vietoje sūnaus automobilį, matė kruviną nukentėjusįjį, suprato, kad buvo muštynės.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas remiasi šių paminėtų tiesioginių ir netiesioginių liudytojų aprašytais parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiojo ir paminėtų liudytojų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to - juos patvirtina ir byloje išnagrinėti rašytiniai įrodymai, tai yra: nukentėjusiojo asmens apžiūros protokolas, kur užfiksuoti vizualiai matomi sužalojimai, dantų išmušimas/nuskėlimas bei kraujo dėmės; pranešimų bendrajam pagalbos centrui turinys, apie tai, kad kaimo gyventojas sumušė automobilyje, išmušė dantis; tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuoti pirminiai nukentėjusiojo paaiškinimai policijos pareigūnei, kad jam du kartus buvo smogta į veido sritį; teismo medicinos specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti kaltinime nurodytu laiku ir būdu, kad sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais paveikus kaktos, nosies ir lūpų sritis. Taigi, ir specialisto išvadoje nustatytas sužalojimų padarymo mechanizmas taip pat patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie kelių smūgių sudavimą į veidą.

Kaltinamojo parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais buvo nustatyta, kad nukentėjusysis sužalotas tapo būtent po kaltinamojo įlindimo į automobilio saloną, tai yra nesusižalojo pats, kaip kaltinamasis bandė aiškinti ikiteisminio tyrimo metu. Taigi abejonių, kad specialisto išvadoje nukentėjusiajam konstatuotus sužalojimus padarė būtent kaltinamasis, teismui nekyla.

Kai nukentėjusiajam buvo padaryti odos nubrozdinimai kaktoje, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, paviršinės muštinės žaizdelės lūpų vidiniame paviršiuje, 11-o ir 12-o dantų lūžiai, kam aiškiai buvo reikalinga nevienkartinė nemenka jėga, nesant duomenų, kad nukentėjusysis taip susižalojo pats, kad jauno amžiaus nukentėjusiojo dantys buvo prastos būklės, rodo, jog kaltinamasis, savo nurodyto tikslo siekdamas bet kokiomis priemonėmis ir prieš nukentėjusįjį smurtaudamas ne vieną kartą, elgėsi sąmoningai ir tikslingai - tai yra tyčia.

Nors gynyba ir tvirtino, kad nukentėjusiojo ir jo brolio parodymai yra melagingi, nes pastarieji neigia aplinkybes dėl automobilio vairavimo nukentėjusiajam būnant neblaiviam bei pastarojo vos nesukelto eismo įvykio, tačiau teismas su tokiais argumentais, vertindamas šioje byloje kaltinamajam inkriminuotą veiką - nesutinka.

Vien ta aplinkybė, kad nukentėjusysis ir jo brolis neduoda parodymų dėl galimo paties nukentėjusiojo vairavimo esant neblaiviam - šių asmenų parodymų nepatikimais nedaro, nes tiek nukentėjęs asmuo, tiek ir jo artimas giminaitis – brolis, turi įstatymo jiems garantuojamą teisę neduoti parodymų prieš save, neliudyti prieš artimą giminaitį, o jų parodymais dėl nukentėjusiojo patirto fizinio smurto, kaip jau minėta, teismas neturi pagrindo netikėti, nes jie buvo nuoseklūs, logiški ir juos patvirtino kiti byloje išnagrinėti įrodymai.

Gynybos teigimu, kaltinamasis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Kaltinamasis nuosekliai tvirtino, kad dar pusvalandis iki įvykio, būdamas savo namų kieme, girdėjo nuo gatvės padangų cypimą, matė stovintį žalią automobilį, kuris vėliau vos į jį neatsitrenkė, o vairuotojui D. I. priėjus aiškintis pajuto, kad šis yra neblaivus, todėl tik norėdamas užkirsti kelią neblaivaus asmens vairavimui, jis ir lindo į nukentėjusiojo automobilį, grūmėsi su nukentėjusiuoju bandydamas ištraukti užvedimo raktelį. Kaltinamasis tvirtino, kad jaučiasi pasielgęs teisingai, nes tiesiog jautė pareigą užkirsti kelią neblaivaus asmens vairavimui ir galimai blogesnėms tokio elgesio pasekmėms.

Nors liudytojai A. R. ir L. A., tvirtinantys pagrinde kaltinamojo parodymus, byloje atsirado tik tada, kai kaltinamąjį pradėjo atstovauti advokatas, kai teisme jau buvo apklausti visi ikiteisminio tyrimo metu dalyvavę asmenys ir buvo žinomi jų parodymų niuansai, nors apie šių liudytojų buvimą kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu net neužsiminė, kas teismui kelia šiokias tokias abejones dėl paminėtų liudytojų bešališkumo, tuo pačiu nėra pagrindo paminėtų liudytojų parodymų vienareikšmiai laikyti melagingais ir vertinti kritiškai.

Kaip ir kaltinamasis, taip ir liudytojas – kaltinamojo tėvas A. R., tvirtino, kad būdamas namuose prieš įvykį nuo gatvės pusės girdėjo triukšmą - padangų cypimą, mašinos garsus, kieme jautė ir gumos kvapą, matė, kaip žalios spalvos automobilis chuliganiškai važinėjo. Po to matė sankryžoje stovinčias dvi susiskersavusias mašinas, pagalvojo, kad buvo susidūrimas, kad matė, jog viena mašina buvo kaip sūnaus, todėl ėjo į parduotuvę, o tuo pačiu ir pasižiūrėti - kas ten įvyko, bet išėjęs pamatė, kad sūnaus mašina nuvažiuoja, o antros mašinos jau nebėra, o paėjęs toliau pamatė, kad ta mašina stovi beveik priešais parduotuvę, t. y. pakeitusi stovėjimo vietą.

Liudytoja apklausta pardavėja L. A. taip pat tvirtino, kad nukentėjusiojo vairuotas tamsiai žalios spalvos automobilis atvyko prie parduotuvės, keleivis apsipirko ir automobilis nuvažiavo prie kultūros namų. Jie pasileido garsiai muziką, pradėjo važinėti, du kartus labai greitai pravažiavo pro parduotuvę, „draskėsi“, kilo dulkės, truputį pastovėjo prie kultūros namų, vėliau vėl važinėjo. Po to matė, kad sankryžoje stovi tas pats automobilis ir kaltinamojo automobilis, o vėliau matė, kaip minėtas žalias automobilis atvažiavo prie parduotuvės pirmų langų, kitoje kelio pusėje, ir vairuotojas nuėjo link sankryžos, kur tebestovėjo kaltinamojo automobilis. Tada jie visi trys atėjo, vairuotojas su keleiviu įsėdo į savo vietas, o vėliau kaltinamasis priėjo ir įkišo galvą į automobilį.

Taigi paminėti liudytojai tvirtino kaltinamojo parodymus apie jo veiksmų priešistorę, kuria kaltinamojo gynėjas ir rėmėsi kaltinamojo veiksmus prašydamas vertinti kaip būtinąjį reikalingumą.

Net jei nukentėjusysis, kuriam po įvykio buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, ir vairavo automobilį būdamas neblaivus, jei konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo būtent dėl galimai apsvaigusio nukentėjusiojo neatsakingo vairavimo, pažymėtina, kad būtinojo reikalingumo instituto esmė ir paskirtis suponuoja būtinybę asmeniui įvertinti daromą žalą ir žalą, kurios siekiama išvengti, ir sąmoningai pasirinkti elgesio variantą, leisiantį padaryti mažesnę žalą.

Baudžiamoji atsakomybė už padarytą veiką pašalinama tik tada, kai nustatomos visos būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygos: a) pavojus baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms turi būti realus ir akivaizdus, b) šis pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis ir c) padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti (BK 31 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis, galimai siekdamas pašalinti pavojų transporto eismo saugumui, padarė nusikaltimą žmogaus sveikatai, t. y. nežymiai sužalojo nukentėjusįjį. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, jog nukentėjusiajam, be kitų sužalojimų, buvo padaryti ir dviejų dantų lūžiai, kas neabejotinai patvirtina buvus labai stiprų tyčinį, kaip teismas jau pasisakė, poveikį į veido sritį, tuo pačiu jaunam žmogui sukeliant pakankamai rimtas pasekmes.

Teismo vertinimu, kaltinamasis savo tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė žalą labiau vertingoms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ir gėriams, nei jo tuo laiku kaltinamojo tik preziumuota galinti kilti žala, jei kaltinamasis smurtinių veiksmų pagalba nebūtų sustabdęs nukentėjusiojo nuo automobilio vairavimo.

Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamasis kartą sudavė automobilyje sėdėjusiam nukentėjusiajam, po to nulaužė automobilio užvedimo raktelį, o tada dar kartą sudavė nukentėjusiajam. Kadangi automobilis su spynelėje likusiu nulaužtu užvedimo rakteliu nebegalėjo būti užvestas, jokio būtinumo dar kartą trenkti nukentėjusiajam, kuomet ir buvo sulaužyti dantys, nebuvo. Pats kaltinamasis taip pat patvirtino, kad nulaužęs raktelį pasijuto ramiau, nes suvokė, kad nukentėjusysis nebegalės automobiliu važiuoti. Taigi, vien jau antro smūgio sudavimas nukentėjusiajam į veidą paneigia kaltinamojo siekį užkardyti kažkokį galimą pavojų, nes tokio poreikio nebebuvo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis kaltinamojo atžvilgiu jokio smurto nenaudojo, tik bandė patraukti kaltinamojo ranką neleisdamas ištraukti automobilio užvedimo raktelio. Pats kaltinamasis taip pat nurodė, kad nukentėjusysis jo atžvilgiu nesmurtavo, taigi jokios būtinybės fiziškai pranašesniam kaltinamajam gintis nuo nukentėjusiojo taip pat nebuvo.

Taip pat būtina įvertinti ir tą aplinkybę, kad jei vos neįvyko eismo įvykis ir kaltinamasis įtarė, kad nukentėjusysis vairuoja neblaivus, kaltinamasis turėjo galimybę apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu ir tokiu būdu pašalinti galimą pavojų eismo saugumui. Kaip paaiškino kaltinamasis, po apsistumdymo sankryžoje su nukentėjusiojo broliu, nukentėjusysis ir jo brolis atsitraukė, nebekonfliktavo, nuėjo link savo automobilio, tačiau kaltinamasis pagalbos nekvietė, ėmė sekti paskui, tai yra pasirinko vykdyti jo suprantamą teisingumą pats. Ir net jei kaltinamojo telefonas buvo išsikrovęs, tačiau kaltinamojo minimi įvykiai vyko kaltinamojo gyvenamajame kaime, vyko ne kelias minutes, vyko apgyvendintoje vietoje, šalia dirbančios parduotuvės, netoli paties kaltinamojo ir jo tėvo namų, todėl, nebūdamas policijos pareigūnu, kaltinamasis nei privalėjo sekti paskui nukentėjusįjį, nei savo iniciatyva bei jėgomis stengtis užkirsti kelią galimai daromai neteisėtai veikai, aiškiai turėjo visas galimybes iškviesti policiją, o ne imti mušti nukentėjusįjį, po to pasišalinti iš įvykio vietos.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas suaugęs ir subrendęs žmogus, patekęs į situaciją, primenančią būtinąjį reikalingumą, turėjo galimybę rinktis savo elgesio būdą, galėjo galimą pavojų eismo saugumui pašalinti ir kitomis priemonėmis, tačiau savo deklaruojamo tikslo pasiekimui ėmėsi tyčinių smurtinių veiksmų, kurie nagrinėjamoje situacijoje nebuvo neišvengiamai būtini, dėl ko padarė didesnę žalą už tą, kurios galimai siekė išvengti, todėl būtinojo reikalingumo, kaip ir būtinosios ginties, kaltinamojo veiksmuose, teismo įsitikinimu, nėra.

Todėl kaltinamojo L. R. neprisipažinimą tyčia sudavus smūgius nukentėjusiajam D. I., teismas vertina kritiškai, kaip kaltinamojo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo padarytą nusikalstamą veiką. Šiuo aspektu įvertintina ir tai, kad paskutiniai du L. R. atžvilgiu atlikti ikiteisminiai tyrimai, kurie taip pat buvo pradėti dėl smurtinio pobūdžio veikų (savavaldžiavimo, nesunkaus, nežymaus žmogaus sveikatos sutrikdymo, dviejų automobilių apgadinimo), buvo nutraukti kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiais asmenimis, tačiau pats L. R., nagrinėjant šią bylą, tvirtino, kad nei vienos nusikalstamos veikos jis nepadarė, tiesiog vienu atveju jam patarė prisipažinti, kad pačiam būtų geriau, nes nebūtų įrodęs savo nekaltumo, o kitu atveju jis prisiėmė kaltę už draugą. Taigi, toks L. R. elgesys neabejotinai leidžia teigti, kad kaltinamasis, siekdamas pagerinti savo padėtį, turi polinkį meluoti.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėdamas fizinį ir amžiaus pranašumą, kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jo panaudotas fizinis smurtas – smūgiai nukentėjusiajam į veidą, sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė.

Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – smurtaudamas kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo.

Teismas, išanalizavęs surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad L. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas nesant būtinybės, siekiant užkirsti kelią galimai pavojingam nukentėjusiojo elgesiui, tačiau pasirinkus netinkamą elgesio modelį, prieš fiziškai silpnesnį, neblaivų asmenį; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracinėmis nuobaudomis, baudos sumokėtos, dirba, charakterizuojamas teigiamai, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas, sveikas.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikaltimą skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnis), įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais – mažesnė nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 61 straipsnis), skiriant įpareigojimus (BK 48 straipsnio 4 dalis).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo, byloje jam yra paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 15-18), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusysis D. I. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 630,00 Eur turtinės, 2 000,00 Eur neturtinės žalos ir 2 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2 t., b. l. 107-110), kurį teisiamojo posėdžio metu palaikė.

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutiko, nes kaltės nepripažino.

Dėl turtinės žalos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nustatant patirtą turtinę žalą reikia atsižvelgti tiek į nusikalstama veika pažeistus civilinio ieškovo turtinius interesus, tiek ir turėtas realias, dokumentais patvirtintas išlaidas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentai nėra vienintelis baudžiamajame ir civiliniame procese numatytas įrodymų šaltinis, svarbiausia, kad nukentėjusiojo ieškinyje nurodyti praradimai būtų priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo kaltais veiksmais. Be to, CK 6.249 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali įvertinti ir būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe bei kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje akcentuojama, kad žalą patyręs asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, turi būti konstatuota, kad gydymo išlaidų būtinumas yra akivaizdus, kad išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, kad nurodytos išlaidos yra realios (kasacinė byla Nr. 2K-7-85/2011).

Akivaizdu, kad, kaip šiuo atveju – sveikatos sužalojimus dėl sumušimo patyręs asmuo turėjo išlaidų. Nukentėjusysis prašo priteisti viso 1 630,00 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 1 575,00 Eur būsimas odontologinis gydymas bei 55,00 Eur jau sumokėti už konsultaciją ir rentgenogramą. Prie ieškinio pridėtas kvitas už odontologijos paslaugas ir preliminarus reikalingo gydymo finansinis planas.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė ir dviejų dantų lūžius, dėl gydymo lankėsi odontologijos centre, tačiau dėl sunkios finansinės padėties gydymo pradėti negalėjo.

Teismo vertinimu, preliminariame odontologijos centro gydymo plane nurodytos dantų gydymo išlaidos yra būtinos sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimui, jų dydis yra realus ir atsižvelgiant į nūdienos kainas - abejonių nekelia. Nukentėjusysis patyrė fizinę žalą, kurios pašalinimas (kompensavimas) yra būtinas per kiek įmanomai trumpesnį laiką, todėl tam, kad nukentėjusysis galėtų tą padaryti, iš kaltinamojo, kurio neteisėtais veiksmais padaryta žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais, yra priteistina visa 1 630 Eur suma, kaip turtinė žala, kuri vertintina kaip jau realiai atsiradusi, įrodyta ir pagrįsta, o ne kaip būsima žala.

Dėl neturtinės žalos.

Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (CK 6.250 straipsnis). Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo remtis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi.

Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad kaltinamasis tyčia smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, automobilyje sėdinčiam nukentėjusiajam du kartus sudavė į gyvybiškai ir estetiškai svarbią kūno dalį - veidą, sužalojo nukentėjusįjį padarydamas jam odos nubrozdinimus kaktoje, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, dviejų dantų lūžius, paviršines muštines žaizdeles lūpų vidiniame paviršiuje. Netekęs priekinio danties nukentėjusysis jaučia diskomfortą, prarado estetinę išvaizdą, sumažėjo jo savivertė. Nukentėjusysis nurodė, jog iki šiol jaučia nerimą, baimę, tapo uždaresnis, mažiau bendraujantis. Teismui nekyla abejonių, jog dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų - fizinio smurto panaudojimo, nukentėjusiajam neabejotinai buvo sukeltas fizinis skausmas, sužalota sveikata, jis patyrė ir neigiamus emocinius išgyvenimus, jam buvo sukeltas stresas, todėl neturtinė žala jam padaryta buvo.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, į nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, į jo patirtus išgyvenimus, nesant duomenų apie kokias nors ypač neigiamas liekamąsias pasekmes nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai, kaip jos suprantamos teismų praktikoje, taip pat atsižvelgiant į kitus įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismas nustato, kad nukentėjusiajam už nusikalstamą veiką atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 500,00 Eur, nes toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka bylos aplinkybes, kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai, nurodytą sumą neturtinei žalai atlyginti priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajam, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).

Proceso išlaidos.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusysis/jo atstovė advokatė prašė priteisti iš kaltinamojo 2 000,00 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, pateikė sąskaitą ir apmokėjimo dokumentus (2 t., b. l. 114, 115-117).

Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusio atstovė advokatė Vlada Buivydienė, kurios kontora Šiauliuose, atvykdavo ir dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose (šešiuose) nuo 2023 m. gruodžio 6 d., surašė civilinį ieškinį, kuris su priedais buvo pateiktas teismui. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos apimtį, sudėtingumą, baudžiamojo proceso trukmę, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir kiekį, prašomai priteisti atstovavimo išlaidų sumai neviršijant baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ir advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo - darytina išvada, jog prašoma priteisti išlaidų suma už suteiktas advokatės paslaugas yra proporcinga, prašymas pagrįstas, todėl tenkinamas, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiant 2 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atstovo - advokato pagalba (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Pašto išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304, 305 straipsniais, 307, 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas žmogui), ir nuteisti – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės laiku įpareigojant: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti, kad nuteistasis privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus / draudimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus / draudimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų/draudimų), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Priteisti iš kaltinamojo L. R. – 1 630,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų trisdešimties eurų) turtinės žalos atlyginimą, 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) išlaidas už advokato teisinę pagalbą – nukentėjusiajam D. I., gim. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė