Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudž.. byla Nr. 1A-501-134/2007 m.

Teisėja Danutė Švitinienė Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.2.

NUTA RTIS

2007 m. gruodžio 21 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Priteista solidariai iš T. K. ir R. S. V. R. 2382,73 Lt ir N. L. 500 Lt žalai atlyginti ir 12,7 Lt proceso išlaidų valstybei.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas R. S. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. nuteistas už tai, 2007 m. gegužės 12 d., apie 15 val., Panevėžio mieste, viešoje vietoje, tai yra Klaipėdos gatvėje, prie namo (duomenys neskelbtini), nesaugomojoje automobilių stovėjimo aikštelėje, kartu su R. S. įžūliais, vandališkais veiksmais, tai yra užlipdami ant V. R. priklausančio automobilio MITSUBICHI COLT, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) ir sulankstydami automobilio kėbulo stogą bei variklio dangtį, sugadino V. R. priklausantį turtą bendros 2382, 73 Lt vertės, be to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, jie 2007 m. gegužės 12 d., apie 15 val., Panevėžio mieste, viešoje vietoje, Klaipėdos gatvės važiuojamojoje dalyje, prie šaligatvio, esančio šalia namo (duomenys neskelbtini), vandališkais veiksmais, tai yra užlipdami ant N. L. priklausančio automobilio OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulankstydami variklio dangtį bei išdauždami priekinį automobilio stiklą, sugadino N. L. priklausantį turtą bendros 500 Lt vertės ir šiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

T. K. nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį teistumą tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-01-09 nuosprendžiu, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). BK 56 str. 1 d. nustato, kad teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 p., teismas privalo motyvuoti ne laisvės atėmimo bausmės paskyrimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį. Švelnesnės rūšies bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Nors BK 284 str. 1 d. sankcija, be laisvės atėmimo bausmės, numato ir švelnesnių rūšių bausmes, tačiau teismas, T. K. skirdamas laisvės atėmimo bausmę, ją motyvuodamas tuo, kad jis yra recidyvistas, tinkamai taikė BK 56 str. 1 d. normą.

Teismas, nustatydamas konkretų laisvės atėmimo bausmės dydį, ne tik įvertino BK 54 str. 2 d. numatytas formaliąsias sąlygas, turinčias reikšmės bausmės paskyrimui : T. K. padarė tyčinį nesunkų, baigtą nusikaltimą, bet ir individualizavo bausmę, atsižvelgdamas į nustatytą vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną sunkinančią aplinkybę, jų tarpusavio santykį, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, elgesį po nusikaltimo padarymo: nusikaltimą įvykdė būdamas teistas, yra baustas administracine tvarka, nedirbo, neatlygino nukentėjusiesiems padarytos žalos. Iš nuosprendyje nurodytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad teismas laikėsi BK 54 str. 2 d. ir 61 str. 2 d. įtvirtintų reikalavimų individualizuoti bausmę, įvertinus tiek atskiras bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tiek jų visumą, todėl apelianto argumentas, jog jam skirtos bausmės dydį iš esmės nulėmė tik jo asmenybę charakterizuojantys duomenys, yra nepagrįstas.

Skunde T. K. teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog jis teisiamas trečią kartą, nes jis turi tik vieną teistumą. Šis teiginys neteisingas, nes apeliantas sutapatina skirtingas sąvokas, turinčias skirtingą teisinę reikšmę. Pagal BK 97 str., teistumas yra teisinė nuteistojo už nusikaltimo padarymą teisinės padėties ypatybė. Asmens teistumai nesumuojami. Asmuo, nuteistas pagal nusikaltimų ar nuosprendžių sutaptį, laikomas teistu už kiekvieną nusikaltimą tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. Teismas apelianto neišnykusį teistumą įvertino, spręsdamas dėl jo padarytų nusikaltimų recidyvo, buvimo recidyvistu ir bausmės rūšies parinkimo. Tai, kiek kartų asmuo anksčiau buvo teisiamas, nepriklausomai nuo to, ar teistumas už šiuos nusikaltimus išnykęs, yra vienas iš asmenį charakterizuojančių požymių. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. K. skundžiamu nuosprendžiu buvo teisiamas trečią kartą (2 t., 9-14 16-17; b.l.). Nors teistumas už anksčiausiai padarytą nusikaltimą buvo išnykęs, tačiau teismas pagrįstai įvertino nusikaltimų padarymo praeityje faktą kaip vieną iš apeliantą apibūdinančių duomenų, motyvuodamas jam skirtinos bausmės dydį ir būtinybę ją atlikti realiai.

Apeliantas teisingai nurodo, kad jo padaryta nusikalstama veika yra nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuris nėra labai pavojingas. Tyčinių nusikaltimų suskirstymas pagal sunkumą pateiktas BK 11 str. 3-6 d.. Nusikaltimo sunkumas priklauso nuo BK Specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyto maksimalaus laisvės atėmimo bausmės dydžio. Teismas, apeliantui skyręs bausmę sankcijos ribose, kartu įvertino ir įstatymo leidėjo poziciją dėl šios veikos nedidelio pavojingumo, todėl ši skunde nurodoma aplinkybė negali būti pagrindu mažinti bausmę.

Apeliantas nusikalstama veika, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, kėsinosi ne tik į pagrindinį BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektą – viešąją tvarką, bet ir į vieną iš papildomų objektų – asmens nuosavybę. Jo veika sukėlė sunkesnes pasekmes nei tos, kurių atsiradimas būtinas kilti baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 str. 1 d. : buvo sutrikdyta ne tik visuomenės rimtis ir tvarka, bet ir padaryta nemaža turtinė žala dviems nukentėjusiesiems. Todėl apelianto šia norma saugomoms vertybėms padaryta žala negali būti laikoma maža ir šiuo pagrindu švelninti bausmę taip pat nėra pagrindo.

Apelianto argumentas, kad teismas nukrypo nuo bausmės individualizavimo principo tuo požiūriu, jog kitam nuteistajam – R. S., kurio asmenybė pavojingesnė, skyrė beveik vienodo dydžio kaip ir jam bausmę, yra nepagrįstas. Bausmės individualizavimo principas reikalauja motyvuotai individualizuoti teisiamajam skiriamą bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką. Iš nuosprendyje nurodytų bausmės skyrimo motyvų ir abejiems nuteistiesiems paskirtų bausmių dydžių matyti, kad teismas laikėsi šio reikalavimo. Esant analogiškam abiejų nuteistųjų veikos pavojingumui ir nustačius po vieną abiejų atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, teismas R. S., kuris charakterizuojamas blogiau už T. K., skyrė didesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantui pagal BK 284 str. 1 d. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, nežymiai mažesnė už sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį, atitinka jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jo asmenybę, ji nėra neteisinga - aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra pagrindo.

Bausmės vykdymo atidėjimas taikymas galimas, tik nustačius visas BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas. T. K. padaryto nusikaltimo sunkumas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis atitinka šiame straipsnyje nurodytas dvi pirmąsias sąlygas. Sprendžiant, ar yra trečia būtina sąlyga – pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai apeliantui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atsižvelgiama į jo elgesį prieš nusikaltimo padarymą, elgesį nusikaltimo metu ir po jo. Apeliantas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-01-09 nuosprendžiu už nusikaltimą, padarytą 2006-08-05, buvo nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. areštu 29 paroms (2 t., 9-14 b.l.). Analogišką nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė nepraėjus nei metams nuo ankstesnio nusikaltimo padarymo, turėdamas neišnykusį teistumą. Be to, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-02-12 nuosprendžiu T. K. nuteistas už plėšimą, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (2 t., 16-17 b.l.). Apeliantas tą pačią dieną po nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė ir administracinės teisės pažeidimus – tyčinį turto sužalojimą ir nedidelį chuliganizmą (2 t., 25 b.l.), už kuriuos jam skirta administracinė nuobauda. Apeliantas buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas, po nusikaltimo padarymo jis nebuvo suimtas, tačiau beveik per penkis mėnesius iki nuosprendžio priėmimo neatlygino nei dalies nukentėjusiesiems padarytos žalos. Nurodytos aplinkybės rodo, kad T. K. nepadarė išvadų iš savo ankstesnio teistumo, linkęs toliau pažeidinėti įstatymus, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir švelnesnė nei laisvės atėmimo bausmė jo nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti, jam realiai neatliekant paskirtosios bausmės.

Nuteistojo skunde išdėstytais motyvais keisti skundžiamo nuosprendžio nėra pagrindo, todėl jis atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

N. T. K. apeliacinį skundą atmesti.