- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-23
- Bylos Nr.
- e2-6127-913/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15770-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE, Lietuvoje
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,
dalyvaujant ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą atstovui M. K. (nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą ZOOM),
nedalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą kreipėsi į teismą ieškiniu, pareikštu atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo prašo priteisti ieškovės naudai iš atsakovės nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka 3 909,25 Eur, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė su draudėja E. K. (toliau-draudėja) sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria remiantis buvo apdraustas draudėjos turtas, butas adresu: (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 24 d. daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl trūkusio bendro naudojimo vamzdžio buvo aplieti visi žemiau esantys butai iki rūsio, bei aplietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjai 3 909,25 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėja patyrė dėl 2023 m. liepos 24 d. įvykusio vandens pratekėjimo iš (duomenys neskelbtini), kuomet minėtame bute trūko bendro naudojimo vamzdis. 2023 m. liepos 24 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė hidraulinius bandymus. (duomenys neskelbtini) bute trūkęs vamzdis skirtas šilto vandens tiekimui į vonios šildytuvą ir, vadovaujantis LR Statybos įstatymo 2 str. 5 d., yra daugiabučio namo bendrosios pastato inžinerinės sistemos dalis. Trūkęs vonios šildytuvo vamzdis yra bendrojo naudojimo objektas, valdomas daugiabučio namo bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Už daugiabučio namo inžinerinių sistemų remontą ir priežiūrą yra atsakinga daugiabučio namo valdytoja/administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Trūkęs vamzdis neturi jokios uždarymo sklendės ir dėl atliekamų hidraulinių bandymų vanduo dideliu greičiu užliejo patalpas, t. y. buto savininkai negalėjo savarankiškai uždaryti vandenį iki tol, kol neatvažiavo avarinė tarnyba. Iki avarinės tarnybos atvykimo spėjo išsilieti didelis kiekis vandens, buto, kuriame trūko vamzdis, savininkai niekaip negalėjo įtakoti susidariusios situacijos. Po avarinės tarnybos išvykimo, atvykęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, įvertino vamzdyno sutvarkymo darbų apimtis ir kitą dieną (t. y. 2023 m. liepos 25 d.) sutvarkė vamzdį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtus vamzdžio remonto darbus papildomai neapmokestino, kadangi šildymo sistemos priežiūros paslaugos yra įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kas mėnesį išrašomas sąskaitas už namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimą. Atsakomybė už žalą tenka bendrųjų konstrukcijų administratoriui, todėl įgyvendindama savo regreso teisę ieškovė išmokėtos nuostolių sumos 3 909,25 Eur reikalauja iš atsakovės.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad pagal Gyventojų draudimo taisyklių nustatytą tvarką žalos dydis yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į buto statybos ar paskutinio remonto datą ir taikant nusidėvėjimo koeficientą už kiekvienus metus. Ieškovė pateikė teismui REMTEKS parengtą sąmatą, kurioje yra nurodytas 3,5 proc. nusidėvėjimo koeficientas už kiekvienus metus, tačiau apskaičiuojant žalos dydį šis koeficientas nėra taikytas. Pagal teismui pateikto draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apdraustas butas yra 1986 metais statytame name. Pagal SISTELA programą atsakovės parengtoje sąmatoje remonto darbų kaina 1 613,18 Eur, į sąmatą nėra įtrauktos medžiagos, nes draudiminio įvykio metu namas nuo jo pastatymo turėjo 38 metus ir medžiagų nusidėvėjimas sudarė 133 procentus, t. y. daugiau kaip 100 procentų. Prašo atmesti dalį ieškovės reikalavimo dėl nusidėvėjimo taikymo ir atitinkamai sumažinti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateiktame dublike nurodė, kad atsakovė, nors ir nurodė, kad nesutinka su žalos dydžiu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ERGO žalos atlyginimo sumą. Žalos administravimo metu ERGO nustatė, kad apdraustas turtas prieš įvykį buvo suremontuotas 2021 metais, todėl nusidėvėjimas gali būti skaičiuojamas tik už vienerius metus, nes įvykis atsitiko 2023 metais. Be to nusidėvėjimas gali būti skaičiuojamas tik medžiagoms, kadangi darbams nusidėvėjimas nėra taikomas. Šiuo atveju ERGO perėmė nukentėjusio asmens reikalavimo teisę subrogacijos pagrindu, todėl turi būti priteista visa nuostolio suma.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateiktame atsiliepime į dubliką, triplike nurodė, kad hidrauliniai bandymai yra atliekami tik namo šildymo sistemoje ir karšto vandens vamzdis nėra šios sistemos dalis, todėl šie bandymai jokio poveikio karšto vandens vamzdžiui nepadarė. Atsakovė pateikė teismui lokalinę sąmatą, pagal kurios duomenis buto Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbų kaina yra mažesnė 1 813,18 Eur. Atsakovės manymu remonto darbų kainos turi atitikti 2023 metų liepa remonto darbų kainas, kad šiuo atveju draudikas išmokėjo nepagrįstai didesnio dydžio draudimo išmoką. Pagal kasacinio teismo praktiką žalą padaręs asmuo nėra įpareigojamas atlyginti daugiau nei jo padaryta, todėl prašė teismo atsižvelgti į atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad namo administratorius yra tam skiriamas, kad prižiūrėtų bendro naudojimo konstrukcijas bei inžinerinę įrangą, o trūkęs vamzdis buvo avarinės būklės, atsakovė netinkamai atliko savo pareigas. Taip pat nurodė, kad sudarytoje sąmatoje nusidėvėjimas nepritaikytas, kadangi žala atlyginama nauja verte, o atsakovės pateiktoje sąmatoje nesutampa kiekiai, nėra įtraukti visi darbai. Ieškovei apdraudus patalpas nauja verte žalą atlygina pagal draudimo susitarimą. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
7. Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
8. Nustatyta, kad ieškovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą ir draudėja E. K. sudarė Gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2032 m. spalio 31 d. ieškovė buvo apdraudusi draudėjos butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
9. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratorė.
10. Ieškovė gavo draudėjos pranešimą, kad 2023 m. liepos 24 d. (duomenys neskelbtini) bute (5 aukšte) tikriausiai trūkus vamzdžiui buvo užpilti visi žemiau esantys butai iki pat rūsio, vandens buvo ir prie namo (bėgo per balkonus) ir padaryti draudėjos buto, esančio (duomenys neskelbtini), sugadinimai: užpilta vonia, WC, koridorius, svetainė, kambarys, varvėjo balkone, per ventiliaciją virtuvėje, per jungtukus, per lubas. Taip pat sugadinta vonios spintelė, kilimas, sušlapo sofos-lovos apačia, liko vandens po laminatu.
11. Ieškovė, nustačiusi kad butas aplietas dėl trūkusio bendro naudojimo vamzdžio ir vandens pratekėjimo iš buto esančio (duomenys neskelbtini), paskaičiavo apdraustam turtui padarytus nuostolius – iš viso 3 967,22 Eur, tačiau, įvertinus draudimo sutartyje numatytą draudimo išskaitą – 57,97 Eur, išmokėjo 3 909,25 Eur dydžio draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio asmens ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, tačiau tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų buvimą (CK 6.246–6.249 straipsniai).
13. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Išorinės namo konstrukcijos yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas. Atsakovei, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei, tenka pareiga rūpintis tinkama pastato bendrojo naudojimo išorinių konstrukcijų priežiūra, atlikti periodinius stebėjimus bei užtikrinti susidėvėjusių elementų savalaikį keitimą (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, 4.84 straipsnis). Todėl, būtent atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorius, turėjo pareigą tinkamai prižiūrėti namo bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir nedelsiant organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.
14. Ieškovė reikalavimą atsakovei grindžia aplinkybėmis, kad atsakovė netinkamai vykdė daugiabučio namo bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų remontą ir priežiūrą, t. y. atsakovei, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorei, netinkamai vykdant savo tiesiogines pareigas, dėl 2023 m. liepos 24 d. įvykusio draudžiamojo įvykio atsirado žala draudėjai, kuomet buvo apgadintas jos butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
15. Atsakovė neneigė ieškovės nurodytų aplinkybių dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos egzistavimo. Atsakovė iš dalies nesutiko tik su žalos dydžiu. Kadangi atsakovė ieškovės pateiktų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų dėl atsakovės atsakomybės dėl kilusios žalos neginčija, teismas konstatuoja, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys: dėl atsakovės neveikimo susidarė sąlygos draudžiamajam įvykiui kilti ir žalai atsirasti. Nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl, vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo teisę į žalos atlyginimą iš atsakovės. Atsakovė nesutinka tik su ieškovės apskaičiuotu žalos dydžiu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų byloje nėra, teismas išsamiai pasisakys tik dėl atsakovės ginčijamos sąlygos – žalos dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).
Dėl žalos dydžio
16. Žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo turinys atskleidžia tai, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytą žalą.
17. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką žalos dydį privalo įrodyti asmuo, kuris reikalauja žalos atlyginimo, kadangi žala bei jos dydis nėra preziumuojami. Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su ieškovo įrodinėjamu žalos dydžiu, turi paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovės įrodinėjamą žalos dydį).
18. Tiek ieškovė, skaičiuodama žalos dydį, tiek ir atsakovė, ginčydama ieškovės suskaičiuotą žalos dydį, yra sudariusios ir pateikusios teismui sąmatas. Ieškovės parengtame turto apžiūros akte bei priede prie akto/žalos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad lubų perdažymas kainuotų 473,20 Eur, lubų aptaisymas plastikinėmis/MPP dailylentėmis – 34 Eur, sienų apmušalų pakeitimas – 2 077,68 Eur, laminuotų grindlenčių keitimas su paklotu ir grindj. – 1 178,34 Eur, patalpų padengimas plėvele, patalpų valymas – 60 Eur, baldų permontavimas, nešimas, daiktų pernešimas – 96 Eur, statybinių šiukšlių pakrovimas, išvežimas – 48 Eur. Minėtoje ieškovės sąmatoje kainos nurodytos be PVM, iš viso buto remontui, ieškovės teigimu, reikalingi 3 967,22 Eur.
19. Ieškovė pagal Gyventojų turto draudimo taisykles Nr. 056 atlygino išlaidas, reikalingas atkurti įvykio metu buvusią turto vertę, apskaičiavo draudimo išmoką atskaitant draudimo sutartyje numatytą franšizę, t. y. paties draudėjo dalyvavimo nuostolių atlyginimo dalį, neišmokama suma 57,97 Eur ir išmokėjo draudėjai 3 909,25 Eur išmoką.
20. Atsakovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad vidaus patalpų lubų dažymas kainuotų 196,22 Eur, MDP arba MPP tvirtinimas prie lubų karkaso (iš apačios), naudojant pneumo įrankius – 7,90 Eur, sienų vidinių paviršių apklijavimas apmušalais (tapetais) – 722,65 Eur, laminuotų grindlenčių (parketlenčių) danga (patiesiant paklotą ir pritvirtinant grindjuostes) – 604,18 Eur, grindų dangos priežiūra, padengiant polietilenine plėvele – 20,90 Eur, baldų pernešimas – 40,89 Eur, statybinių šiukšlių išvežimas 10 km atstumu automobiliais-savivarčiais, pakraunant rankiniu būdu – 20,44 Eur. Atsakovės pateiktoje sąmatoje, jos vertinimu, žalos atlyginimui pakaktų 1 613,18 Eur be PVM.
21. Teismas, įvertinęs šalių pateiktas sąmatas ir kitus įrodymus, nustatė, kad nėra pagrindo abejoti ieškovės sąmatoje nurodytais buto ir baldų atstatymo išlaidų dydžiais. Teismas prie šios išvados priėjo dėl toliau nurodomų motyvų.
22. Ieškovė su sąmata pateikė nuotraukas, kurios patvirtina ieškovės įvardintų darbų būtinumą (lubų, sienų, tapetų, grindų ir kt. pažeidimai), taip pat pateikė sąmatą parengusio eksperto sugadinto turto aprašymą, t. y. turto apžiūros aktą.
23. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašomos priteisti žalos dydžio, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, pažymi, jog nors abi šalys parengė sąmatas, tačiau atsakovės pateiktoje sąmatoje kainos skaičiuotos 2025 m. balandžio kainomis, kas, įvertinus draudiminio įvykio datą – 2023 m. liepos 24 d., teismui sudaro savarankišką pagrindą vertinant žalos dydį nesivadovauti atsakovės pateiktais duomenimis, kaip nereikšmingais sprendžiant dėl žalos dydžio būtent draudiminio įvykio momentu. Be to, pačioje atsakovės pateiktoje sąmatoje nurodyta, kad sąmata galioja 1 mėn. nuo sudarymo dienos, tačiau sąmatoje nenurodyta jos sudarymo data, todėl nėra aiški jos sudarymo data ir kainų galiojimas.
24. Atsakovė savo pateiktoje sąmatoje nurodo tuos pačius atliktinų darbų plotus, kaip ir ieškovė, tačiau nurodo mažesnį šių darbų su medžiagomis įkainį: 1) lubų perdažymas pagal ieškovę – 473,20 Eur, pagal atsakovę – 196,22 Eur; 2) lubų aptaisymas plastikinėmis/MPP dailylentėmis pagal ieškovę – 34 Eur, pagal atsakovę – 7,90 Eur; 3) sienų apmušalų keitimas pagal ieškovę – 2 077,68 Eur, pagal atsakovę – 722,65 Eur; 4) laminuotų grindlenčių keitimas su paklotu ir grindj. pagal ieškovę – 1 178,34 Eur, pagal atsakovę – 604,18 Eur; 5) patalpų padengimas plėvele, patalpų valymas pagal ieškove – 60 Eur, pagal atsakovę – 20,90 Eur; 6) baldų permontavimas, nešimas, daiktų pernešimas pagal ieškovę – 96 Eur, pagal atsakovę – 40,80 Eur; 7) statybinių šiukšlių pakrovimas, išvežimas pagal ieškovę – 48 Eur, pagal atsakovę – 20,44 Eur.
25. Atsakovė nepaaiškino, kodėl minėtiems darbams su medžiagomis nurodė mažesnius atlikimo įkainius, todėl nėra aišku, kaip atsakovė nustatė, kad darbų plotams nesikeičiant, jų įkainis turėtų būti mažesnis, nei nurodė ieškovė. Atsakovė savo pateiktoje sąmatoje nurodytiems skaičiavimams pagrįsti kitų įrodymų nepateikė, tik deklaratyviai nurodė, kad į atsakovės sąmatą nėra įtrauktos medžiagos, nes draudiminio įvykio metu namas nuo jo pastatymo turėjo 38 metus ir medžiagų nusidėvėjimas sudarė 133 procentus, t. y. daugiau kaip 100 procentų. Atsakovė nenurodė, kad buvo nuvykusi į užlietą butą ir, vietoje įvertinusi padarytą žalą, nustatė, jog darbus galima atlikti pigiau.
26. Tuo tarpu ieškovė kartu su sąmata pateikė apgadintų patalpų nuotraukas, žalų eksperto turto aprašymo aktą su jame esančiu turto sunaikinimo, sugadinimo aprašymu, akto priedą. Taip pat teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad draudėjos butas buvo apdraustas nauja verte (nurodytą aplinkybę patvirtina ir pateiktas Gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. draudimo sutartimi buvo numatyta, jog draudimo išmoka nustatoma pagal turto atkuriamąją (naują) vertę, neatsižvelgiant į turto nusidėvėjimą.
27. Teismo vertinimu, draudimo sutarties sąlyga dėl draudimo nauja verte reiškia, kad, nepaisant pastato senumo, draudikas privalo kompensuoti visą buto atkūrimo vertę pagal dabartines kainas, neatsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ar remonto atlikimo metus. Įvertinęs tai, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės nurodytais darbų įkainiais ir sumomis, nurodytomis sprendimo 18 punkte, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, o atsakovė nepaneigė, jog ieškovės nurodyti darbai su medžiagomis kainuotų, tiek kiek nurodyta ieškovės pateiktoje sąmatoje.
28. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tuo pačiu nukentėjusiam asmeniui negali būti atlyginta daugiau nei jis realiai patyrė žalos, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita.
29. Teismas pažymi, kad atsakovės pateikti duomenys ir argumentai nesudaro pagrindo abejoti ieškovės pateiktose sąmatose suskaičiuotu žalos dydžiu, atsakovė neįrodė, kad žalos dydis apskaičiuotas netinkamai, neobjektyviai ir neatitinka kilusių pasekmių. Teismo vertinimu, atsakovė nepaneigė ieškovės patirtų 3 909,25 Eur nuostolių, kuriuos ieškovė prašo atsakovės atlyginti subrogacijos tvarka, dydžio. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlyginusi žalą, kurią patyrė ieškovė, išmokėdama draudėjai apskaičiuotą ginčo buto užliejimu padarytų nuostolių pašalinimo sumą, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 3 909,25 Eur žalos atlyginimo suma.
Dėl procesinių palūkanų
30. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 88 Eur žyminį mokestį. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteisiamos 88 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 10017013, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 909,25 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų devynių eurų 25 ct) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 909,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. birželio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 88 Eur (aštuoniasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.