Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. J. skundą dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad apie turto ekspertizę ir jos išvadas apeliantė nebuvo informuota, kad ekspertizė atlikta neįvertinus ir nenurodant, jog žemės sklype yra pastatytas namas. Kadangi apie šiuos veiksmus pareiškėja nebuvo informuota, tai ji ir neturėjo galimybės skųsti išvados;faktas, jog žemės sklype yra pastatytas namas, kuris buvo natūroje, tačiau kadastre įregistruotas tik 2010-04-28, pirmosios instancijos teismui turėjo sukelti abejonių dėl viso turto kainos, kadangi namas antstolio ir ekspertų nebuvo vertintas, kas nepagrįstai sumažino turto kainą ir varžytinės vyko neteisėtai, nes juose nenurodytas gyvenamasis namas.

2009-12-18 patvarkymu antstolis paskelbė pirmąsias varžytines 0,9899 ha žemės sklypo, kadangi kito turto, iš kurio išieškoti būtų galima pirmesne eile, skolininkė neturi. Minėtame patvarkyme dėl turto realizavimo yra nurodyta M. J. priklausančio turto vertė, vadovaujantis UAB „Kvadratinis metras“ įvertinimo ataskaita. Be to, antstolis taip pat pažymi, kad 2009-12-18 patvarkymas skolininkei buvo įteiktas 2009-12-24. Vadovaujantis CPK 682 str. 2 d. skolininkė galėjo pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvadų, tačiau tokių prieštaravimų apeliantė nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir pareiškėjos atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų klausimą, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Remiantis vykdomųjų bylų, prijungtų prie nagrinėjamos civilinės bylos, medžiaga, antstolis D. B. vykdo vykdomuosius dokumentus dėl 121367,90 Lt ir 37444,34 Lt skolų išieškojimo iš skolininkės M. J. J. A. L.. 2009-11-05 patvarkymu antstolis nutarė skirti ekspertizę žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti. 2009-12-18 patvarkymu dėl turto realizavimo antstolis paskelbė pirmąsias varžytynes žemės sklypo, priklausančio M. J., už 160800 Lt pradinę kainą. 2010-01-07 skolininkė kreipėsi į antstolį su prašymu atšaukti varžytynes. Šį prašymą skolininkė grindė tiek aplinkybe, kad ji nesutinka su patvarkyme nurodyta žemės sklypo kaina, kadangi žemės sklype yra pastatytas gyvenamasis namas, tiek galimybe tam tikrą skolos dalį (74 000 Lt) išieškoti š jos, M. J., skolininko A. B. ir tokiu būdu padengti didelę dalį jos įsiskolinimo J.A. L.. Antstolis D. B. skundžiamu patvarkymu atsisakė atšaukti varžytynes, patvarkyme nurodydamas tokį atsisakymo motyvą: net ir išieškojus 74 000 Lt sumą, liktų nepadengta daugiau negu pusė (apie 85 000 Lt skolos) išieškotojui J. A. L.

Teisėjų kolegija pastebi, jog atsisakyme atšaukti varžytynes antstolis visiškai nepasisakė dėl kito skolininkės prašyme nurodyto argumento- kad neteisingai nustatyta parduodamo žemės sklypo kaina, kadangi jame stovi gyvenamasis namas. Civilinio proceso kodekso 703 str. numato antstolio teisę atšaukti varžytynes, jeigu iki jų pradžios paaiškėjo aplinkybės, keliančios abejonių dėl būsimų varžytynių teisėtumo.

Skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai. Viena iš tokių priemonių yra turto pardavimas iš varžytynių. Varžytynėse skolininko turtas priverstinai realizuojamas (parduodamas), o iš lėšų, gautų už parduotą turtą, atsiskaitoma su kreditoriumi (kreditoriais). Priverstinį turto pardavimą organizuoja ir vykdo antstolis. Įstatymai antstolį įpareigoja savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti vykdymo proceso šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Viena iš būtinųjų ir esminių daikto priverstinio pardavimo iš varžytynių sąlygų yra kaina. Kadangi turtą parduoda ne daikto savininkas, bet specialiai tam įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, o pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos, tai tinkamas iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas įgyja ypač svarbią reikšmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, kad netgi kilus ginčui dėl turto pardavimo iš varžytynių teisėtumo, tokiam ginčui išspręsti taikytinas CPK 602 straipsnyje nustatytas antstolio ir teismo klaidų vykdymo procese ištaisymo būdas – turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Taigi, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog netgi tuo atveju, kai turtas jau yra parduotas iš viešųjų varžytynių, turto vertė gali būti ginčijama, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje skundą atmetė apsiribodamas formaliu argumentu, kad skolininkė dar žymiai ankstesnėje vykdymo proceso stadijoje- iki turto pardavimo varžytynėse- nepasinaudojo savo teisėmis reikšti nušalinimą ekspertui bei ginčyti turto įkainojimą.

Remiantis CPK 643 straipsnio 4 punkto nuostata, skolininkas turi teisę ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą. CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Nagrinėjant antstolio teisę (pareigą) vertinti eksperto nustatytą turto įvertinimą ir savo iniciatyva skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos.

Taigi remiantis aukščiau išdėstytu, pažymėtina, kad tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva.

Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų yra įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). LAT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Be to, LAT yra pabrėžęs, kad vykdymo proceso šalies teisė ginčyti turto įkainojimą negali varžyti kitos teisės, t. y. teisės skųsti antstolio veiksmus (CPK 639 straipsnio 5, 6 punktai, 643 straipsnio 4, 5 punktai). Tai reiškia, kad net ir tuo atveju, jeigu skolininkas nepasinaudojo LR CPK 681 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise reikšti prieštaravimus dėl areštuoto skolininko turto įvertinimo, jis vis tiek turi teisę skųsti antstolio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2007).

Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis D. B. nurodo, kad patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo skolininkei M. J. buvo įteiktas 2009-11-17, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 682 str. 1 d., skolininkė galėjo pareikšti ekspertui nušalinimą, tačiau nepareiškė. Aplinkybė, kad ekspertui nebuvo pareikštas nušalinimas, nagrinėjamu atveju teisiškai nėra reikšminga, kadangi M. J. nesutikimą su eksperto nustatyta žemės sklypo verte grindžia ne aplinkybėmis dėl eksperto šališkumo, o tuo, jog vertinant žemės sklypo kainą, nebuvo atsižvelgta į žemės sklype yra pastatytą namą bei jo vertę. Gavusi patvarkymą skirti ekspertizę, skolininkė neturėjo galimybės numatyti, kokios bus turto vertinimo ekspertizės išvados, todėl pagrindo iš anksto abejoti eksperto nešališkumu bei reikšti jam nušalinimą, neturėjo.

Antstolis atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat nurodo, kad 2009-12-18 patvarkymu jis paskelbė pirmąsias žemės sklypo varžytynes ir šis patvarkymas kartu su eksperto ataskaitos nuorašu buvo įteiktas skolininkei M. J. 2009-12-24. Šiai aplinkybei pagrįsti antstolis pateikė AB ,,Lietuvos paštas“ registruotų siuntų įteikimo žiniaraštį (b.l. 57-58). Teismas pažymi, kad iš vykdomojoje byloje esančio 2009-12-18 patvarkymo nėra pagrindo daryti išvadą, jog kartu su šiuo patvarkymu vykdymo proceso šalims buvo išsiųstas ir eksperto ataskaitos nuorašas, nes patvarkyme tokia aplinkybė nenurodoma. Tuo tarpu iš antstolio teismui pateiktų pašto siuntų įteikimo pažymų darytina priešinga išvada- kad eksperto ataskaitos nuorašas skolininkei nebuvo siunčiamas, kadangi 2009-12-21 išsiųstos ir 2009-12-24 M. J. įteiktos pašto siuntos svoris buvo toks pats, koks ir siųstos 2009-11-13 bei įteiktos 2009-11-17- 20 gramų. Pirmuoju atveju skolininkei buvo siunčiamas tik antstolio patvarkymas, bet siunta svėrė 20 gramų, todėl antruoju atveju siunčiant ir patvarkymą, ir vertinimo ataskaitos nuorašą (kuris yra nemažos apimties), siuntos svoris, jeigu ataskaita būtų siųsta, turėtų būti žymiai didesnis negu pirmuoju atveju. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad žemės sklypo vertės nustatymo ataskaita skolininkei nebuvo įteikta, antstolis, gavęs šią ataskaitą, iš karto paskelbė turto varžytynes, todėl galimybės pasinaudoti teise ginčyti turto įkainojimą (CPK 681 str. 3 d.), skolininkė neturėjo. Remiantis bylos medžiaga, ji skundė teismui patvarkymą skelbti varžytynes ir kreipėsi į antstolį su prašymu jas atšaukti, abiem atvejais nurodydama, jog vertinant turtą (žemės sklypą) nebuvo atsižvelgta į jame esantį namą, dėl kurio žemės sklypo vertė turėtų būti žymiai didesnė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliantės argumentą, kad žemės sklype stovintis namas, į kurį, nustatant žemės sklypo vertę nebuvo atsižvelgta, turėjo sukelti antstoliui abejonių dėl būsimų varžytynių teisėtumo: iš vertinimo ataskaitos matyti, jog apžiūrint žemės sklypą, turto vertintojas (ekspertas) nurodė, kad žemės sklype yra teisiškai neregistruoti statiniai (pradėtas statyti gyvenamasis namas ir gyvenamasis namas su pagalbiniais ūkio statiniais), šią aplinkybę patvirtina ir vertinimo ataskaitoje esančios fotografijos, tačiau nustatant žemės sklypo vertę lyginamosios vertės metodu, vertinamas žemės sklypas buvo lyginamas su kitais parduotais sklypais, kuriuose, bent jau pagal vertinimo ataskaitos duomenis, tokių objektų nebuvo. Aplinkybė, kad vertinimo momentu statinių teisinė registracija nebuvo atlikta, nepaneigia skolininkės argumentų, jog žemės sklype esantys statiniai gali esmingai įtakoti parduodamo žemės sklypo vertę, ypač atsižvelgiant į tai, jog, remiantis Civilinio kodekso 4.14, 4.40 str., ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, žemės sklypo pardavimo iš varžytynių atveju taip pat atitektų nuosavybėn žemės sklypo pirkėjui, kadangi patvarkyme dėl žemės sklypo pardavimo iš pirmųjų varžytynių nebuvo paskelbta apie išlygą dėl sklype esančių statinių.

Vykdymo procesas yra specifinė civilinio proceso stadija, kurioje, viena vertus, realizuojami įsiteisėję teismų sprendimai ar kiti vykdomieji dokumentai, kita vertus, susiduria labai plataus vykdymo proceso dalyvių (išieškotojų, skolininkų) ir kitų asmenų interesai. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, jog sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tačiau kartu šioje įstatymo normoje nustatytas įpareigojimas antstoliui aktyviai padėti ginti šalių teises bei įstatymų saugomus interesus. Dėl to vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2006).

Teismas, vykdydamas procesinę antstolio atliekamų vykdymo veiksmų kontrolę, negali toleruoti situacijos, kuri gali sąlygoti vėlesnių antstolio veiksmų neteisėtumą, t.y. pardavus turtą (žemės sklypą) varžytynėse už kainą, kuri galimai neatitinka realios vertės dėl neįvertintų objektų, atiteksiančių su žemės sklypu jo pirkėjui, gali atsirasti pagrindas panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą, o tai jau reikštų ne tik dabartinių vykdymo proceso dalyvių, bet ir žemės sklypą įsigijusio asmens teisių pažeidimus, dėl to teisėjų kolegija tenkina atskirąjį skundą, naikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei M. J. skundą dėl antstolio veiksmų tenkina- skundžiamą patvarkymą, kuriuo atsiakyta atšaukti varžytynes, naikina.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju vykdomojoje byloje susiklosčiusi situacija, kai ginčas dėl antstolio patvarkymo, kuriuo paskirtos varžytynės, yra išspręstas teismine tvarka, t.y. 2009-12-18 patvarkymas dėl turto realizavimo yra galiojantis. Tačiau, įvertinant tai, jog šiuo metu skolininkė yra atlikusi žemės sklype esančių statinių teisinę registraciją (b.l. 47-49), o pagal masinio vertinimo metodą nustačius žemės sklypo ir jame esančių statinių vertę, jos yra apylygės (sklypo vertė, nustatyta masinio vertinimo metodu- 294 000 Lt, statinių vertė, nustatyta tokiu pat metodu- 285 000 Lt), tiek vykdymo proceso šalys, tiek antstolis turi pakankamą pagrindą suabejoti varžytynėse parduodamo žemės sklypo verte, nustatyta remiantis UAB ,,RK matavimai‘ atlikta turto vertės nustatymo ekspertize.

Remiantis išdėstytu, skundžiama Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-11-16 nutartis naikinama, klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo išsprendžiamas iš esmės- skundžiamas patvarkymas naikinamas (Civilinio proceso kodekso 337 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio D. B. 2010 m. sausio 12 d. patvarkymą Nr. 0035/08/00752/0035/09/02088.