Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės mažosios bendrijos „Forintas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-900-440/2015 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Forintas“ ieškinį atsakovėms Telšių rajono savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „Hidrostatyba“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pirkimo laimėtojo nustatymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla Nr. e2-900-440/2015, ieškovei nesilaikius ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė Telšių rajono savivaldybės administracija 2015-04-15 CVP IS paskelbė apie supaprastinto atviro konkurso būdu vykdomą viešąjį pirkimą Projekto „Apleistos teritorijos tarp Karaliaus Mindaugo gatvės ir geležinkelio Šiauliai – Klaipėda, Telšių mieste, infrastruktūros rekonstravimas, sudarant palankias sąlygas pramonės ir verslo aplinkos plėtrai ir kūrimui“ rekonstravimas ir nauja statyba“, (pirkimo Nr. 162238). Perkančioji organizacija pirkimo konkurso sąlygų 3.1. punkto lentelės 5 punkte nustatė kvalifikacinį reikalavimą „Tiekėjas turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti“. 2015-05-15 UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Hidrostatybos projektai“ pagal jungtinės veiklos sutartį pateikė pasiūlymą. Ieškovės teigimu, ji pasiūlymo neteikė, kadangi manė, jog neatitinka aukščiau minėto kvalifikacinio reikalavimo. 2015-06-25 Perkančioji organizacija pranešimu Nr. CVPIS/162238-9 „Pranešimas apie pasiūlymų eilę“ informavo tiekėjus apie pasiūlymų eilę, nustatytą kainų didėjimo tvarka. Konkurso laimėtoja paskelbta jungtinės veiklos partnerių UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Hidrostatybos projektai“ grupė, pasiūliusi darbus atlikti už mažiausią kainą. Ieškovė 2015-07-10 kreipėsi į Perkančiąją organizaciją su prašymu paaiškinti, kodėl Pirkimo laimėtoju buvo pripažintas tiekėjas, galimai neturintis teisės užsiimti veikla, reikalinga rangos sutarčiai įvykdyti, nurodydama į konkurso sąlygų 3.1 punkto lentelės 5 punkte nustatytą kvalifikacinį reikalavimą. Atsakydama į ieškovės paklausimą, perkančioji organizacija 2015-07-15 rašte nurodė, kad ieškovė pirkime nedalyvavo, todėl neturi teisės susipažinti su informacija, susijusia su pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu, vertinimu ir lyginimu. 2015-07-15 Perkančioji organizacija pasirašė statybos darbų rangos sutartį Nr. S-11655 su jungtinės veiklos pagrindu veikiančiomis UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Hidrostatybos projektai“. 2015-08-06 CVP IS buvo paskelbta rangos sutartis Nr. S-11655 ir atsakovės UAB „Hidrostatyba“ pateiktas pasiūlymas. Ieškovės teigimu, ji tik po pirkimo sutarties sudarymo ir pirmiau nurodytų dokumentų viešo paskelbimo, t.y. 2015-08-06, faktiškai suvokė įvykusį savo teisėtų interesų pažeidimo faktą, todėl 2015-08-21 pateikė ieškinį Šiaulių apygardos teismui dėl Perkančiosios organizacijos 2015-06-25 sprendimo panaikinimo. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, darė išvadą, kad ieškovė pretenzijų konkrečiais ieškinyje iškeltais klausimais Perkančiajai organizacijai nepateikė, nesuformulavo konkrečių reikalavimų, nors tokią galimybę turėjo, todėl sprendė, kad ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, kuria jau negalima pasinaudoti, todėl bylą nutraukė. Ieškovė su tokia pirmos instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti, tvirtindama, jog jos teisių pažeidimo faktas realiai buvo suvoktas tik po to, kai atsakovė sudarė pirkimo sutartį su atsakovu UAB „Hidrostatyba“ ir 2015-08-06 CVP IS paskelbė su UAB „Hidrostatyba“ sudarytą pirkimo sutartį bei pirkimo laimėtojo pasiūlymą, o VPĮ 94¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka taikoma tik iki pirkimo sutarties sudarymo, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai remdamasis CPK 293 straipsnio 2 punktu, bylą nutraukė.

Pažymėtina, kad dalyvaujantys viešųjų pirkimų procedūrose tiekėjai įgyvendina savo teises ir jas gina skirtingais būdais: tuo atveju, jei pirkimo dokumentuose yra neaiškumų, ar tiekėjui, norint pateikti tinkamą pasiūlymą, trūksta tam tikros informacijos, jis turi teisę kreiptis į perkančiąją organizaciją su prašymu paaiškinti pirkimo dokumentus ar suteikti jam trūkstamą informaciją (VPĮ 27 str., Konkurso sąlygų VII skyrius). Jei tiekėjas mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos perkančiosios organizacijos priimamais sprendimais (pvz. perkančioji organizacija viešųjų pirkimų procedūrose leidžia dalyvauti tiekėjui, kuris, kito tiekėjo nuomone, neatitinka kvalifikacijai keliamų reikalavimų) ir tiekėjas siekia ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus, atliktus iki pirkimo sutarties sudarymo, tiekėjas turi perkančiajai organizacijai pateikti pretenziją (VPĮ 93 str. 2 d., Konkurso sąlygų XII skyrius), o toks pretenzijos pateikimas yra laikomas būtina sąlyga siekiant pasinaudoti ikiteisminiu savo teisių gynimo būdu. Taigi Lietuvoje įtvirtinta perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (VPĮ 93 str. 3 d.). Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus – perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus, išvengiant teismo proceso. Be to, kaip akcentuojama teismų praktikoje, tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).

VPĮ 93 straipsnio 3 dalies ir 94¹ straipsnio 1 dalies nuostatos suponuoja išvadą, kad pretenzijos pateikimas ikiteisminėje stadijoje galimas iki pirkimo sutarties sudarymo momento. Tai reiškia, kad asmuo, siekdamas savo galimai pažeistų teisių gynybos ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, dar iki pirkimo sutarties sudarymo turi žinoti apie perkančiosios organizacijos veiksmus, kuriuos norima ginčyti. Tuo atveju, jei tiekėjas neturėjo realios galimybės sužinoti apie perkančiosios organizacijos veiksmus, galimai pažeidžiančius jo teises ar teisėtus interesus, ir dėl to negalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, nes sužinojimo momentas yra vėlesnis nei pirkimo sutarties sudarymas, pažeistų teisių teisinės gynybos veiksmingumo principas reikalauja netaikyti privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos ir suteikti asmeniui teisę kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynybos. Tokia išvada daroma atsižvelgiant tiek į VPĮ nuostatas, tiek į kasacinio teismo jurisprudenciją. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog atsižvelgiant į tai, kad VPĮ nustatyta ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka taikoma iki pirkimo sutarties sudarymo, sužinojimo apie perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus momentas aktualus tokiu atveju, jei yra duomenų, jog šią informaciją tiekėjas žinojo iki perkančiajai organizacijai sudarant sutartį su laimėtoju paskelbtu dalyviu. Jei tokia informacija paaiškėja po sutarties sudarymo, vadovaujantis peržiūros procedūros veiksmingumo principu ir siekiant efektyviai įgyvendinti tiekėjo teisę į pažeistų teisių gynybą, šiam turi būti pripažįstama teisė ir galimybė savo reikalavimą teisme grįsti tokiais naujai paaiškėjusiais perkančiosios organizacijos pažeidimais, kurių jis nebuvo nurodęs ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos metu paduotoje pretenzijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011).

Taigi tokioje situacijoje, kai ieškovas ieškinyje kelia reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjami ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje, visada privalu nustatyti faktinio pobūdžio aplinkybę, susijusią su tuo, kada ieškovas sužinojo ir turėjo sužinoti apie galimą jo teisių pažeidimą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė tvirtina, kad apie galimą savo teisių pažeidimą ji sužinojo tik 2015-08-06, kai Perkančioji organizacija CVP IS paskelbė su UAB „Hidrostatyba“ sudarytą pirkimo sutartį bei pirkimo laimėtojo pasiūlymą, todėl VPĮ 94¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka šiuo atveju neturėjo būti taikoma. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė dar 2015-07-10 kreipėsi į Perkančiąją organizaciją su klausimu, kodėl pirkimo laimėtoja pripažinta įmonė, neatitinkanti Konkurso sąlygų 3.1. p. lentelės 5 punkto kvalifikacinio reikalavimo. Iš šio paklausimo turinio matyti, kad nors ieškovė ir pateikė klausimą atsakovei, tačiau nesuformulavo jokių konkrečių reikalavimų perkančiajai organizacijai nei dėl sąlygų ar kvalifikacinių reikalavimų teisėtumo, nei dėl priimtų sprendimų dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo panaikinimo, todėl pritartina pirmos instancijos teismo pozicijai, kad šį paklausimą vertinti kaip Perkančiajai organizacijai teiktą pretenziją, nėra jokio teisinio pagrindo. Tačiau iš šio paklausimo turinio galima daryti išvadą, jog ieškovė apie galimą savo teisių pažeidimą žinojo jau 2015-07-10, o ne, kaip tvirtina atskirajame skunde, tik 2015-08-06. Be to, pastebėtina, kad ir dublike pati ieškovė nurodo, jog jau 2015 m. liepos mėnesį iš neoficialių šaltinių buvo gavusi informaciją apie tai, kad ginčo pirkimo laimėtojas neatitinka Konkurso sąlygų 3.1. p. lentelės 5 punkto kvalifikacinio reikalavimo. Įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovė apie savo galimą teisių pažeidimą žinojo iki ginčo pirkimo sutarties sudarymo ir, būdama profesionali viešųjų pirkimų dalyvė, pakankamai informuota apie galimą savo teisių pažeidimą, tinkamai nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų sprendimo tvarka, nors tam turėjo visas galimybes. Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Priešingas VPĮ V skyriaus nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias principui ir lemtų besąlygišką tiekėjo teisę skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieš tai su pretenzija nesikreipus į perkančiąją organizaciją, o tokia praktika iš esmės būtų paneigta ikiteisminė ginčo stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012, 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015 ir kt.).

Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad, kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, tuo atveju, kai tiekėjas teisme pareiškia reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjimo dalykas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje, tokie reikalavimai turėtų būti nagrinėjami teisme tik tuo atveju, kai daroma išvada, jog dėl ieškinyje iškeltų reikalavimų ar kitų šalių teisinių santykių aspektų teismas turėtų spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014; 2015 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; 2015 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015 ir kt.). Šiuo konkrečiu atveju pagal bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas pagrindo tokiai išvadai neįžvelgia. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad nors viešieji pirkimai neabejotinai yra susiję su viešuoju interesu, tačiau jis neturėtų būti suabsoliutintas ir aiškinamas taip, jog šalys, pačios nesilaikydamos CPK bei VPĮ reikalavimų dėl privalomos išankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos, galėtų reikšti ieškinį teismui ir tikėtis, kad jų teisės besąlygiškai bus ginamos.

CPK 329 straipsnio 2 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Konstatavus, jog ieškovė šia tvarka nepasinaudojo, apeliacinis instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, teisėtai ir pagrįstai civilinę bylą pagal ieškovės „Forintas“ MB ieškinį atsakovėms Telšių rajono savivaldybei ir UAB „Hidrostatyba“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pirkimo laimėtojo nustatymo panaikinimo nutraukė ieškovei nesilaikius šios kategorijos byloms privalomos ikiteisminės ginčo tvarkos, todėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartis paliktina nepakeista, o ieškovės atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.