Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3154-1123/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-02
Bylos Nr.
1-3154-1123/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
L. K.
Nukentėjusysis
G. V. G.
Advokatai
Giedrė Daironė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3154-1123/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31692-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.3.; 1.1.9.2.; 1.2.25.4.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Jancevičiui,kaltinamajam L. K.,nukentėjusiajai G. V. G., jos atstovei advokato padėjėjai Giedrei Daironei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. K. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2019 m. vasario 26 d. apie 13.36 val. Vilniuje, Vydūno g. ties pastatu Nr. 4, vairavo automobilį BMW 328, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, važiuodamas atbulas link Karaliaučiaus gatvės, buvo neatidus ir neatsargus, nedavė kelio per Vydūno gatvę iš kairės pusės į dešinę jo automobilio važiavimo kryptimi ėjusiai pėsčiajai G. V. G., kurią automobiliu patrenkė ir sužalojo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų G. V. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais L. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 114 punktų reikalavimus ir atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis L. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad 2019 vasario 26 d. apie 13 val. važiavo į darbą Pilaitėje. Kadangi nepažinojo tos Vilniaus dalies, jis pravažiavo jam reikalingą posūkį. Dar neprivažiavęs sankryžos sustojo, apsidairęs per veidrodėlius pamatė, kad iš galo nėra mašinų, eismui netrukdys, todėl nusprendė apsisukti. Tik pradėjęs judėti išgirdo stuktelėjimą, išlipęs iš automobilio pamatė nukentėjusiąją, padėjo jai atsistoti. Ji sakė, kad skauda koją, tuomet iškvietė greitąją pagalbą, kuri G. V. G. išvežė pasitikrinti sveikatos. Jis nesitikėjo, kad nukentėjusioji eis per gatvę, kai priešais buvo pėsčiųjų perėja. Dėl savo elgesio gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, jos atsiprašė, žalą atlygino.

Kadangi kaltinamasis L. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. V. G. parodė, kad 2019 m. vasario 26 d. apie 13.30 val. viešuoju transportu ketino važiuoti iš Pilaitės į Lazdynų mikrorajoną. Ėjo Vydūno gatve ir ties pastatu Nr. 4, kur kitoje gatvės pusėje buvo autobuso stotelė, ketino pereiti į kitą gatvės pusę. Kai priartėjo prie gatvės važiuojamosios dalies, pažiūrėjo į kairę ir į dešinę puses. Kadangi jokių artėjančių automobilių nepastebėjo, įžengė į važiuojamąją dalį ir vidutiniu tempu praėjo visą pirmą eismo juostą. Tada pastebėjo, kad iš kairės pusės atbulas važiuoja BMW automobilis. Ji nespėjo pasitraukti ir automobilis ją partrenkė. Nuo smūgio ji nukrito. Po įvykio ji greitosios pagalbos automobiliu buvo pristatyta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (b. l. 26).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos specialistė Jolanta Majauskaitė-Čobot, išnagrinėjusi pateiktus G. V. G. medicininius dokumentus, davė išvadą, kad G. V. G. nustatyti sužalojimai – kraujo išsiliejimas (labai nedideliame prote) po galvos smegenų voratinkliniu dangalu dešinėje momeninėje srityje, poodinė kraujosruva kairio kelio šoninėje pusėje, dešinės alkūnės srityje ties alkūnine atauga ir kairėje alkūninėje šoninėje pusėje, kairio šeivikaulio galvutės lūžis (2019 m. birželio 5 d. kairio kelio magnetinio rezonanso tyrimo duomenys neprieštarauja, kad šeivikaulio galvutė galėjo būti lūžusi ir 2019 m. vasario 26 d. eismo įvykio metu – aprašomas sugijęs intrasąnarinis lūžis su aplinkine kaulų čiulpų edema) galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 20)

2019 m. vasario 26 d. Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiosios patrulės R. K.-J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. vasario 26 d. apie 13.36 val. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Vydūno g. 4, įvyko eismo įvykis, per kurį nukentėjo žmogus. Atvykus į įvykio vietą pastebėjo stovintį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas L. K. paaiškino, kad važiuodamas Vydūno gatve atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė ne per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją G. V. G.. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada nukentėjusiąją išvežė į Lazdynų ligoninę (b. l. 10).

Iš eismo įvykio vietos schemos bei papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, užfiksuota transporto priemonės padėtis po eismo įvykio (b. l. 12-13).

2019 m. vasario 26 d. rašytiniame paaiškinime L. K. nurodė, kad tą dieną maždaug 13.45 val. važiavo automobiliu BMW Vydūno gatve pirma eismo juosta link (duomenys neskelbtini) į paskaitas. Važiuodamas sankryžos link pamatė ženklą „įvažiuoti draudžiama“, tada apsidairė, pažiūrėjo pro veidrodėlius ir nepamatęs jokios kliūties už savęs pradėjo judėti atbuline eiga. Tuomet išgirdo susidūrimą. Iš karto sustojęs jis pamatė vidurį kelio gulinčią moterį, kurią jis partrenkė, kuri ėjo ne per pėsčiųjų perėją (b. l. 37).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 114 punktas nustato, kad važiuodamas atbula, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad L. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis apklausiamas teisiamajame posėdyje pripažino, kad bylai reikšmingu metu važiavo automobiliu BMW Vydūno gatve link Įsruties gatvės, pamatęs, kad pravažiavo reikiamą posūkį ir nebegalės pasukti į dešinę, jis automobilį sustabdė ir įjungęs atbulinį bėgį pradėjo važiuoti atgal, tačiau išgirdo susidūrimo garsą ir išlipęs pamatė gulinčia nukentėjusiąją. Tokie kaltinamojo parodymai atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, be to juos patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: nukentėjusiosios G. V. G. parodymai, teismo medicinos specialistės išvada apie nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, įvykio vietos schema, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Šių įrodymų visuma nustatyta, kad L. K. 2019 m. vasario 26 d. apie 13.36 val. Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 328 ir važiuodamas atbulas link Karaliaučiaus gatvės nesilaikė KET 9 ir 114 punktų reikalavimo ir nedavė kelio Vydūno gatve iš kairės pusės į dešinę jo automobilio važiavimo kryptimi ėjusiai pėsčiajai G. V. G. ir ją patrenkė. Dėl šių kaltinamojo veiksmų G. V. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Ši neatsargi kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noriu atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis L. K. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas neatsargiu, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, atlygino jai padarytą žalą. Tai patvirtina byloje esantis 2019 m. lapkričio 21 d. pareiškimas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji G. V. G. susitaikė su kaltinamuoju L. K. ir neprieštarauja, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, patvirtina, kad kaltinamasis jai padarytą žalą (800 eurų) atlygino, todėl ji jam jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės, šį 2019 m. lapkričio 21 d. pareiškimą savo parašu pavirtino ir kaltinamasis L. K. (b. l. 72). Iš pranešimo apie žalos atlyginimą matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu G. V. G. išmokėjo 2235,26 eurus turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (b. l. 49). L. K. yra jauno amžiaus, studentas, anksčiau neteistas (b. l. 41), administracine tvarka baustas vieną kartą, baudą sumokėjo, administracinė nuobauda šiuo menu nebegalioja (b. l. 42). Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos L. K. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas L. K. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius.

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, įskaitant tai, kad jis administracine tvarka už KET pažeidimus yra baustas tik vieną kartą, padarytas pažeidimas nepriskirtinas prie šiurkščių, nuobauda šiuo metu nebegalioja, mano, kad L. K. yra drausmingas vairuotojas ir šis neatsargus nusikaltimas yra daugiau atsitiktinis įvykis, nei dėsninga jo vairavimo pasekmė. Todėl teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo skirti jam kokią nors baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 67 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamajam kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu paskirta nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja G. V. G., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti L. K., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė