Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-12-10 · Civilinė byla Nr. 2A-3438-392/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-10
Bylos Nr.
2A-3438-392/2013
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00433-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Danutė Kutrienė, Virginijus Kairevičius (pran.)
Atsakovas
J. J.
Ieškovas
M. J.
Kategorijos
  • 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-3438-392/2013(Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00433-2013-0)Procesinio sprendimo kategorija: 74.2.4.; 78.2.1.; 121.14.; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. J. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovui J. J. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė M. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovė prašė pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009-04-21 sprendimą, kuriuo buvo priteistas 2 MGL dydžio išlaikymas sūnui, į 260 Lt sumą, kuri nuo 2009-04-21 kasmet būtų indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei nuo kreipimosi į teismą dienos padidinti išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą iki 500 Lt. Nurodė, kad atsakovas yra jos sūnaus G. J., gim. 1997-02-24, tėvas. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009-04-21 sprendimu vaikui iki pilnametystės iš atsakovo buvo priteistas 2 MGL dydžio išlaikymas. Remiantis LR Vyriausybės 2008-07-09 nutarimu Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, periodinės išmokos turi būti indeksuojamos. Kadangi išlaikymas teismo buvo priteistas MGL dydžiu, ieškovė prarado teisę gauti indeksuotą išlaikymą. Atsakovas nuo 2011-08-15, kai išėjo gyventi atskirai, reguliaraus išlaikymo sūnui neteikia. Ieškovė pažymėjo, jog jos turtinė padėtis pasikeitusi iš esmės - pajamos nuo teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo priėmimo dienos sumažėjo per pusę. Gyvena iš gaunamos 370 Lt netekto darbingumo pensijos ir menko individualios įmonės pelno. Vaiko poreikiai, jam augant, ir brangstant pragyvenimui, padidėjo iš esmės. Vadovaujantis CK 6.461 str. 2 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, vieno mėnesio išlaikymo suma minimalių vaiko poreikių tenkinimui neturėtų būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 1 000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas J. J. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė sumažinti ieškovės reikalaujamą sumą iki 300 Lt. Pažymėjo, kad šiuo metu jo materialinė padėtis yra sunki. Atsakovas mano, kad 1 000 Lt vaiko poreikiams yra daug, nes už minimumą dirbantis suaugęs asmuo į rankas gauna tik apie 870 Lt ir iš tos sumos išlaiko ir vaikus. Gyvena Ignalinos rajone, kur nedarbo lygis yra bene didžiausias. Darbo biržoje nėra registruotas, darbo ieško savo jėgomis.

Žemesnės instancijos teismas

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2013-07-17 sprendimu ieškinį tenkino - Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009-04-21 sprendimu priteistą 2 MGL dydžio išlaikymą padidino iki 500 Lt/mėn. iki vaiko pilnametystės. Nustatęs, kad nuo išlaikymo šalių vaikui priteisimo (2009-04-21) Lietuvoje padidėjo infliacija, maisto ir kitų prekių kainos, vaikas auga, taigi didėja ir jo poreikiai, teismas sprendė, kad priteistas 2 MGL (šiuo metu 260 Lt) išlaikymas yra per mažas. Be to, teismas nustatė, kad ieškovė gyvena ir išlaiko sūnų iš gaunamos netekto darbingumo 370,3 Lt pensijos bei iš individualios įmonės gaunamų pajamų, kurios 2012 m. sudarė 1 423 Lt. Atsakovas nuo 2009-01-01 nei vienos dienos oficialiai nėra dirbęs. Jis nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie priežastis, dėl kurių negali susirasti darbo, kad turėtų galimybę tinkamai išlaikyti vaiką. Byloje taip pat nenustatyta, kad dabartiniu metu atsakovas yra riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių. Teismas atsakovo argumentą, kad jis yra bedarbis, vertino tik kaip atsakovo siekį išvengti mokėti vaikui išlaikymą, nes visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsakovas pats pasirinko gyvenimo būdą, todėl jo teiginys, kad jis neturi pakankamai lėšų išlaikyti savo nepilnametį vaiką, neatleidžia nuo šios pareigos vykdymo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamoje byloje tikslinga orientuotis į vieno mėnesio išlaikymo dydį, atitinkantį minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 1 000 Lt, ir išlaikymas abiems tėvams padalintinas lygiomis dalimis – po 500 Lt/mėn.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas J. J. prašė ginčijamą sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinant iš dalies – padidinant iš atsakovo priteistą išlaikymą vaikui iki 300 Lt/mėn. mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Pažymėjo, kad dėl Lietuvoje susidariusios nepalankios ekonominės situacijos atsakovą atleido iš darbo. Jokių kitų pajamų jis neturi. Taip pat neturi nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių, akcijų, iš kurių gaunami dividendai, ir kito turto. Darbo biržoje atsakovas nesiregistruoja, nes Ignalinos rajone, kur didžiausias nedarbo lygis Lietuvoje, gauti kokį nors darbą yra praktiškai neįmanoma, o gyventi iš pašalpų atsakovas nėra įpratęs. Taigi, apelianto J. J. teigimu, jis neturi jokių galimybių mokėti priteistą 500 Lt išlaikymą ne dėl savo kaltės arba kokių nors neteisėtų ir neleistinų veiksmų. Atsakovas sutinka mokėti 300 Lt/mėn. dydžio išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės. Mano, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė už jo turtinę padėtį.

Atsiliepimas

Ieškovė M. J. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti bei palikti Švenčionių rajono apylinkės teismas 2013-07-17 sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad atsakovo teiginys, jog jis šiuo metu nedirba ir neturi jokių pajamų, neatitinka tikrovės, nes antstolės S. K. suteikta informacija atsakovas J. J. nuo 2013-08-21 yra oficialiai įdarbintas UAB „Atiltas“. Antstolės patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo į atsakovo darbovietę buvo išsiųstas 2013-09-16, tačiau ieškovė jokių lėšų sūnaus išlaikymui iki šiol nėra gavusi. Pažymėjo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus. Byloje nėra duomenų apie tai, jog jis dėl savo sveikatos būklės ar išsilavinimo negalėtų susirasti papildomo pajamų šaltinio ar geriau apmokamo darbo. Atsakovas privalo dėti maksimalias pastangas užtikrinti savo vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas bei jo bent jau būtinųjų poreikių patenkinimą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, atsakovas su vaiku bendrauja retai, todėl jokių papildomų su vaiku susijusių išlaidų atsakovas nepatiria. Atsakovo teiginys, kad ieškovės turtinė padėtis geresnė, nėra pagrindas sumažinti priteistą išlaikymo dydį, juolab, kad atsakovas niekuomet neteikė vaikui reguliaraus išlaikymo. Atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs aplinkybes, susijusias su vaiko poreikiais ir abiejų šalių turtine padėtimi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas J. J. yra G. J., gim. 1997-02-24, tėvas. G. J. gyvena kartu su motina, ieškove M. J., ir yra jos išlaikomas. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2009-04-21 sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką ir, be kita ko, iš atsakovo J. J. sūnaus G. išlaikymui priteisė 2 MGL dydžio išmokas kas mėnesį iki vaiko pilnametystės (b. l. 18-21). Ieškovė gyvena ir išlaiko sūnų iš gaunamos netekto darbingumo 370,3 Lt pensijos (b. l. 10) bei iš individualios įmonės gaunamų pajamų, kurios 2012 m. sudarė 1 423 Lt (b. l. 16-17). Iš SODROS pažymos apie asmens įdarbinimus matyti, kad atsakovas J. J. laikotarpiu 2009-01-01 – 2013-07-31 oficialiai niekur nedirbo (b. l. 33). 2013-09-16 antstolė S. K. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009-07-08 išduoto vykdomojo rašto dėl išlaikymo išieškojimo pagrindu priėmė patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko J. J. darbo užmokesčio, adresuotą UAB „Atiltas“ (b. l. 58-59).

Byloje yra kilęs ginčas dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo. Apeliantas savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tik viena aplinkybe, kad jis neturi galimybių mokėti teismo priteisto 500 Lt/mėn. išlaikymo, kadangi nedirba ir neturi jokio turto. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas neginčijo aplinkybės, jog sūnaus poreikiams reikalinga mažesnė suma, ir jos neįrodinėjo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta LR Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str., CK 3.155 str. 2 d. 3.192 str. 1 d. vienareikšmiškai reglamentuojama tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009-04-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-617/2009 nepilnamečiam šalių sūnui buvo priteista 2 MGL dydžio išlaikymas kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. CK 3.201 str. įtvirtina galimybė teismui pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Pabrėžtina, kad visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo darbingumo sumažėjimą ar neįgalumą, todėl, teismo vertinimu, apeliantas, būdamas sveikas ir darbingas, gali dirbti ir gauti tokio dydžio pajamas, kurios užtikrintų ir jo nepilnamečio vaiko minimalių poreikių patenkinimą. Tačiau vien apelianto argumentai, kad jis nesiregistruoja Darbo biržoje, nes Ignalinos rajone, kur didžiausias nedarbo lygis Lietuvoje, gauti kokį nors darbą yra praktiškai neįmanoma, o gyventi iš pašalpų jis nėra įpratęs, rodo negatyvų požiūrį ir nepakankamas pastangas gauti pajamų, siekiant išlaikyti savo vaiką.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.), materialines teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimą iš kartu negyvenančio tėvo bei rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Pažymėtina, kad atsakovas ir neginčijo aplinkybės, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga būtent pirmosios instancijos teismo priteista suma.

Kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. sprendimą ar jo dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutarė:

Atsakovo J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Virginijus KairevičiusTeisėjai Danutė KutrienėVilija Mikuckienė