Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinė­jo civilinę bylą pagal pareiš­kėjos N. Č. pareiškimą dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir lei­di­mo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMT prie LR FM).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėja turi sūnų L. M., gim. (duomenys neskelbtini), kurio tėvas yra K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) K. M. motina L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), tačiau Vaikų teisių apsaugos skyrius tik 2017 m. laišku informavo pareiškėją, kad po jos mirties yra likęs butas ir pareikalavo, kad pareiškėja priimtų arba atsisakytų priimti jos sūnaus senelės palikimą vaiko vardu. L. M. butas yra blogos būklės, jo vertė yra ne didesnė nei 2 000 Eur, o skolos įvairioms organizacijoms didesnės už jo vertę. Todėl siekiant išvengti galimų neigiamų padarinių nepilnamečiui sūnui L. M. pareiškėja nori atsisakyti priimti šį palikimą vaiko vardu, nes neturi iš ko sumokėti skolas už butą. Terminą atsisakyti priimti palikimą ji praleido, nes su sūnaus tėvu K. M. nepalaiko jokių ryšių nuo 2008 metų, su L. M. nebendravo ir apie jos mirtį bei atsiradusį palikimą iki 2017 metų nežinojo. Praleistą terminą kreiptis į notarą prašo atnaujinti ir išduoti leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu, nes nepilnamečiui sūnui nenori perkelti mirusios senelės skolų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra L. M., gim. (duomenys neskelbtini) motina (b. l. 7), o nepilnametis L. M. yra mirusios L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikaitis ir antros eilės įpėdinis pagal įstatymą (b. l. 7, 8, 39). L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), (b. l. 8). Pareiškėja palikimo savo nepilnamečio sūnaus L. M. vardu po jo senelės L. M. mirties nepriėmė ir jo neatsisakė, o dėl palikimo paveldėjimo į notarą kreipėsi tik Lietuvos valstybė (b. l. 19). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad mirusiajai L. M. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis Lazdijų m., (duomenys neskelbtini), vidutinė buto rinkos vertė yra 10 526 Eur (b. l. 11). Iš UAB „Būsto švara“ rašto matyti, kad buto, esančio Lazdijų m., (duomenys neskelbtini), įsisko­li­ni­mas 2016 m. spalio 30 d. buvo 505,11 Eur (b. l. 30). Iš UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ rašto ir mokėjimo praneršimo matyti, kad buto, esančio Lazdijų m., (duomenys neskelbtini), skola už atliekų surinkimą yra 199,65 Eur (b. l. 33-34). Iš UAB „Lazdijų vanduo“ rašto ir mokėjimo praneršimo matyti, kad buto, esančio Lazdijų m., (duomenys neskelbtini), skola yra 3 437,64 Eur (b. l. 41-42). Iš UAB „Būsto švara“ rašto ir mokėjimo praneršimo matyti, kad buto, esančio Lazdijų m., (duomenys neskelbtini), skola yra 596,57 Eur (b. l. 44-45). Iš UAB „Lazdijų vanduo“ rašto matyti, kad buto, esančio Lazdijų m., (duomenys neskelbtini), skola yra 764,87 Eur. Iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ rašto matyti, kad buto, esančio Lazdijų m., (duomenys neskelbtini), skola yra 186,88 Eur (b. l. 51).

Įstatymas numato, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 5.60 straipsnio 1 dalis). Šis terminas nėra naikinamasis. Viešasis interesas prioritetiškai ginti ir saugoti vaikų interesus geriausiai užtikrinamas teismui sprendžiant dėl leidimo leisti vaiko atstovams pagal įstatymą priimti ar atsisakyti priimti palikimą vaiko vardu išdavimo (neišdavimo). Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečiam vaikui, taip pat atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį ir tikslus, darytina išvada, kad teismo leidimas yra būtina sąlyga (conditio sine qua non) minėtam sandoriui sudaryti, t. y. tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Taigi teismo leidimų institutas yra sukurtas tam, kad būtų apsaugoti vaiko interesai.

L. M. mirė (duomenys neskelbtini), todėl įstatymo nustatytas terminas antrosios eilės įpėdiniui atsisakyti priimti palikimui yra pasibaigęs. Pareiškėja prašo šį terminą atnaujinti, svarbia šio termino praleidimo priežastimi nurodydama tą aplinkybę, kad ji nežinojo apie palikėjos mirtį ir palikimo atsiradimą, todėl negalėjo jo priimti ar atsisakyti priimti.

Terminų, nustatytų palikimui priimti ar atsisakyti paskirtis yra dvejopa ir nustatyta abiejų šalių interesais, nes nustatant terminą sudaromos realios galimybės asmenims jų teisėms realizuoti, tačiau kartu ir užtikrinamas civilinių santykių stabilumas, asmenys skatinami būti atidūs ir rūpestingi, savo teises realizuoti per kuo trumpesnį laiką. Vertinant pareiškėjos elgesį, pažymėtina, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, privalo elgtis sąžiningai. Objektyviuoju požiūriu sąžiningas yra toks asmuo, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nustatomas, sprendžiant, ar asmuo galėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti, atsižvelgiant į jo amžių, išsimokslinimą, išprusimą, gyvenimo patirtį. Vertinant objektyvias ir subjektyvias pareiškėjos elgesį sąlygojusias aplinkybes matyti, kad pareiškėja su savo sūnaus tėvu K. M. ir jo motina L. M. nustojo bendrauti vaiko tėvui palikus ją iš sūnų dar 2008 metais, t. y. žymiai seniau nei mirė L. M., todėl pareiškėja net nežinojo, kad atsirado palikimas, į kurį galėjo pretenduoti jos sūnus kaip antros eilės įpėdinis.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjos nurodyta įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastis, atsižvelgiant į pareiškėjos išprusimą ir teisinių žinių stygių, pripažintina svarbia ir sudarančia pakankamą pagrindą atnaujinti terminą palikimui atsisakyti, nes jis negalėjo įgyvendinti savo sūnaus teisių į palikimą nežinodama, kad jis egzistuoja. Todėl pareiškimas tenkintinas, nes tai atitiktų ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnis), nepažeistų kitų šio teisinio santykio dalyvių teisių ir pareigų.

Nepilnamečių vaikų vardu palikimą priima jų tėvai (globėjai), kurie yra vaiko atstovai pagal įstatymą. Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą yra būtinas teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį, įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Pagal CK 5.52 straipsnio nuostatas, įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Todėl sprendžiant palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti vaiko vardu klausimą svarbu nustatyti ar palikimo priėmimas nesukurs vaikui sunkiai pakeliamų ar neįvykdomų prievolių, dėl kurių palikimo priėmimo žala būtų didesnė nei galima nauda.

Byloje nustatyta, kad palikėjos L. M. skoliniai įsipareigojimai įvairiems paslaugų teikėjams yra 5 690,72 Eur (505,11 Eur + 199,65 Eur + 3 437,64 Eur + 596,57 Eur + 764,87 Eur + 186,88 Eur) ir kiekvieną dieną jie didėja. Palikimą sudarančio buto vertė pagal viešo registro duomenis nurodyta 10 526 Eur, tačiau ši vertė nustatyta dar 2002 metais ir nebuvo perskaičiuota po 2008-2010m. ekonominės krizės, kurios metu nekilnojamojo turto kainos žymiai krito. Be to, butas nuo L. M. mirties (duomenys neskelbtini) yra negyvenamas, neprižiūrimas, todėl jo būklė neabejotinai pablogėjusi, o vertė sumažėjusi. Pareiškėja viena išlaiko tris nepilnamečius vaikus ir lėšų skoloms už paveldimą butą padengti neturi.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjai atsisakius nepilname­čio sūnaus vardu pri­imti po jo senelės mir­­ties atsiradusį pali­ki­mą nebus pažeistos nepilnamečio teisės, nes skolos jau dabar tikėtina yra didesnės nei paveldėtino turto vertė, be to, šios skolos didėja, o pareiškėjai priė­mus pali­­kimą, sūnui atsirastų daugiau žalos negu naudos. Skoliniais įsipareigojimais apsunkinto turto paveldėjimas būtų berei­ka­lin­ga finansinė našta ir pažeistų nepilnamečio vaiko teises bei interesus, o atsisakydama priimti pali­ki­mą pareiškėja sie­kia apsau­goti nepil­­namečio sūnaus inte­resus, todėl pra­šy­mas išduoti teis­mo lei­di­mą pagrįs­­tas ir ten­kin­­ti­nas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punk­tas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso ko­dekso 290, 291, 582 straipsniais,

nutaria:

Prašymą tenkinti.

N. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.60 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą nepilnamečio sūnaus L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą po L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Leisti N. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) atsis­­akyti pr­iimti­­ nepilna­me­čio sūnaus L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu po jo senelės L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį pa­li­kimą.

Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti duodamas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.