Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Malijauskienės ir Ernesto Spruogio,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos S. G. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA arba Agentūra) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, jog Žemės ūkio ministras 2018-08-14 d. įsakymu Nr. 3D-553 pakeitė EKO taisyklių 54.5 papunktį ir įtvirtino taisyklę, kad esant valstybės lygio ekstremaliai situacijai pareiškėjas neturi teikti jokių pranešimų NMA ir jam negali būti taikomos jokios sankcijos. 2018-08-14 redakcijos EKO taisyklių 54.5 pap. 3 d. numatyta, kad „Jei vertinamoje teritorijoje buvo paskelbta valstybės ar savivaldybės lygio ekstremali situacija <...>, derlius įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“ arba „derliaus nėra dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“, arba „nenuimtas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“. Tokiais atvejais pareiškėjai Agentūros neinformuoja ir jiems šiame papunktyje nurodyta sankcija netaikoma“. Pareiškėja skunde paaiškina, kad „dar 2018-07-04 buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje visoje šalyje, tad jau 2018-08-16 derlius turėjo ir privalėjo būti įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“ arba „derliaus nėra dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“, arba „nenuimtas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“.

Agentūra atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja neteisingai interpretuoja bei aiškina EKO taisyklių 54.5 papunkčio nuostatas, kadangi minėtame papunktyje aiškiai įtvirtinta nuostata, jog sankcijos nėra taikomos tuo atveju, jeigu VšĮ „Ekoagros“ sertifikuoja laukus kaip neatitinkančius teisės aktų reikalavimų dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių. Šiuo atveju iš nutarimo išrašo matyti, jog tik du pareiškėjos laukai yra sertifikuoti dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių. Nutarimo išraše nurodyta, jog KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1 ir Nr. 2 sertifikuoti kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“, todėl, vadovaujantis EKO taisyklių 54.5 papunkčio nuostata, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukams Nr. 1 ir Nr. 2 sankcija nėra taikoma, tačiau parama nėra mokama laukams, kurie yra sertifikuoti kaip „ypatingai mažas derlius“ (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 bei KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 3 ir Nr. 4). Todėl šiuo atveju Pareiškėjos argumentai nėra pagrįsti ir turėtų būti atmesti. Be to, NMA vadovaujasi atsakingos institucijos pateikta informacija bei neturi teisės kvestionuoti šios įstaigos pateiktos informacijos.

Paaiškina, kad NMA, priimdama 2019 m. liepos 4 d. sprendimą, vadovavosi tiek VšĮ „Ekoagros“ pateikta informacija (Nutarimo išrašu), tiek NMA atliktos 2018 m. rugsėjo 13 d. – 2018 m. rugsėjo 17 d. atliktos patikros vietoje metus užfiksuotais pažeidimais. Pažymi, kad NMA patikros ataskaita yra objektyvus rašytinis dokumentas. Jos pagrįstumu ir objektyvumu nėra jokio pagrindo abejoti, nes nustatyti pažeidimai ir lentelė užpildyta vadovaujantis teisės aktais, tvarkingai ir tinkamai, o situacija aprašyta pastabose bei paaiškinimuose, taip pat prie patikros ataskaitos pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuoti patikros vietoje atlikimo dieną nustatyti pažeidimai. Patikros ataskaitoje aiškiai ir išsamiai nurodyta, kuriuose pareiškėjos deklaruotuose laukuose kokie pažeidimai buvo nustatyti patikros vietoje dieną.

Pažymi, jog NMA tikrintojai patikras atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi VAĮ įtvirtintais objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Tikrintojo užduotis yra užfiksuoti realius faktus, esančius patikros atlikimo dieną paraiškose deklaruotuose laukuose. Taigi už tinkamą patikros vietoje atlikimą yra atsakinga NMA, ir tai yra vienas iš paramos administravimo etapų. Tai yra pripažinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Pažymi, kad patikros vietoje ataskaitoje taip pat buvo nurodyta apskundimo tvarka –pareiškėjai gali ją skųsti NMA direktoriui raštu per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Šiuo atveju NMA teismui pateikė pareiškėjos neapskųstą, taigi galiojantį dokumentą – NMA patikros vietoje ataskaitą, kuomet NMA tikrintojas, fiziškai būdamas pareiškėjos laukuose, galėjo tinkamai įvertinti, ar pareiškėja vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Papildomai pažymi, kad jei pati pareiškėja manė, kad patikros vietoje ataskaitoje yra nurodytos neteisingai užfiksuotos aplinkybės (faktais) ji galėjo apskųsti patikros vietoje ataskaitą. Atkreiptinas dėmesys, kad patikros vietoje metu buvo nustatyti pagrindiniai pažeidimai, kuriuos padarė pareiškėja – buvo nustatyti pagrindiniai neatitikimai, t. y. 2018 m. paraiškoje pareiškėja deklaravo kitus pasėlius (šiuo atveju šaltalankius), o patikros atlikimo dieną buvo rastos ganyklos – pievos, taip pat pareiškėjos 2018 m. paraiškoje deklaruotuose laukuose buvo nustatyti ploto trūkumai. Nurodo, kad pareiškėjos valdoje nustatyti neatitikimai yra itin dideli, už kuriuos yra taikomas sankcijos, nurodytos NMA 2019 m. liepos 4 d. sprendime.

Dėl nenugalimos pažymi, kad , kad šiuo atveju pareiškėjai nėra taikomos jokios išlygos, kadangi pareiškėja turėjo pareigą informuoti NMA, jog negalės tinkamai įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, jog force majeure aplinkybės turės įtakos pareiškėjos auginamiems šaltalankiams. Tuo labiau pareiškėja jau nuo 2016 m. augina šaltalankius, todėl 2018 metais pareiškėjos deklaruojami šaltalankiai turėjo būti pakankamai užaugę, o tuo tarpu NMA patikros metu užfiksuotose nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad jų nėra. Teigia, kad skundžiamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl naikinti šiuo pagrindu skundžiamo sprendimo nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Šioje byloje kilo ginčas dėl Agentūros sprendimo, kuriuo nuspręsta už neteisingai deklaruotą plotą (pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus; išmoka už pirmuosius hektarus; susietoji parama už vaisių ir uogų auginimą atvirame grunte; žalinimo išmoka) sumažinti mokėtiną paramą ir pritaikyti sankcijas, iš viso 1 967,91 eurų dydžio. Taip pat skirta 2 909,85 eurų dydžio ilgalaikė Sankcija programai Susietoji parama už vaisių ir uogų auginimą atvirame grunte už neteisingą plotų deklaravimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (prie bylos prijungta administracinės bylos Nr. eI-4261-872/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02418-2019-0) medžiaga kaip įrodymų šaltinis) matyti, kad pareiškėja 2018 m. birželio 1 d. Agentūrai pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurios reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir deklaravo tokius duomenis: kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), lauke Nr. 1 deklaravo 1 ha šaltalankių; kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), lauke Nr. 1 deklaravo 0,92 ha šaltalankių; kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), lauke Nr. 2 deklaravo 2,64 ha šaltalankių, lauke Nr. 3 deklaravo 1 ha šaltalankių, lauke Nr. 4 deklaravo 7,91 ha šaltalankių; kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), lauke Nr. 1 deklaravo 1,53 ha šaltalankių, lauke Nr. 2 deklaravo 1 ha šaltalankių, lauke Nr. 3 deklaravo 2,35 ha šaltalankių, Nr. 4 deklaravo 0,87 ha šaltalankių. Iš viso deklaruota 19,22 ha šaltalankių laukų (administracinė byla Nr. eI-4261-872/2019, elektroninės bylos lapai (toliau – e. b. l.) 36–45).

Agentūra 2018 m. rugsėjo 13 – 17 dienomis atliko pareiškėjos deklaruotų plotų patikrą vietoje. Agentūra 2018 m. rugsėjo 25 d. pranešimu Nr. 49760 apie patikros vietoje nustatytus neatitikimus informavo pareiškėją, kad, atlikus jos pateiktos paraiškos patikrą vietoje, nustatyta paraiškoje deklaruotų duomenų neatitikimų. Šie neatitikimai pateikiami patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje (administracinė byla Nr. eI-4261-872/2019, e. b. l. 77–89). NMA 2018 m. rugsėjo 25 d. pranešimu apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus Nr. 49760 kartu pateikta 2018 m. paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (portalo duomenimis, pranešimas išsiųstas 2018 m. rugsėjo 29 d.). Kontrolinio patikrinimo metu nustatyta, kad:

- kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 deklaravo 2,64 ha šaltalankių (ŠAU), tačiau patikros vietoje rastos ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) iki 5 metų (GPŽ); lauke Nr. 3 deklaravo 1 ha šaltalankių, tačiau patikros vietoje rasta 0,59 ha ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) iki 5 metų (GPŽ) ir 0,41 ha šaltalankių; lauke Nr. 4 deklaravo 7,91 ha šaltalankių, tačiau patikros vietoje rasta 5,50 ha ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) iki 5 metų (GPŽ) ir 2,41 ha šaltalankių;

- kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 deklaravo 1 ha šaltalankių, tačiau patikros vietoje rastos ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) iki 5 metų (GPŽ); lauke Nr. 3 deklaravo 2,35 ha šaltalankių, tačiau patikros vietoje rasta 1,69 ha ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) iki 5 metų (GPŽ) ir 0,66 ha šaltalankių; lauke Nr. 4 deklaravo 0,87 ha šaltalankių, tačiau patikros vietoje rastos ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) iki 5 metų (GPŽ); Patikros vietoje metu taip pat buvo nustatyta, jog pareiškėja deklaravo didesnį plotą nei yra faktinis lauko plotas: Kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaravo 1,53 ha šaltalankių, tačiau patikros vietoje metu nustatyta, kad tinkamas paramai lauko plotas yra 1,32 ha.

- kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaravo 1 ha šaltalankių, tačiau patikros vietoje rasta 0,03 ha ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) iki 5 metų (GPŽ) ir 0,97 ha šaltalankių;

- kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaravo 0,92 ha šaltalankių, tačiau patikros vietoje rasta 0,26 ha ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) iki 5 metų (GPŽ) ir 0,66 ha šaltalankių.

Agentūra atsižvelgusi į tai, kad pareiškėja neteisingai deklaravo 19,22 ha šaltalankių plotą, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus, žalinimo išmoka, susietoji parama už vaisių ir uogų auginimą atvirame grunte, priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nustatė, kad pagrindinė tiesioginė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus apskaičiuota už faktiškai nustatytą 15,47 ha plotą (976,78; 895,40 eurai), sumažino ją 1,5 nustatyto skirtumo dalimi, t. y. 5,58 ha (19,22 ha – 15,50 ha) x1.5) (-352.32; -352,32 eurai); vadovaujantis Taisyklių 98 punktu ir Reglamento Nr. 640/2014 18 straipsnio 6 dalimi, žalinimo išmoka, apskaičiuota pagal faktinį 15,47 ha plotą (771,02 eurai); vadovaujantis Taisyklių 93 punktu ir Reglamento Nr. 640/2014 19a straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi susietoji parama už vaisių ir uogų auginimą atvirame grunte nemokama, nes nustatytas faktinis plotas tik 6,43 ha (1 462,89 eurai pritaikyta 100 proc. sankcija – 1 462,89 eurai, rezultatas 0) bei taikyta papildoma nuobauda – ilgalaikė sankcija (-2 909,85 eurai). Taip pat Agentūra nustatė, kad pareiškėja deklaravo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama parama pagal Priemonę (Uogynai ir sodai) 11,14 ha, tačiau patikros vietoje metu nustatytas 7,43 ha faktinis tinkamas paramai žemės ūkio ir pasėlių plotas, todėl konstatavo, kad deklaruotas plotas viršijo tinkamą paramai plotą 3,71 ha, t. y. 49,93 proc. (3,71 ha/7,43 ha*100 proc.), todėl parama pagal Priemonę, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. 3D-553 redakcija) (toliau – EKO taisyklės) 52 punktu ir Reglamento Nr. 640/2014 19 straipsnio 1 dalimi išmoka nemokama (3 848,75 – 3 848,75 ). Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 3D-220 redakcija) (toliau - tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės) 93 punktu ir Reglamento 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (toliau – Reglamentas Nr. 640/2014) 19 a straipsnio 1 dalimi.

Pareiškėja iš esmės skunde teigia, kad nėra aiškūs konstatuoti pažeidimai ir pritaikyti sankcijų dydžiai neparemti teisės aktais.

Taisyklių 3.20 papunktyje nustatyta, kad neteisingas deklaravimas yra didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame vykdo žemės ir (arba) miškų ūkio veiklą, deklaravimas. EKO taisyklių 3.2 papunktyje nurodyta, kad neteisingas deklaravimas tai didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas. Taisyklių 3.22 papunktyje nustatyta, kad pagrindinė tiesioginė išmoka – išmoka iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų, pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą mokama pareiškėjui už deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais, o Taisyklių 3.33 papunktyje nurodyta, kad tiesioginė išmoka už plotą – pagal paraiškos duomenis ir patikrų rezultatus apskaičiuojama paramos suma už deklaruotas paramai gauti tinkamas žemės ūkio naudmenas, kurią, be pagrindinės tiesioginės išmokos, gali sudaryti žalinimo išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, išmoka už pirmuosius hektarus ir susietoji parama už plotą. Taisyklių 82.4 papunktyje numatyta, kad NMA, vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjams sumažina mokėtiną arba susigrąžina išmokėtą paramą.

Iš Sprendimo turinio aiškiai matyti, jog paraiškoje nustatytas daugiau nei 3 proc., arba du hektarai remiamo ploto tyčinio neteisingo deklaravimo atvejis - deklaruotas plotas pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus bei išmokai už pirmuosius hektarus gauti yra 19,22 ha, o atlikus patikrą nustatytas faktinis plotas tesudarė 15,47 ha. Nustatytas skirtumas tarp deklaruoto ir faktinio ploto yra 5,58 ha, t. y. 1,5 nustatytas skirtumo dalis ((19,22 ha – 15,50) * 1,5). Atkreiptinas dėmesys, kad skaičiuojant ((19,22 ha – 15,47 ha) * 1,5) susidaro 5,625 ha skirtumas, kuris reikšmingas tik apskaičiuojant pareiškėjai taikytiną sankciją. Deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas žalinimo išmokai gauti yra 19,22 ha, o atlikus patikrą nustatytas faktinis plotas 15,47 ha. Nustatytas skirtumas daugiau nei 3 proc. Deklaruotas plotas susietajai parama už vaisių ir uogų auginimą atvirame grunte 19,22 ha, o atlikus patikrą nustatytas faktinis plotas sudarė 6,43 ha. Nustatytas skirtumas daugiau nei 3 proc. Deklaruotas plotas paramai pagal Priemonę (uogynai ir sodai) yra 11,14 ha, o atlikus patikrą nustatytas faktinis plotas 7,43 ha. Nustatytas skirtumas 3,71 ha, t. y. 49,93 proc. (3,71 ha/7,43 ha * 100 proc. – 49,93 proc.). Tad teismas, įvertinęs Sprendime išdėstytus detalius skaičiavimus, iš esmės jiems pritaria. Tad pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad neaiškus nustatytas faktinis tinkamas paramai gauti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas. Teisėjų kolegija, pažymi, kad paklaida tarp 15,50 ha ir 15,47 ha yra tik 3 arai, todėl jie objektyviai galimi. Įvertinus bylos rašytinę medžiagą, matyti, kad Agentūra nustatė 15,47 ha (šaltalankių) faktinį tinkamą paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą: kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), lauke Nr. 1 rasta 0,97 ha + kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), lauke Nr. 1 rasta 0,92 ha + kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), lauke Nr. 2 rasta 0 + kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), lauke Nr. 3 rasta 1 ha + kontrolinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), lauke Nr. 4 rasta 7,91 ha + kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), lauke Nr. 1 rasta 1,32 ha + kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 rasta 1 ha + kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 3 rasta 2,35 ha + kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 4 rasta 0, todėl pareiškėjai pirmoje sprendimo lentelėje pateikti apskaičiavimai yra iš esmės teisingi ir pakankamai aiškūs bei išsamūs.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus ūkininkams skyrimo tikslas yra remti ne visus žemės ūkio veikla užsiimančius asmenis, bet tik tuos, kurie veiklą vykdo laikydamiesi taisyklėse ir kituose su paramos skyrimo teisiniu reguliavimu susijusiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių. Siekdamos užtikrinti, kad paramos lėšos nebūtų nepagrįstai skiriamos, paramą skiriančios institucijos pirmiausia privalo patikrinti, ar deklaruoti žemės sklypų plotai atitinka paramos skyrimo sąlygas. Tinkamam lėšų apsaugos administravimui kelianti grėsmę išmokų gavėjų veikla turi būti veiksmingai kontroliuojama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1254-492/2016).

Reglamento Nr. 640/2014 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu plotas, kuris deklaruojamas siekiant gauti išmokas pagal bet kurią su plotais susijusios pagalbos sistemą arba paramos priemonę, viršija pagal 18 straipsnį nustatytą plotą, pagalba apskaičiuojama pagal remiamą plotą, sumažintą dvigubu aptiktu skirtumu, jei tas skirtumas didesnis kaip 3 proc. arba du hektarai, bet ne didesnis kaip 20 proc. remiamo ploto. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, neteisingai deklaruoto ploto (19,22 ha) procentinė išraiška turi būti skaičiuojama nuo paramai skirti tinkamo ploto (15,50 ha (tikslesnis plotas 15,47 ha), 6,43 ha, 7,43 ha, 8,07 ha), tačiau ne nuo pareiškėjos 2018 m. paraiškoje nurodyto deklaruoto ploto. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skunde nurodytą skaičiavimo metodiką, pažymi, kad ji yra nesąžininga, klaidinga ir neatitinka minėtų teisės aktų nuostatų. Jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjos deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas atitinka faktiškai esantį plotą ir kad atsakovo specialistai neteisingai išmatavo bei nustatė faktinį žemės ūkio naudmenų plotą, nėra byloje pateikta. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 81 punkto ir Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio nuostatomis, darytina išvada, kad neteisingai deklaruoto ploto procentinė išraiška turi būti skaičiuojama nuo paramai skirti tinkamo ploto.

Iš atliktos patikros matyti, kad kontrolinio žemės sklypo numeriai nurodyti tokie patys kaip ir pareiškėjos 2018 m. paraiškoje, kontroliniai žemės sklypo numeriai nebuvo pakeisti ar neaiškiai įvardinti, patikslinti, todėl atmestini pareiškėjos argumentai, kad nėra aišku, kokius pažeidimus ir kokiuose plotuose Agentūra nustatė. Remiantis atlikta patikra vietoje ir jos metu užfiksuotų faktinių duomenų vizualiniu vertinimu bei Ekoagros 2018 m. rugpjūčio 16 d. sertifikavimo išrašu Nr. NUS-T-18-01509, kuriame nustatyta, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2, lauke Nr. 3 ir lauke Nr. 4 ypatingai mažas derlius parama neskiriama; kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 ir lauke Nr. 2 ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių reiškinių, sankcija netaikoma atsižvelgiant į EKO taisyklių 54.5 papunkčio nuostatą; Kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke 3 ir lauke 4 ypatingai mažas derlius parama neskiriama.

Patikros metu fiksuotos faktinės aplinkybės patvirtino Taisyklių ir EKO taisyklių reikalavimų nesilaikymą. Pareiškėja šių faktinių aplinkybių, taip pat kitų nustatytų pažeidimų neginčijo, tačiau, jos manymu, šias aplinkybes (sumažėjimą deklaruotų šaltalankių) bei sumažėjimo priežastis sąlygojo nenugalima jėga (sausra), kuri buvo 2018 m. liepos 4 d. išviešinta valstybės lygmeniu paskelbus ekstremalią situaciją dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje visoje šalyje.

Pareiškėja pasirašydama 2018 m. paraišką įsipareigojo, kad per 15 darbo dienų nuo įvykusio fakto raštu informuos Agentūrą apie išskirtines aplinkybes, nepriklausančias nuo pareiškėjo valios (force majeure) (Paraiškos 3 punktas). Pareiškėja taip pat parašu patvirtino, jog jai yra žinoma, kad Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų žemės ūkio srityje pažeidimai gali lemti išmokų sumažinimą arba teisės į jas netekimą (Paraiškos 13 punktas). Paraiškos pateikimo metu galiojusių Taisyklių 96 punkte buvo nustatyta, kad teisė gauti išmokas neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu Agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas to įrodymo dokumentus. Kaip matyti, ši teisės nuostata įpareigoja per 15 darbo dienų raštu pranešti apie nuo pareiškėjos valios nepriklausančias aplinkybes ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėja įsipareigojo užauginti šaltalankius, todėl apie force majeure aplinkybių atsiradimą (sausrą), pradėjus džiūti šaltalankiams, pareiškėja privalėjo NMA raštu pranešti ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus pateikti per 15 darbo dienų. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 26 d. pateikė paaiškinimus dėl atliktos patikros, nurodydama, kad turimas dirvožemis yra sunkus uogakrūmių veisimui, o sausra užklupo per vegetacinį laikotarpį, dauguma sodinukų neišgyveno ir atliekant mulčiavimo darbus buvo susmulkinti, o paaiškinimo neteikė anksčiau, kadangi suprato, jog 2018 m. liepos 4 d. paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje ir jokių paaiškinimų papildomai rašyti nereikia. Pareiškėja kartu su paaiškinimu NMA pateikė Hidrometeorologinę pažymą, kurioje nurodyta, kad 2018 m. gegužės 29 d. Klaipėdos rajone tapo labai sausa, o birželio 12 d. buvo pasiekti pavojingumo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio aktyviosios augalų vegetacijos metu rodikliai; sausringas laikotarpis tęsėsi iki birželio 27 d., o birželio 28 d. buvo pasiekta stichinė sausra; stichinė sausra išsilaikė iki liepos 3, o liepos 4 d. duomenimis, stichinė sausra Klaipėdos rajone baigėsi, tačiau ši pažyma nepaneigia VšĮ Ekoagros sertifikavimo išrašo duomenų apie pareiškėjos konkrečių laukų būklę ir derliaus sumažėjimo priežastis.

Pasak pareiškėjos, Agentūros priimtas Sprendimas taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015). Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių ir pateiktų motyvų, pareiškėja nepagrįstai teigia apie skundžiamos sprendimo neatitikimą VAĮ 8 str. reikalavimams, o be to, smulkūs ir pareiškėjai naudingi skaičiavimo netikslumai nesutrukdė jai pasinaudoti teise skųsti Sprendimą.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė skundžiamame Sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, Sprendimas yra iš esmės pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas juos panaikinti atmestinas.

Teismui konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir iš esmės pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti Agentūrą pareiškėjos 2018 m. paraišką administruoti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos S. G. skundą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.