- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-06
- Bylos Nr.
- 2A-508-370/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03422-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- UAB „Gindera“
- Atsakovas
- UAB „Voresta“
- Trečiasis asmuo
- „S-Prix“ GmbH
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 95.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-508-370/2012
2012 m. balandžio 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-10340-777/2011 pagal ieškovės UAB „Gindera“ ieškinį atsakovei UAB „Voresta“ dėl skolos ir netesybų priteisimo, trečiasis asmuo „S-Prix“ GmbH“, bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-18 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 32 297,15 Lt skolos, 3 358,90 Lt delspinigių, 8,05 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove pasirašė prekių tiekimo sutartį Nr. VOR10-05, kuria įsipareigojo pagaminti ir/arba patiekti prekes, pagal atsakovės pateiktą užsakymą. 2010 m. spalio mėnesį pagal užsakymo lapą pasirašyti komponentų tiekimo aktai Nr. 5, Nr. 6. Atsakovė pasiūlė sudaryti papildomą priedą prie sutarties Nr. VOR10-05, kuriame būtų aptartas apmokėjimą turintis įvykdyti asmuo. 2010 m. spalio mėnesį pagal pasirašytus sutarties priedus Nr. l ir Nr. 2 buvo sutarta, kad sutartyje numatytais terminais už UAB „Voresta“ pateiktas prekes apmokės firma S-Prix GmbH. Ieškovė savo prievolę įvykdė visiškai. Atsakovė prievolės apmokėti dalį skolos (9353,90 EUR) nevykdė. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, vengia sumokėti už suteiktas paslaugas, nors sutartis nėra nutraukta ar pripažinta neteisėta. Šalys sutartyje nustatė, kad nuo laiku nesumokėtos sumos mokami 0,2 proc. delspinigiai (11 p.). Ieškovė apskaičiavo 3 358,90 Lt delspinigių nuo faktinio pagamintų gaminių perdavimo momento atsakovei, t. y. nuo 2010-10-10, iki 2010-11-30.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nesupranta, kokiu pagrindu ieškovė reikalauja priteisti skolą, nes 2010-09-07 Nr. VOR10-05 sutarties 3 p. aiškiai nustatė, jog kiekvienu atveju prekių vieneto kaina ir prekių patiekimo terminai derinami atskirai ir pasirašomas priedas prie sutarties, kuris yra neatskiriama šios sutarties dalis. Šalys 2010-09-07 sutarties prieduose Nr. l ir Nr. 2 susitarė, jog ieškovė įsipareigoja pateikti atsakovei pagamintus medinius komponentus, kuriuos atsakovė įsipareigoja surinkti, supakuoti ir išvežti firmai „S-Prix“ GmbH“. Ieškovė sutiko, jog jai už pagamintus komponentus apmokėtų „S-Prix“ GmbH“. 2010-09-07 ir 2010-09-23 ieškovė, atsakovė ir firma „S-Prix“ GmbH“ pasirašė trišalius susitarimus, kuriuose aiškiai numatė, jog su ieškove atsiskaito firma „S-Prix“ GmbH“ tiesiogiai. Tarp ieškovės ir atsakovės pasirašytuose komponentų tiekimo aktuose buvo numatyta, kad ieškovė pateikia atsakovei medinius komponentus, tačiau PVM sąskaitas faktūras ieškovė užsakymuose nurodytai sumai yra išrašiusi ne ieškovei, o firmai „S-Prix“ GmbH“. Ieškovė laisva valia sutiko pakeisti pagrindinės sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo būdo ir šis susitarimas jai yra privalomas. Atsakovė už sutarties prieduose nurodytus užsakymus ieškovei nemokėjo ir neturi žinių, kokią sumą ieškovei yra sumokėjusi „S-Prix“ GmbH“. Atsakovė visus įsipareigojimus pagal sutartį yra įvykdžiusi, t. y. ieškovės produkciją supakavusi ir išvežusi firmai „S-Prix“ GmbH“. Ieškovė sąmoningai nutylėjo aplinkybę, jog užsakovė „S-Prix“ GmbH“ atsisakė jai sumokėti iš esmės analogišką ieškinio sumai kainos dalį už patiektą produkciją, nes ieškovė pateikė netinkamos kokybės produkciją.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-10-18 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad iš tarp šalių sudarytos sutarties, jos dalimi esančio Priedo Nr. 2, užsakymų bei finansinių ieškovės dokumentų matyti, kad ieškovė, pasirašydama sutarties priedus, užsakymus, sąskaitas, išreiškė savo su kitais susitarimo dalyviais suderintą valią ir sutiko, kad už jos pagal atsakovės užsakymus pagamintą produkciją atsiskaitytų būtent trečiasis asmuo „S-Prix“ GmbH. Kad tarp ieškovės ir „S-Prix“ GmbH buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai savo paaiškinimais patvirtino ir pats ieškovės atstovas, nurodydamas, kad „S-Prix“ GmbH atstovai atrankos būdu atlikdavo pagamintos produkcijos kokybės patikrinimą. Ieškovės argumentai, kad trečiasis asmuo tik vykdė prievolę už atsakovę ir jokie sutartiniai santykiai jų nesiejo, yra nepagrįsti. Atsižvelgęs į tarp šalių susiklosčiusius faktinius bei teisinius santykius, remdamasis byloje ištirtais įrodymais, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal prievolę turi atsakyti, t. y. netinkamam atsakovui. Ieškovei buvo sudaryta galimybė netinkamą šalį pakeisti tinkama, tačiau ji tai padaryti atsisakė. Nustačius, kad ieškinys pareikštas netinkama atsakovui, nenagrinėtinos šalių nurodytos aplinkybės apie patiektos produkcijos atitikimą kokybės reikalavimams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad sprendimas priimtas iš esmės pažeidus procesinės ir materialinės teisės normas ir šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, taip pat teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovės piniginio reikalavimo teisę pagal sutartį ir jos priedus įgijo ir turi būtent į trečiąjį asmenį, o ne į atsakovę. Tokia teismo išvada iš esmės atitinka teisines pasekmes, kurias sukelia skolos perkėlimas, tačiau apeliantė nesutinka su tokiu teisinių santykių kvalifikavimu, nurodydama, kad sutarties priedais tik sutiko, kad atsakovės prievolę galėtų vykdyti ir trečiasis asmuo (CK 6.50 str. 1 d.). Atsakovė privalo atsakyti ieškovei, jei prievolė neįvykdyta dėl jos pasitelktų asmenų kaltės (CK 6.257 str.). Todėl teismas nepagrįstai taikė CK 6.115–6.116 str. nuostatas, nors tiesiogiai jų ir nenurodė. Netinkamas materialiosios teisės normų taikymas sudaro pagrindą sprendimą panaikinti. Atsakovė ne siekė iš ieškovės įsigyti prekes savo nuosavybėn, o turėjo tikslą jas perparduoti trečiajam asmeniui ir gauti atlyginimą už tokį prekių platinimą (perpardavimą). Vadovaujantis teismo padarytomis išvadomis būtų paneigta visiško nuostolių atlyginimo galimybė, kadangi pagal pasirašytus priedus prie sutarties ieškovė negalėtų pareikšti ieškinio trečiajam asmeniui, prieduose neaptarta trečiojo asmens ir atsakovės atsakomybė, netesybos, mokėjimo terminai, prekių pristatymo sąlygos, ginčo sprendimo būdai ir pan. Prieduose buvo išreikštas tik apeliantės neprieštaravimas, priimti atsakovės prievolės įvykdymą iš trečiojo asmens. Priedų nuostatos turi būti aiškinamos apeliantės naudai, kadangi juos pasirašyti pasiūlė atsakovė. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką sutarčių aiškinimo klausimu, nenustatė tikrosios sutarties šalių valios. Teismas nenagrinėjo trečiojo asmens ir atsakovės priedo prie tiekimo sutarties Nr. 2010/7, kuriame nurodyta, kad vaikiško rašomojo stalo kaina yra 51 EUR, o ieškovės ir atsakovės sutartyje nustatyta galinio kaina 35,50 EUR. Iš pridėtų dokumentų darytina išvada, kad šalių tarpusavio santykiai labiau atitiko distribucijos ir/ar tarpininkavimo sampratą, nei rangą. Teismas sprendime nenurodė materialinės teisės normų, kuriomis remiasi kvalifikuodamas šalių teisinį santykį, tai sudaro pagrindą sprendimą panaikinti. Ieškovė teismui nurodė, kad priedus prie sutarties pasirašė buhalterinių operacijų įforminimo tikslu, be to, neturint ūkinės operacijos ir/ar ūkinį įvykį pateisinančių dokumentų, trečiojo asmens ieškovei pervestos lėšos būtų laikomos be teisinio pagrindo įgytu turtu, nes šalių nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju, ieškovei raštu pareiškus prieštaravimą priimti atsakovės prievolės įvykdymą iš trečiojo asmens, toks ūkinės operacijos atlikimas būtų pateisintas tiek Buhalterinės apskaitos, tiek Mokėjimo įstatymo atžvilgiu. Teismas šių įstatymų nuostatomis nesirėmė. Teismo išvada, kad trišaliu susitarimu šalys modifikavo teisinius santykius tokiu būdu, kad atsakovės prievolė sumokėti už prekes perėjo trečiajam asmeniui, prieštarauja pirkimo–pardavimo santykių prigimčiai.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai remiasi CK 6.257 str. teigdama, jog atsakovės privalo atsakyti už trečiojo asmens neįvykdytą prievolę, kadangi minėta teisės norma yra dispozityvi. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šalys aiškiai susitarė dėl sutartinių santykių modifikavimo ir šį susitarimą įvykdė. Trečiasis asmuo, apmokėjęs ieškovei už prekes, jokių pretenzijų atsakovei dėl sumokėtų sumų ir ketinimo pasinaudoti regreso teise nereiškė, o tai įrodo, jog trečiasis asmuo traktavo šalių susitarimą taip pat, kaip ir atsakovė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo atsisakė apmokėti už nekokybišką produkciją, todėl ieškovė, siekdama išvengti bylinėjimosi užsienio teismuose, nesąžiningai bando prisiteisti trečiojo asmens jam nesumokėtą sumą iš atsakovo. Apeliantė nenurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kuriose faktinės bylų aplinkybės būtų analogiškos šios bylos aplinkybėms, todėl apeliantės argumentai, kad teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, yra nepagrįsti. Apeliantė prieštarauja pati sau, teigdama, kad teismas nenurodė taikytų materialinių teisės normų, kadangi skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai teikė CK 6.115–6.116 str. nuostatas. Apeliantės argumentai dėl Buhalterinės apskaitos, Mokėjimo įstatymų nuostatų taikymo yra nesuprantami, kadangi byloje pateikti trišaliai susitarimai, užsakymų aktai bei ieškovės trečiajam asmeniui išrašytos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad apeliantės iš trečiojo asmens gautos lėšos yra pateisintos apskaitos dokumentais, todėl negali būti laikomos be teisinio pagrindo įgytu turtu. Šalių pasirašytuose susitarimuose yra aiškiai nurodyta, kad trečiasis asmuo yra gaminio pirkėjas ir mokėtojas. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad trečiojo asmens atstovai dalyvaudavo pagamintos produkcijos kokybės patikrinime. Apeliantė bando paneigti pačios sudarytą sandorį. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ieškovės pateiktos produkcijos kokybės klausimo, tuo atveju, jeigu teismas tenkintų ieškovės skundą, byla turėtų būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Trečiojo asmens atsiliepimas negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu 2010-07-30 sudarė prekių tiekimo sutartį Nr. 2010/07, sutarties priedu Nr. 1 „Susitarimas dėl modelio it kainos“ atsakovė įsipareigojo pagaminti ir parduoti trečiajam asmeniui 2000 vnt. vaikiškų rašomųjų stalų po 51 EUR kainą už vienetą (t. 1, b. l. 164–180). Ieškovė su atsakove 2010-09-07 sudarė prekių tiekimo sutartį Nr. Nr. VOR10-05, tą pačią dieną priedus Nr. 1 ir Nr. 2, kuriais ieškovė įsipareigojo pagaminti ir parduoti atsakovei gaminio „Vaikiškas staliukas“ komponentus po 35,5 EUR kainą už vienetą (1 t., b. l. 8–13). Minėtuose prieduose nurodyta, kad ieškovė pagamintus komponentus pateikia atsakovei, o sąskaitas už komponentus išrašo trečiajam asmeniui, kuri yra gaminio pirkėjas ir mokėtojas. Ieškovei duotus užsakymus pasirašė ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens atstovai (1 t., b. l. 57–58). Komponentų tiekimo aktais ieškovė perdavė pagamintus komponentus atsakovei (1 t., b. l. 14, 15, 55, 56). Sąskaitas komponentų apmokėjimui ieškovė pateikė apmokėti trečiajam asmeniui (t. 1, b. l. 51–54, 119–130).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad tarp byloje dalyvaujančių asmenų susiklostė rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 str. 1 d., 6.645 str., 6.647 str.), kuriuose trečiasis asmuo yra užsakovas, atsakovė – rangovas, o ieškovė – atsakovės pasitelktas subrangovas (CK 6.650 str.). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis (CK 6.650 str. 4 d.). Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.650 str. 3 d.). Generalinio rangovo sutikimu užsakovas turi teisę sudaryti sutartis su kitais asmenimis atskiriems darbams atlikti – tokiu atveju šie asmenys už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako tiesiai užsakovui (CK 6.650 str. 5 d.).
Pagrindinis atsakovės atsikirtimų prieš ieškovės ieškinį argumentas buvo tas, kad ji pagal sutarties su ieškove priedų sąlygas įsipareigojo ieškovės pagamintus komponentus tik surinkti, supakuoti ir išvežti, o sumokėti privalėjo trečiasis asmuo, kuris sutarties prieduose nurodytas kaip komponentų ir gaminio „Vaikiškas staliukas/Children desk“ pirkėjas ir mokėtojas. Be to, byloje dalyvaujantys asmenys 2010-09-23 pasirašė trišalius susitarimus, kuriuose aiškiai nurodė, jog su ieškove atsiskaito trečiasis asmuo tiesiogiai. Ieškovės ir atsakovės pasirašytuose komponentų tiekimo aktuose buvo numatyta, kad ieškovė pateikia atsakovei medinius komponentus, tačiau PVM sąskaitas faktūras aktuose nurodytai sumai ieškovė yra išrašiusi ne ieškovei, o trečiajam asmeniui. Anot atsakovės, šios aplinkybės įrodo, kad ieškovė laisva valia sutiko pakeisti pagrindinės sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo būdo ir šis susitarimas jai yra privalomas. Apeliantės teigimu, jos sutikimas, jog už pagamintą ir patiektą produkciją atsiskaitytų trečiasis asmuo, tik reiškia sutikimą, kad trečiasis asmuo įvykdytų atsakovės prievolę CK 6.50 str. 1 dalies ir CK 6.257 straipsnio prasme, bet ne atsakovės prievolių pagal sutartį trečiajam asmeniui perkėlimą (CK 6.115–6.116 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais šiuo klausimu. Sutarties priedų sąlygos, kad trečiasis asmuo (užsakovas) su ieškove (subrangovu) atsiskaito tiesiogiai, nepakanka patvirtinti atsakovės teiginiui, kad tokiu būdu buvo pakeistos ieškovės ir atsakovės 2010-09-07 sudarytos sutarties sąlygos. Sutarties 3 punkte numatyta, kad prekių vieneto kaina ir prekių pateikimo terminai derinami atskirai kiekvienu atveju arba sutariama terminuotam laikotarpiui ir pasirašomas priedas prie sutarties, kuris yra neatskiriama šios sutarties dalis. Tai ir buvo padaryta priedais Nr. 1 ir Nr. 2 prie sutarties. Sutarties priedai pasirašyti tą pačią dieną kaip ir pagrindinė sutartis, todėl neįtikinama, kad sutarties šalys pasirašiusios sutartį staiga sugalvojo pakeisti jos esmines sąlygas. Be to, trečiasis asmuo nėra nei pagrindinės sutarties, nei jos priedų šalis, ieškovė ir atsakovė tarpusavio susitarimu negali sukurti pareigų trečiajam asmeniui. 2010-09-07 ir 2010-09-23 užsakymai ieškovei duoti atsakovės vardu, trečiojo asmens atstovo parašo juose aplinkybė nevertintina nei kaip ieškovės su atsakove sudarytos sutarties pakeitimas bei iš šios sutarties kylančių atsakovės prievolių trečiajam asmeniui perkėlimas (CK 6.115, 6.116 str.), nei kaip nauja sutartis, kurios pagrindu ieškovė (subrangovas) galėtų reikšti reikalavimus tiesiogiai trečiajam asmeniui (užsakovui) (CK 6.650 str. 4, 5 d.). Trečiojo asmens pasirašymas užsakyme, taip pat jo atstovų atliekamas ieškovės pagamintos produkcijos tikrinimas yra visiškai suprantamas ir protingai paaiškinamas, nes trečiasis asmuo byloje dalyvaujančių asmenų rangos teisiniuose santykiuose buvo užsakovas, galutinis produkcijos gavėjas (CK 6.658 str. 1 d., 6.660 str. 1 d.). Be to, 2011-06-09 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės direktorius S. V. paaiškino, kad trečiasis asmuo turėjo kontraktą su „Čibo“ kompanija, kur buvo nustatyti tikslūs terminai ir nustatytos baudos. Atsakovė su trečiuoju asmeniu tarėsi, ar sugebės reikiamais terminais atlikti užsakymą, ar pavyks suderėti ilgesnius terminus, ar būtina pasitelkti kitą įmonę. Nutarė, kad galutinių terminų keisti su „Čibo“ negalima, nes bus skiriama bauda. Trečiasis asmuo negalėjo sudaryti sutarties su ieškove, nes atsakovė turėjo sertifikatą šiai produkcijai gaminti (t. 1, b. l. 185).
Vadovaudamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal ieškovės ir atsakovės 2010-09-07 sudarytą prekių tiekimo sutartį Nr. Nr. VOR10-05 ir jos priedus sutartinės atsakomybė dėl piniginės prievolės netinkamo vykdymo tenka atsakovei, o pastarosios teisinius santykius su trečiuoju asmeniu reglamentuoja atsakovės ir trečiojo asmens 2010-07-30 sudaryta prekių tiekimo sutartis Nr. 2010/07 (CK 6.650 str. 3 d.).
Byloje yra duomenų sudarančių pagrindą abejoti dalies ieškovės pagamintos produkcijos kokybe: 2010-10-04, 2010-10-14, 2011-01-06 elektroniniais laiškais trečiasis asmuo informavo ieškovę apie produkcijos broką (1 t., b. l. 75–76, 78–79, 88–94), 2010-10-21 elektroniniame laiške ieškovei trečiasis asmuo nurodė, kad dėl brokuotos produkcijos patyrė apie 10 000 EUR išlaidų (1 t., b. l. 99). Ieškovė gamino baldų komponentus iš savo medžiagų (medienos) pagal atsakovės pateiktus brėžinius. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad garantuoti, jog visa produkcija buvo pagaminta kokybiškai, negali, tačiau negavo jokių dokumentų, patvirtinančių, kokybės trūkumų pobūdžio (t. 1, b. l. 185). Kadangi atsakovė privalo sumokėti ieškovei tik už tinkamai pagamintą produkciją (CK 6.655 str. 1 d.), ieškinio pagrįstumo klausimas gali būti išspręstas tik prieš tai išsprendus ieškovės produkcijos kokybės, kokybės trūkumų atsiradimo ir atsakomybės už juos klausimus (CK 6.647 str. 2 d., 6.662–6.665 str.). Pirmosios instancijos teismas, neteisingai nustatęs atsakovą, produkcijos atitikimo kokybės reikalavimams klausimo visiškai nenagrinėjo, byloje, be trečiojo asmens elektroninių laiškų, jokių kitų ieškovės pagamintos produkcijos kokybės trūkumus patvirtinančių įrodymų renkama nebuvo, šalys dėl produkcijos kokybės argumentų ir atsikirtimų iš esmės neteikė. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., CPK 330 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.