- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- 1A-34-366-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-1-00463-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus, Tomas Zdanavičius
- Kaltinamasis
- A. U.
- Advokatai
- Arvydas Alekna
- Kategorijos
- 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-366/2013
Teisėja Zita Gavėnienė Teisminio proceso Nr. 1-53-1-00463-2012-8
2013 m. sausio 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Prano Šimkaus ir Tomo Zdanavičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. Juozainio apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
A. U. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. rugsėjo 30 d., apie 10.10 val., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini)k., savo namuose, artimoje aplinkoje, sugriebęs už dešinės rankos, stūmė dukrą J. U. į virtuvinę spintelę, ko pasėkoje jai buvo padarytas nubrozdinimas nugaroje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešiniajame dilbyje, dėl ko nežymiai buvo sutrikdyta J. U. sveikata.
Šalies argumentai
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu skundu prašo panaikinti išteisinamąjį Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-10-17 nuosprendį ir grąžinti bylą prokurorui. Nurodo, kad teismas nagrinėjimo metu nustatęs, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, turėjo priimti nutartį bylą grąžinti prokurorui. Mano, kad A. U. išteisintas nepagrįstai, kadangi teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma nerodo, jog A. U. nekaltumas yra neabejotinai įrodytas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. U. ranka buvo operuota, todėl teismas nepagrįstai remiantis A. U. nurodytomis aplinkybėmis, išteisinimo jį iš kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d.
Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniu skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pažeidė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normas, reglamentuojančias pagreitintą procesą, t.y. išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka nesant aiškioms nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms.
Viena iš esminių pagreitinto proceso sąlygų yra nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aiškumas. Atvejai, kai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, baudžiamojo proceso įstatyme nenurodyti ir neatskleisti kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar šios aplinkybės yra aiškios. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aiškumas yra tiek faktinė, tiek vertinamoji pagreitinto proceso sąlyga. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kai yra žinomi veikos padarymo laikas, vieta, būdas, padariniai, šią veiką padaręs asmuo ir jį apibūdinantys duomenys, numatyti BPK 427 str. 1 d., kitos nusikalstamos veikos aplinkybės, atitinkančios baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka (b.l. 39). Pareiškimo turinys atitiko BPK 427 str. 1 d. reikalavimus, todėl bylą nagrinėjęs teismas nustatęs BPK 426 str. numatytų sąlygų visumą, sutikus A. U. būti tuoj pat teisiamam, vadovaujantis BPK 428 str. nuostatomis priėmė sprendimą nagrinėti bylą pagreitinto proceso tvarka tuoj pat (b.l. 45). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priešingai prokuroro tvirtinimui, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, minėtų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai įvertino bylos proceso metu gautus duomenis ir pripažino juos įrodymais (BPK 301 str.), patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, jų pakankamą tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą (BPK 20 str.) bei pateikė motyvuotas išvadas atitinkančias įrodymų turinį. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, jog A. U. veiksmai buvo nukreipti tyčia sužaloti nukentėjusiąją J. U.. Kaip matyti iš tarpusavyje iš esmės sutampančių A. U., J. U. ir J. U. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, konfliktas tarp A. U. ir J. U. kilo būtent J. U. iniciatyva: išgirdusi tarp tėvų A. U. ir J. U. vykstantį barnį, ji atėjo į virtuvę, pradėjo rėkti ant tėvo, pakėlusi lėkštę grasino ja suduoti, sulaužyti nosį, atsistojus tėvui suėmė jį už rankos, šis, stengdamasis nutraukti fizinį kontaktą, ją atstūmė (b.l. 46-47). Viso proceso metu A. U. parodymai, apie tai, jog J. U. buvo suėmusi jo ranką, kuri buvo operuota ir jis siekdamas išvengti fizinio skausmo, ją atstūmė, neturėdamas tikslo jos sužaloti, buvo nuoseklūs (b.l. 22, 46). Tą aplinkybę, jog A. U. buvo ankščiau operuota ranka, nurodė ne tik nukentėjusioji J. U. (b.l. 47), bet ir liudytoja J. U. (b.l. 47), todėl apeliacinio skundo teiginiai apie nuosprendyje išdėstytas išvadas, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, laikytini deklaratyviais ir yra paneigti byloje sutrinktų bei teismo ištirtų įrodymų visetu. Kadangi pati nukentėjusioji patvirtino, jog buvo suėmusi tėvo ranką, tačiau nepamena kurią, atsižvelgus į nuoseklius A. U. parodymus, dėl kurių patikimumo teismui nekyla abejonių, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, jog J. U. padaryti sužalojimai buvo būtent A. U. gynimosi nuo dukros netinkamo elgesio pasekmė. Pažymėtina, jog bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, kai teisiamajame posėdyje apklausus kaltinamąjį, kitus proceso dalyvius, liudytojus, išnagrinėjus kitus prokuroro pateiktus duomenis, nenustatomos kai kurios nusikalstamos veikos aplinkybės ir šias aplinkybes galima nustatyti tik atliekant ikiteisminį tyrimą. Šiuo atveju, A. U. nurodytos aplinkybės apie rankos būklę yra patvirtintos nukentėjusiosios bei liudytojos parodymais. Šie duomenys kartu su kita pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje išnagrinėta medžiaga sudaro vieningą ir nuoseklią įrodymų, patvirtinančių, kad A. U. veikoje nebuvo tyčios sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą, visumą.
Taigi, įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų priemonių išaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, apklausė ne tik išteisintąjį ir nukentėjusiąją, bet ir tiesiogiai konflikte dalyvavusią liudytoją, analizavo ir įvertino prokuroro pateiktą ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nešališkai ištyrė A. U. tiek kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus ir pagrįstai visas kilusias abejones vertino kaltinamojo naudai bei jį išteisino, nustačius, jog A. U. nepadarė veikos, numatytos BK 140 str. 1 d.
Kadangi teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, nebuvo pagrindo baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui, kaip tai numatyta BPK 432 str. 2 d. Beje, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, teisiamojo posėdžio metu nei viena proceso šalis nepateikė prašymo įrodymų tyrimui papildyti, todėl priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK normų imperatyviai įpareigojančių teismą išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo reikalavimas nereiškia, kad baudžiamajame procese turi būti įrodinėjama iki begalybės. Baudžiamojo proceso įstatyme nereikalaujama atlikti visų įmanomų veiksmų, kurių atlikimas kokybiškų naujų rezultatų negali duoti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai pagal bylos aplinkybes yra pakankami.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. Juozainio apeliacinį skundą atmesti.