- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-17
- Bylos Nr.
- 1-158-659/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 131-1-01181-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Civilinis ieškovas
- K. Š., P. B.
- Nukentėjusysis
- V. Z.
- Kaltinamasis
- A. P.
- Advokatai
- Kristina Pralgauskaitė, Zita Vizbarienė
- Kategorijos
nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams K. Š. (B.), P. B. (P. B.), jų atstovei advokato padėjėjai Kristinai Pralgauskaitei, nukentėjusiajam V. Z., kaltinamojo gynėjai advokatei Zitai Vizbarienei, vertėjoms V. R., S. A.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. P. (A. P.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusas, LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:
jis, 2012-08-04 apie 00:40 val., skersgatvyje, prie namo, esančio Tiltų g. 18, Klaipėdoje, priėjęs prie V. Z., pastarajam be priežasties kumščiu sudavė į akių tarpą, taip sukeldamas fizinį skausmą, po ko P. B. (P. B.), priėjusiam ir bandžiusiam raminti konflikto dalyvius, kumščiu trenkė į dešinės pusės galvos sritį, taip padarydamas muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje viršugalvio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei priėjus K. B. (Š.) ir jai pasakius, kad kvies policiją, pastarajai sudavė kumščiu į kairės pusės kaktos sritį, taip padarydamas pastarajai muštinę žaizdą kaktos srityje, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip rodydamas nepagarbą aplinkiniams, A. P. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis A. P. kaltės nepripažino ir parodė, kad tą dieną buvo Jūros šventė ir jis vaikščiojo po miestą su pažįstama mergina - S. J.. Taip atsitiko, kad P. B. nutraukė S. J. rankinę. P. B. su K. B. trenkė merginai, o jis ją užstojo. Dėl to viskas ir prasidėjo. Kai jis paprašė rankinės, nukentėjusieji pradėjo jį įžeidinėti. K. B. stipriai trenkė merginai ir ši nuo smūgio nukrito ant žemės. Tada jis pradėjo ją ginti. Jis stiprių smūgių nukentėjusiesiems nesudavė, tik nuo savęs juos traukė. Jis kartą delnu sudavė P. B. į veidą. P. B. pradėjo jį mušti, užlaužė jam ranką, tada P. B. į pagalbą atbėgo dar kažkokie žmonės ir visi jį ėmė mušti. Tada pribėgo V., ėmė jį gelbėti.Jis buvo parverstas ant žemės ir tuo metu P. B. atėmė iš jo auksinę grandinėlę. Jis bėgo prie policijos, P. B. jį vijosi, sugriebė už skaudančios rankos ir pasakė, kad paims iš jo pinigus. Priėjus policininkui, P. B. jį paleido. Nepamena, ar pareigūnui nurodė, kas jį sumušė ir atėmė rankinę. Po sumušimo teko gydytis ligoninėje, apie mėnesį buvo nedarbingas, skaudėjo ranką, patyrė traumą už tai, kad apgynė merginą. Grįžęs iš ligoninės kreipėsi į policiją, norėdamas pranešti, kad jį apvogė ir sumušė. Jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas, kuris buvo atimtas, jau kažkur rastas. S. J. rankinėje buvo kitas jo mobiliojo ryšio telefonas – iPad 4, merginai priklausantys pinigai - 600 ar 700 Lt, už kuriuos jie planavo įsigyti suvenyrų, ir 50 Lt jo kelnių kišenėse, tačiau viską paėmė P. B.. Pinigai buvo palaidi, nebuvo piniginėje. Jis jautė, kaip P. B. tikrina jo kišenes. V. Z. tą vakarą nematė. Tą vakarą buvo išgėręs apie porą kokteilių ir 0,3 l alaus. Ėjo link Senojo turgaus pagrindine gatve kartu su S. J. ir V. T.. Buvo daug žmonių. Kai jie ėjo, nukentėjusieji norėjo juos apiplėšti. Matė, kaip P. B. išplėšė S. J. rankinę, o K. B. stovėjo šalia. Kai S. J. paprašė grąžinti rankinę, K. B. jai sudavė. S. J. trenkė atgal K. B., tačiau nestipriai, tada P. B. trenkė S. J. ir ji nukrito. Įvykis įvyko miesto centre prie autobusų stotelės. S. J. buvo išgėrusi kokteilį.
Nukentėjusysis V. Z. parodė, kad vakarą leido su kaimynais, o po kiek laiko jis su žmona, sūnumi, P. ir K. B. bei jų mažuoju sūnumi išėjo į miestą – buvo Jūros šventė. Einant namo, jis su žmona nutarė prasukti pro skersgatvį ir susitikti su kaimynais, norėjo padaryti jiems staigmeną. Prie to skersgatvio jaunuolis jiems pasakė, kad negalima eiti, o jo žmona jaunuoliui pasakė, kad nereikia taip šaukti. Tada pamatė, kaip prie jų artinasi tas pats įpykęs jaunuolis, tada jis užstojo žmoną, pats liko priekyje, todėl jam kliuvo smūgiai. Kai jį pradėjo kumščiuoti, pastebėjo, kaip išlindo du asmenys iš to skersgatvio, tas vaikinas bandė nuraminti, klausė iš toliau „kas čia vyksta?”. Pavelas buvo 20-30 metrų atstumu nuo jų ir stovėjo ant pagrindinės gatvės, pamatęs juos įsikišo į jų tarpą. Tada jis priėjo prie savo žmonos, pradėjo ją guosti ir išgirdo kaip K. B. šaukia „jis bėga”. Kumščiais jį trankė kaltinamasis, o kai pribėgo P., jis atsitraukė, tada P. gavo smūgių. Jis apsigynė nuo smūgių, nesikreipė į medikus dėl sumušimų, nes nebuvo nieko sulaužyta, prakirsta, tik matėsi nedidelis įbrėžimas. Iš skersgatvio muštynių metu išėjo mergina ir vaikinas. Kai kaltinamasis ėmė bėgti, P. ir K. B. paskui pasileido bėgti. Jis taip pat bėgo link policijos, kai atbėgo - visi buvo prie policijos mašinos: ta mergina, kuri išlindo iš skersgatvio, K., P., jie buvo pramuštomis galvomis. Ta mergina pareigūnams sakė apie rankinės pavogimą. Mergina sakė pareigūnams „Jie pavogė mano rankinę”, bet tikslaus asmens neparodė. Ant žemės niekas nebuvo pargiautas, kai P.pribėgo, Kristina ėjo juos išskirti. Pirmą kartą girdi apie pavogtus daiktus, niekas daiktų neėmė. Į ligoninę buvo nuvežti su pramuštomis galvomis K. ir P., kaltinamasis buvo nuvežtas į policiją.
Nukentėjusysis P. B. parodė, kad buvo Jūros šventė, pažiūrėjo ferverkus, kavinėje atsigėrė alaus ir nutarė, kad jau laikas grįžti namo. Einant pagrindine gatve, kaimynas su žmona nuėjo į skersgatvį ir tada jis išgirdo šūksnius. Jis stovėjo 20 metrų atstumu, kai pamatė, jog kaltinamasis muša Z. rankomis ir kojomis. Z. kažkas buvo praskelta, nes matė, kad šiam bėga kraujas. Kai pribėgo, jaunuolis ir jam sudavė per galvą kumščiu, kraujai pasipylė, atsisukęs pamatė, kad ir žmona kraujuoja. Tada kaltinamojo draugai sušuko „bėkit, tuoj policija atvyks“ ir jie ėmė bėgti. Jis ėmė paskui bėgti, pasivijęs kaltinamąjį, užlaužė šiam ranką ir parvertė ant žemės. Jis gavo vieną smūgį. Nematė jokios rankinės. Su kaltinamuoju buvusi mergina šaukė pareigūnams, kad jai pavogtas rankinukas, pasas. Mergina neparodė, kad jie jai pavogė daiktus. Ji išėjo su pareigūnais ieškoti jos daiktų. Dėl rankos sužalojimo jokių įtarimų jam nėra pareikšta, jis nepaėmė nei telefono, nei grandinėlės. Dėl sužalojimų patyrė traumą, tačiau nesikreipė į medikus. Ligoninėje jam užsiuvo galvoje žaizdą ir paleido.
Nukentėjusioji K. B. (Š.) parodė, kad buvo Jūros šventė, pasėdėjo bare, sulaukė fejerverkų ir nutarė, kad jau laikas namo. Buvo prie „Neptūno” kavinės, kai pamatė, jog kaimynai pasuko į šoną, suprato, kad jie gal nuėjo savų reikalų. Tada jie pristabdė ir netrukus išgirdo kaimynės garsus. Atsisukusi pasakė „teti, pažiūrėk, kas vyksta“, vyras nubėgo į įvykio vietą ir prasidėjo dar didesnės grumtynės. Ji paprašė, kad kaimynų berniukas pažiūrėtų vaiko vėžimėlį, o pati pribėgo prie savo vyro iš kairės ir pamatė, kad šis kruvinas. Tada pati pajuto smarkų smūgį į galvą. Prieš atbėgant į įvykio vietą, ją pasitiko mergina, kuri ją stumtelėjo, ir ji neišlaikiusi lygsvaros krito ant grindinio. Ta mergina ėmė eiti link jos, ir ji su koja merginą atspyrė nuo savęs. Merginai į veidą nespyrė. Kai mergina nukrito, ji pribėgo prie vyro ir pajuto smūgį. Kas jai sudavė nematė, bet išskyrus kaltinamąjį šalia svetimų žmonių nebuvo.Atsisėdusi, pajuto, kad bėga kraujas, pasidarė silpna. Išgirdo, kaip kažkas rusiškai pasakė “Geriau bėkit, nes tuoj bus policija“. Tada ji sušuko „teti, jie bėga“ ir kartu su vyru pasileido bėgti paskui kaltinamąjį. Jos vyras kaltinamąjį pasivijo prie kancelerinių prekių parduotuvės. Vyras kaltinamąjį pargriovė ant žemės. Mergina buvo greitesnė, ji pabėgo. Po minutės atvyko policija, bet kas pareigūnus iškvietė, ji nežino. Daug žmonių matė tą įvykį. Mergina pareigūnams minėjo dėl rankinės, šaukė, kad jos rankinukas paimtas, paimti daiktai, pasas. Pareigūnas su ta mergina nuėjo už kampo ieškoti rankinuko. Mergina nenurodė, kad ji ar jos vyras būtų paėmę rankinuką. Įvykio metu nematė, kad mergina būtų turėjusi rankinę.Vyras neėmė S. J. rankinės.
Liudytoja L. Z. parodė, kad ėjo iš jūros šventės, su vyru nutarė užsukti į skersgatvį, pažiūrėti, ar yra tualetai pastatyti. Einant ties skersgatviu, išėjo kaltinamasis, ėmė šaukti „neikit, negalima“. Ji atsakė, kad nešauktų ir tada kaltinamasis puolė ant jos, o vyras užstojo ją. Tuomet kaltinamasis trenkė jos vyrui. Daug kartų trankė ir tai pamatė P. B., kuris puolė gelbėti jos vyrą. Jai buvo šokas. Jos vyras prišokęs prie jos, ramino, o tuo metu kaltinamasis susiėmė su P. B.. Ji matė, kaip P. išskyrė P. su jos vyru ir tada kaltinamasis puolė muštis. Tuo metu išlindo mergina ir vaikinas. Visi šaukė “baikit”, bet po to ėmė muštis. Du vaikinai puolė P.. Matė, kaip mergina spyrė K. B.. Paskui vaikinas ir mergina pradėjo bėgti, P. su K. paskui nubėgo, spėjo pagauti kaltinamąjį. Jos vyrui buvo prabrėžta kakta bet jam daug širdies operacijų buvo atlikta, jei vienas smūgis būtų buvęs į krūtinę, neaišku, kaip būtų pasibaigę. Su jais tą naktį buvo sūnus, kuris viską matė. Sūnus buvo 3-5 metrų atstumu nuo jų, jis saugojo B. vaiką vežimėlyje. Mergina šaukė, kad jie pavogė jos rankinę, bet jie nieko neėmėme, P. gelbėjo jos vyrą. Mergina spyrė, bet kam pataikė, ji nematė. Po to kaltinamasis ir mergina pradėjo bėgti, kai ji pasakė, kad reikia kviesti policiją. Kai sulaikė, mergina šaukė, kad jai grandinėlę pavogė.
Liudytojas J. Z. parodė, kad iš Jūros šventės ėjo namo, jo tėvai ėjo pirmi, jis - už jų, o kaimynai gale jo. Tėvai ėjo link arkos, prie restorano, esančio prie senojo turgaus. Ten ir susikibo. Tėvai ėjo į skersgatvį, norėjo atlikti gamtinius reiklaus, o kaltinamasis neleido. Nematė muštynių pradžios, o po to tik matė, kaip jie mušėsi. Gal kokių 10 metrų atstumu buvo nuo įvykio vietos, o jis tuo metu prižiūrėjo kaimynų vaiką su vežimėliu. Kaltinamasis susikibo su jo tėčiu, o jo mama bandė juos išskirti. Tada į pagalbą atbėgo kaimynai, kuriems praskėlė galvas. Buvo dar mergina su kaltinamuoju. Neatsimena, ar ta mergina bandė mušti jo tėtį. Nematė, kad P. B. būtų spyręs merginai. Visi šaukė ir mergina, ir jo mama, o paskui tas vaikinas su mergina bandė bėgti, bet buvo sulaikyti. Jis nematė, kaip buvo sužalota K. B. galva, bet girdėjo plytos kritimo garsą. Kai greitoji atvyko, jis pamatė, kad prakirstos galvos K. ir P., o jo tėčiui buvo prabrėžta nosies srityje. Asmuo buvo tas pats, kuris sėdi kaltinamųjų suole. Kai atvyko policija, jis buvo šalia, bet negirdėjo, ką jie sakė policijai.
Liudytoja S. J. parodė, kad tą vakarą ji buvo bare su A. P. dviese, po to ėjo link stotelės ir ji buvo užpulta. Ant peties turėjo pasikabinusi rankinę ir kai ėjo, pajuto, kaip kažkas rankinę nutempė. Kai atsisuko, jos rankinė buvo P. rankose. Jos rankinė buvo mažytė. Rankinėje buvo jos raktai, dokumentai, pinigai -800 Lt, A. telefonas. Matė, kaip jie stengėsi konfliktuoti. Ji pasakė P., kad grąžintų jai rankinę, ir tuomet gavo smūgį iš K.. Tada ji trenkė K. B., o P. jai spyrė į veidą ir pataikė į akį. Nuo smūgio ji nukrito ant žemės ir prarado sąmonę. Kai atsitokėjo, pamatė A. P. ant žemės, K. ir P. sužalotas galvas. Keturi vyrai mušė A. P.. Neatsimena tų vyrų, jie visi buvo juodais rūbais, ji įsidėmėjo tik K. ir P.. P. B. laikė A. P., o kiti vyrai jį spardė. Supratusi, kad negali nieko padaryti, išbėgo kvieti policiją. Jos rankinės jau nebebuvo. Kai atėjo su pareigūnu į įvykio vietą, K. ir P. buvo greitojoje, o ji kartu su A. P. nuvažiavo į policiją parašyti pareiškimą dėl pavogtos rankinės. Rankinės nerado. Policijoje A. pasakė, kad ant jo rankos nėra grandinėlės ir jam skauda ranką. Tuomet jį išvežė į ligoninę. Kitą dieną ji kreipėsi į gydytojus, jai buvo mėlynė po akimi, buvo nustatytas galvos sumušimas, sutrenkimas. Jai buvo iškelta administracinė byla, kad išgėrusi tyčia pastūmė K. B. ir už tai teismo buvo nubausta. Nutarimą apskundė, tačiau jis paliktas nepakeistas. Tą vakarą buvo išgėrusi 2 stiklines kokteilių, bet apsvaigusi nebuvo. P. B. paėmė jos rankinę prie arkos. Jie buvome arčiau gatvės, bet nuo arkos nedidelis atstumas. Kitą dieną su A. P. apie įvykį nekalbėjo. A. dingo grandinėlė, kurią ji matė būnant bare. A. sakė, kad P. B. jam nuplėšė grandinėlę. Kai vyko muštynės, buvo A. P. draugas, bet jis į muštynes nesivėlė. Jį pamatė, kai atsitokėjo nuo nukritimo. Pareigūnams ji nurodė muštynių vietą bei, kad rankinę nuplėšė P.. Tai sakė ir pareigūnams. A. P. porą kartų buvo mačiusi, po to sutarė susitikti jūros šventėje. Jie tiesiog draugai, ne pora. Ji nematė jokių vaikų ir vežimėlio. Už jos nugaros buvo tik vyrai. Buvo dar viena moteris, liudytoja, ji buvo su savo vyru, berniuko nebuvo. Kai vyko muštynės, aplink nematė nieko. Nebuvo to, kad A. P. neleido žmonėms eiti į skersgatvį.
Liudytojas O. J. (O. J.) parodė, kad jis P. B. 2-3 metus pažinojo iki įvykio. Moteris, bendra pažįstama, kuri draugauja su K., jam pasakė, kad dukra turi problemų su K. ir P.. Jis paskambino K., jie susitiko. K. jam pradėjo sakyti, kad pas juos visi įrodymai ir reikia po 5000 Lt mokėti. Ji sakė, kad jie nukentėjo, kad juos sumušė, buvo ligoninėje. Jis pasakė, kad jo dukra taip pat buvo sumušta, buvo mėlynė, draugas sumuštas. Jis jai pasakė, kad pinigų nėra, kad gražiuoju gali sutarti. K.pasakė, kad visur yra jų pusės liudytojai, kad visur yra ryšiai. Po to pokalbio daugiau jis jų nematė. Jis nesiūlė jokių pinigų. Pasakė tik, kad neturi pinigų, nes turi dvi paskolas. K.viena kalbėjo, vyrui neleido. Dukra jam sakė, kad ją K. B. sumušė. Andrėjų jis mažai žino, iki įvykio jo nebuvo matęs, nepažinojo. Po įvykio kartais bendrauja su A. P.. Vaikinas darbuojasi, mokosi, negeria. Dukra su juo gyvena. Ji tą naktį negalėjo grįžti namo, nes neturėjo raktų. Pasakojo, kad ją užpuolė, sumušė, apiplėšė, buvo mėlynė prie akies, jos pažįstamam buvo sulaužyta ranka. Dukra pasakojo, kad jai iš kojos spyrė į veidą ir ji nukrito. Kokia rankinė buvo pas dukrą, jis nežino, bet dukra turėjo pinigų, jai buvo atlyginimas pervestas. Be to, dukrai dingo telefonas, dokumentai. Apie dukros draugo telefoną jis nežino. K. ir P. B. jo dukros nepažinojo, jo dukra nežinojo jų.
Liudytojas A. M. parodė, kad pamena, jog buvo įvykis praeitais metais, buvo jūros šventė. Jie stovėjo Tiltų gatvėje, ir iš šventės einantys žmonės pasakė, kad Tiltų gatvėje ties viduriu, vyksta muštynės. Privažiavus prie įvykio vietos, juos pasitiko moteris, kuriai kraujavo galva, o tuo metu augęs vyras jaunesnį vaikiną buvo prispaudę prie žemės. Jie juos išskyrė ir pradėjo aiškintis, kas įvyko.Tuo metu prie jo priėjo verkdama mergina, kuri pasakė, kad jai nutraukė nuo peties rankinuką, paėmė jį ir numetė galimai kažkur į žoles, krūmus. Kas nuplėšė rankinę, mergina negalėjo pasakyti. Mergina jo paprašė pasižiūrėti, padėti rankinės paieškoti. Jie nuėjo prie arkos paieškoti rankinės, bet nerado. Kai grįžo į įvykio vietą, jau buvo atvykusi greitoji pagalba, vyrą ir moterį greitoji pagalba išvežė į ligoninę. Jie ten prie arkos ir ieškojo jos rankinuko. Mergina buvo aikivaizdžiai išgėrusi, tai matėsi. Kai važiavo į komisariatą su ta mergina, ji netikėtai pasakė, kad lyg tai tarp tų žmonių buvo vaikinas, kuris nuplėšė jos rankinuką. Sakė, kad rankinėje buvo 2 telefonai ir nemaža pinigų suma – apie 600 Lt. Jis klausė, kuris nuplėšė rankinę, bet mergina nesakė. Mergina pasakojo, kad praeidami vaikinai vienas su kitu apsižodžiavo ir kažkas ten įvyko. Kiek pamena, nebuvo mergina sužalota. Jis neturėjo laiko patikrinti, ar tie kiti žmonės išgėrę. Vizualiai, gal truputi išgėrę buvo, bet jie normaliai atrodė. Kai atvyko, buvo du susikibę vyriškiai. Vienas buvo vyresnis 35-40 metų, o kitas smulkesnis. Nepamena, ar vežamas vyras skundėsi sužalojimais. Praeiviai sakė, kur vyksta muštynės. Viena moteris pasakė, kad iš plytos kažkas gavo į galvą.
Liudytojas V. T. (V. T.) parodė, kad 2012 m. buvo Jūros šventėje. Jis su draugu ir jo panele buvo bare, po to išėję iš baro ėjo gatve. Buvo kažkiek išgėręs. Jam paskambino mergina ir jis truputėli pasitraukė į šalį. Atsitraukęs buvo 20-30 metrų atstumu. Tada pamatė, kad prasidėjo muštynės. Baigė pokalbį ir pribėgo prie užpulto draugo, pradėjo vyrus skirti, tuomet visi ėmė pulti jį. Atvyko policija ir išaiškėjo, kad merginai nutraukė rankinę. Aplink daug žmonių buvo. Trys vyrai puolė P., jis pradėjo juos skirti, tada ant jo puolė tie patys vyrai. Jis patyrė smūgių, jam megztinį suplėšė, kraujas bėgo iš nosies. Vienas iš tų vyrų buvo stambus, gal apie 1.82 m ūgio. Su P. jis susitiko bare, kur buvo ir jo mergina. Mergina turėjo rankinę, o kai atvyko policija, ji jos nebeturėjo. Neatsimena, su kuo važiavo į policiją, bet A. P. prie policijos šaukė, kad ranką skauda. Kai policija atvyko, A. P. mergina pasakė, kad jai pavogė rankinę. Kur ta rankinė dingo, nežino. Jis policijai sakė, kad jam taip pat sudavė smūgių, bet jį išvarė iš policijos. Jie buvo tryse, o kitoje kompanijoje 4 žmonės. Po įvykio su A. P. susitiko ligoninėje. Draugas jam pasakojo, kad einant, merginai ar tai norėjo rankinę paimti, ar tai užkliuvo, bet draugas norėjo ją užstoti ir kažkas ten įvyko. Muštynės ant šaligatvio vyko, netoli arkos. Jis matė vyrą ir moterį, kuri šaukė. Nepamena, ar moteris buvo sužalota, nematė. A. P. draugei buvo suduotas smūgis į galvą, to nematė, bet ji skundėsi.
Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad K. Š. kreipėsi į Klaipėdos apskirties VPK Klaipėdos miesto 1-ąjį policijos komisriatą dėl užpuolimo (t. 1 b. l. 2).
Iš 2012-08-04 E. N. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas pareiškimas iš K./ Š., kuri nurodė, jog tarp Tiltų g. namo Nr. 18 ir Nr. 20, Klaipėdos mieste, buvo sumušta nepažįstamo vaikino (t. 1 b. l. 8).
Specialisto išvadoje Nr. G 1746/12(03) konstatuota, kad K. Š. padaryta muštinė žaizda kaktos srityje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1 b. l. 13).
Specialisto išvadoje Nr. G 1745/12(03) konstatuota, kad P. B. padaryta muštinė žazda galvos plaukuotoje dalyje viršugalvio srityje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1 b. l. 14).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėse užfiksuota, kad pagalba K. Š. ir P. B. buvo iškviesta 2012-08-04 00.49 val., adresu S. Turgaus-Taikos pr. Iškvietimo priežastis – sumuštas. K. Š. ir P. B. nustatyta diagnozė - galvos mušta žaizda (t. 1 b. l. 18-21).
Iš 2012-10-11 akistatos protokolo matyti, kad K. Š. nurodė A. P. kaip asmenį, kuris smogė jai kumščiu ir pataikė į kairės pusės sritį virš plaukų (t. 1 b. l. 31-33).
Iš 2012-10-11 akistatos protokolo matyti, kad P. B. nurodė A. P. kaip asmenį, kuris sudavė kumščiu į dešinės pusės galvos sritį (t. b. l. 43-45).
Motyvuojamoji dalis
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą teismas pripažįsta, jog A. P. kaltė dėl padaryto nusikaltimo pilnai įrodyta. Nors pats kaltinamasis kaltės nepripažino ir parodė, kad P. B. atėmė iš S. J. rankinę ir, todėl jis tik gynė merginą, tačiau tokie jo teiginiai vertinti kritiškai. Nukentėjusysis V. Z. parodė, kad būtent jis su žmona pirmiau užsuko į skersgatvį, kur prie jų priėjo agresyviai nusiteikęs A. P. ir be jokios priežasties sudavė į veidą, o P. B. į jų tarpą įsikišo tik vėliau, kai pamatė grumtynes. (t. 2 b. l. 39). Analogiškas įvykio aplinkybes nurodė nukentėjusieji P. ir K. B., liudytojai L. Z., J. Z. (t. 2 b. l. 40-41, 50-51). Nukentėjusysis P. B. patvirtino, kad skersgatvyje išgirdęs šūksnius pribėgo prie kaimyno ir tuo metu kaltinamasis sudavė jam kumščiu per galvą. Kai atsisuko pamatė ir kraujuojančią žmoną. Jokių kaltinamojo ir jo draugės daiktų jie neėmė (t. b. l. 41-41). Nukentėjusioji K. B. parodė, kad pamačiusi grumtynes pribėgo prie savo vyro ir tada pajuto stiprų smūgį į galvą, o kai išgirdo, kad kaltinamasis bando iš įvykio vietos pabėgti, kartu su P. B. pradėjo jį vytis (t. 2 b. l. 41). Liudytojas A. M. patvirtino, kad kaltinamąjį sulaikė nukentėjusysis P. B. ir nurodė, kad įvykio vietoje juos pasitiko moteris, kuriai kraujavo galva ir netrukus prie jo priėjo verkdama, neblaivi mergina, kuri pasakė, kad iš jos išplėšė rankinę. Kas išplėšė rankinę, mergina pasakyti negalėjo (t. 2 b. l. 84). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. M. parodė, kad pradžioje apie rankinės vagystę jiems niekas nesakė, tik po to mergina pradėjo kaltinti vyriškį, kurio galva buvo prakirsta. Pasak liudytojo, mergina buvo girta ir mėtėsi pasakodama įvykio aplinkybes (t. 1 b. l. 50). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas negali traktuoti, kad liudytojos S. J. parodymai yra patikimi, ir dėl to jais nesiremia. Atsižvelgtina ir į tai, kad 2013 m. balandžio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu S. J. pripažinta kalta dėl to, kad sudavė į veidą K. Š. (B.) ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje (nutarimas įsiteisėjęs), kas rodo, kad S. J. yra suinteresuota bylos baigtimi. Teismas nevertina ir V. T. parodymų, nes kai prasidėjo grumtynės jis buvo atsitraukęs 20-30 metrų atstumu ir kalbėjo telefonu, o muštynių priežastį sužinojo tik iš kaltinamojo A. P. pasakojimų (t. b. l. 85).Tuo tarpu vertindamas nukentėjusiųjų, liudytojų L. Z., J. Z., A. M. parodymus, teismas neturi pagrindo jais abejoti, nes jie nuoseklūs, logiški ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Byloje jokių duomenų apie tai, kad šie asmenys pažįsta kaltinamąjį ir dėl to gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Nukentėjusiųjų K. ir P. B. sužalojimo faktą patvirtina tiek specialisto išvados (t. 1 b. l. 13, 14) , tiek greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (t. 1 b. l. 18-21), kur užfiksuota galvos muštinės žaizdos. Taigi šių teisiamajame posėdyje nustatytų faktinių bylos duomenų visuma teismui yra pakankama konstatuoti, kad kaltinamasis A. P. viešoje vietoje nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų P. B. ir K. B. sveikatą. Įžūlus kaltinamojo elgesys patvirtina, kad jis veikė tiesiogine tyčia, tai yra jis suprato, kad atlieka veiksmus, numatytus Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kada prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, nutraukiamas žmonių poilsis, darbas, renginys, padaroma žymi materialinė žala, arba sutrikdoma normali įstaigų ar įmonių veikla. Pažymėtina, kad kaltininko veika pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuotina tuomet, kada smurtas prieš fizinį asmenį naudojamas be akivaizdžios ar turint menkavertę dingstį. Išanalizavus byloje surinktus duomenis, yra pagrindo teigti, jog smurtas nukentėjusiųjų V. Z., P. ir K. B. atžvilgiu panaudotas be jokios dingsties, ir darytina išvada, kad kaltinamojo veika pirmiausia buvo skirta viešajai tvarkai pažeisti. Kaltinamojo teiginiai, kad jis gynė draugę, kad pats buvo sužalotas nukentėjusiųjų yra paneigti byloje nustatytais aukščiau paminėtais duomenimis. Kad tokie kaltinamojo teiginiai yra nepagrįsti, įrodo ir iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros gauta nutarimo kopija, iš kurios matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl vagystės iš S. J. 2012-08-04 yra sustabdytas, įtarimai niekam nėra pareikšti (t.2, b. l. 121-124). Bylos aplinkybės rodo, kad konfliktas, kurį išprovokavo kaltinamasis, sukėlė kitų žmonių reakciją bei nepatogumus. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiesiems K. ir P. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuota tik pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi šio straipsnio dispozicija apima nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.
Kaltinamojo A. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę.
A. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kaltinamasis anksčiau neteistas, dirba, yra jauno amžiaus, dėl padaryto nusikaltimo kaltės nepripažino. Nors teismui pateiktos A. P. charakteristika ir rekomendacija, tačiau teismas negali jų vertinti, kadangi kaltinamasis Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ vidurinę mokyklą baigė prieš šešis metus, o duomenų, kada A. P. mokėsi Klaipėdos universitete ir, kada rašyta rekomendacija, iš viso nėra, todėl, teismo manymu, remtis senais kaltinamąjį charakterizuojančiais duomenimis, nėra tikslinga. Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 2 metų. Įvertinus aplinkybių visumą, darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam baudą.
Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiu įsiteisėjus panaikintina.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 159, 49 Lt dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiųjų K. Š. (B.) ir P. B. gydymo išlaidas, kurių dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padarė žalą sveikatai ir, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiųjų gydymui.
Byloje pareikšti nukentėjusiųjų P. B. ir K. B. civiliniai ieškiniai. P. B. prašo iš kaltinamojo priteisti 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir bylinėjimosi išlaidas, o K. B. prašo iš kaltinamojo priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos ir 45,75 Lt turtinės žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas.
Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies.
Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina ir tai, kad teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Teismas neabejoja, kad nukentėjusieji K. B. ir P. B. dėl sumušimo metu jiems padarytų sužalojimų kentė fizinius bei psichologinius skausmus, patyrė kitokius nepatogumus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiesiems K. B. ir P. B. padarytas nežymus sveikatos sužalojimas. Taip pat teismas atsižvelgia į visas kilusio konflikto aplinkybes, į nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį. Atsižvelgtina ir į tai, kad įvykio metu abu nukentėjusieji buvo neblaivūs. Nors jiems girtumas nebuvo nustatytas, tačiau šią aplinkybę patvirtino liudytojas A. M. (t. 2 b. l. 84), be to, kad iki įvykio buvo vartoję alkoholį pripažino ir pats P. B. (t. 2 b. l. 40). Be to, byloje nėra duomenų, kad patirtų sužalojimų ir neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nukentėjusiųjų ateities investicijomis arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais darbo ar socialiniais santykiais, gerove. Įvertinus visas aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusiųjų prašoma priteisti – P. B. 8000 litų, o K. B. – 15 000 litų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelės ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl jos mažinamos ir nukentėjusiojo P. B. naudai iš kaltinamojo priteistini 700 litų neturtinės žalos atlyginimui, o nukentėjusiosios K. B. naudai iš kaltinamojo priteistini 1000 litų neturtinės žalos atlyginimui.
Nukentėjusiosios K. B. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (t. 1 b.l.175-178, ), todėl tenkintinas pilnai, priteisiant iš kaltinamojo A. P. nukentėjusiosios K. B. naudai 45,75 Lt.
Nukentėjusiųjų P. B. ir K. B. pareikštas 1000 Lt reikalavimas dėl atlyginimo už advokato paslaugas pagrįstas byloje esančiais įrodymais (t. 2 b. l. 78, 79, 90), todėl pilnai tenkintinas priteisiant iš kaltinamojo A. P. 1 000 Lt P. B. ir K. B. naudai.
Nukentėjusiųjų P. B. ir K. B. pareikštas reikalavimas dėl kelionės išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš A. P. 773, 00 Lt P. B. ir K. B. naudai (t. 2 b. l. 27). Kitoje dalyje pareikštas reikalavimas paliktinas nenagrinėtu, kadangi iš pateiktų kelionės dokumentų nėra galimybės nustatyti, kiek konkrečiai išlaidų patyrė P. ir K. B. – iš kelionės dokumentų matyti, kad jie vyko kartu su vaikais, atskirai nurodytų sumų, kiek kainavo bilietai nukentėjusiesiems, kiek kainavo vaikams, nukentėjusieji nepateikė. Todėl nukentėjusiesiems paliekama teisė dėl likusių proceso išlaidų kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 2 d.).
Liudytojui V. T. (V. T.) išmokėtos kelionės išlaidos – 181, 09 Lt pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str., str.,
nusprendė:
A. P. (A. P.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio ir dalį ir paskirti 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą.
A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. P. 159, 49 Lt.
Nukentėjusiųjų P. B. ir K. B. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. P. 700 Lt neturtinės žalos atlyginimui P. B. naudai ir 1 000 Lt neturinės žalos bei 45, 75 Lt turtinės žalos atlyginimui K. B. naudai, 1000 Lt P. B. ir K. B. advokato paslaugoms atlyginti, 773, 00 Lt P. B. ir K. B. kelionės išlaidoms atlyginti. Reikalavimo dalį dėl likusios kelionių išlaidų dalies atlyginimo palikti nenagrinėtu.
Priteisti iš kaltinamojo A. P. valstybės naudai 181, 09 Lt proceso išlaidas, apmokėtas iš valstybės sąskaitos liudytojui V. T..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.