Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Rygoje, Latvijos Respublikos pilietis, latvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesionalus sportininkas, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. (V. G.) 2017 m. gruodžio 16 d. apie 03.30 val., Kalvarijos sav., Salaperaugio k., nuo įvažiavimo iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką momento, laikė, turėdamas su savimi, žinomai netikrą dokumentą - Ukrainos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atspausdinta jo – V. G. fotonuotrauka bei nurodyti jo anketiniai duomenys, iki kol 2017 m. gruodžio 16 d. 03.50 val. Kalvarijos sav., Trakėnų k., šį žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą panaudojo, pateikdamas jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT) Varėnos rinktinės Kalvarijos užkardos pareigūnui.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Jis patvirtino, kad 2017 m. vasarą Lenkijoje, turguje nepažįstamas ukrainietis pasiūlė nusipirkti ukrainietišką vairuotojo pažymėjimą. Jis nusprendė įsigyti tokį dokumentą, nes Latvijoje nespėjo išsilaikyti egzaminų vairuotojo pažymėjimui gauti kai staiga reikėjo išvykti į Lenkiją, kur sudarė kontraktą su futbolo klubu (duomenys neskelbtini), Jam reikėjo kasdien važinėti į treniruotes, todėl reikėjo vairuotojo pažymėjimo. Minėtam asmeniu turguje sumokėjo pusę sumos ir davė savo nuotrauką bei anketinius duomenis, o kitą pusę sumos sumokėjo kai atsiėmė vairuotojo pažymėjimą. Iš viso sumokėjo 1 300 Eur. Suprato, kad vairuotojo pažymėjimas netikras kai jį gavo, nes egzaminų Ukrainoje nelaikė. Šį dokumentą Lietuvoje panaudojo vieną kartą, kai buvo sulaikytas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi ir prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal močiutės, kuri jį augino nuo 5 metų, laidavimą, nes jis suprato ką reiškia pažeisti įstatymą ir daugiau to niekada nedarys. Jis suvokė, jog vienas toks poelgis gali sugriauti visą jo sportininko karjerą, kurios siekė nuo vaikystės.

Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 str. tvarka ištir­ti įrodymai:

VSAT Varėnos rinktinės Kalvarijos užkardos jaunesniojo specialisto P. P.tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, nuo 2017 m. gruodžio 12 d. 20.00 val. iki 2017 m. gruodžio 16 d. 9.00 val. vykdė tarnybą Kalvarijos užkardoje sargyboje "Patrulis“ ir apie 3.50 val. Kalvarijos sav., Trakėnų k., degalinės "Circle K" teritorijoje, vykdydamas nelegalios migracijos prevenciją ir kontrolę, patikrino automobilio "Audi", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Latvijos Respublikos pilietis V. G., dokumentus. Vairuotojas pateikė tvarkingus automobilio dokumentus ir galimai suklastotą Ukrainos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo imituotas mikrotekstas, ultravioletinė apsauga, holograma, užraše pažymėjimas įrašyta e raidė. Vairuotojas prisipažino, kad pažymėjimą pirko Lenkijoje už 1300 eurų iš draugo ukrainiečio, su kuriuo kartu žaidžia futbolą. Asmuo gailėjosi dėl padaryto pažeidimo (b. l. 5);savanoriško dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo VSAT Varėnos rinktinės Kalvarijos užkardos jaunesnysis specialistas P. P.pateikė tyrėjui Ukrainos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jam pateikė V. G.(b. l. 6, 7);apžiūros protokolas, kuriame aprašytas Ukrainos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), ir nurodyta, kad tai yra plastikinė kortelė, kurioje nurodyta, kad ji išduota V. G., gim. (duomenys neskelbtini), Latvijoje, dokumento išdavimo data – 2016 m. balandžio 21 d., galiojimo data – 2046 m. balandžio 21 d., suteiktos vairavimo kategorijos – A, B, D1, BE. Specialistas ištyręs šį Ukrainos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad jis yra pagamintas ne pagal tokio pavyzdžio vertybiniams dokumentams keliamus reikalavimus -pažymėjimas atspausdintas ne poligrafiniu spaudos būdu, skiriasi nuo autentiškų dokumentų formatas, dokumentas neturi būtinų, reikiamų kinegraminių elementų, neturi reikiamos papildomos ultravioletinės apsaugos ir mikrotekstų. Remiantis išvardintais požymiais padaryta išvada, kad Ukrainos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. G., vardu yra netikras (b. l. 8-11);VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės Šiaulių užkardos Meitenės - Kalvių kontaktinio punkto raštas Nr. 185-5491, kuriame nurodyta, kad nusikaltimo padarymo metu V. G. neturėjo Latvijos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo, taip pat minėtas asmuo Latvijos Respublikoje nėra baustas administracine tvarka (b. l. 14);Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. G. 2018 m. sausio 2 d. (b. l. 118).

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis šioje byloje paimtą vairuotojo pažymėjimą gavo ne iš oficialios Ukrainos institucijos, turinčios teisę išduoti tokį dokumentą, o nusipirkto Lenkijos turguje už labai didelę pinigų sumą, nelaikęs egzaminų vairavimo teisei gauti ir nesikreipęs į jokias institucijas dėl tokio dokumento išdavimo, todėl kaltinamasis suvokė, kad toks vairuotojo pažymėjimo įsigijimas negalimas ir neteisėtas. Šios aplinkybės pavirtina, kad kaltinamasis aiškiai suvokė, jog jo turimas dokumentas yra netikras. Šias faktines aplinkybes kaltinamasis pripažino, todėl akivaizdu, kad jis suvokė, jog laiko netikrą dokumentą ir panaudoja jį kai pateikė pasieniečiui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, kaltinamojo kaltė disponavus netikru dokumentu jokių abejonių nekelia.

Kaltinamojo veiksmai, t. y. netikro vairuotojo pažymėjimo laikymas ir panaudojimas pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, kadangi disponavimas netikru vairuotojo pažymėjimu yra kvalifikuota disponavimo suklastotu dokumentu sudėtis, už kurią atsakomybę numato būtent BK 300 straipsnio 2 dalis.

Kaltinamojo at­sa­ko­mybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gai­lisi (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), o jo at­sa­komybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, nėra teistas nei Lietuvoje, nei Latvijoje (b. l. 58, 111-112), administracine tvarka Lietuvoje baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus iki šio nusikaltimo bei šio nusikaltimo metu (b. l. 101-102), o Latvijoje nėra baustas (b. l. 14), yra profesionalus futbolininkas, buvusios mokyklos charakterizuojamas gerai (b. l . 114-117), savo kaltę visiškai pripažino ir gailisi, jokių atsa­ko­my­bę sun­ki­nan­čių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nėra pagrin­do daryti iš­vadą, jog pas kaltinamąjį būtų susiformavusios neigiamos ir nusikalstamos pažiūros, kad jis turi polinkį nusikalsti ar pažeidinėti įstatymus ir kad ateityje galėtų da­ryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo padaryti administraciniai nusižengimai viršijant leistiną greitį nerodo jo polinkio nusikalsti, nes tai yra labai dažnas bet kurio vairuotojo pažeidimas, iš kurio negalima spręsti, jog asmuo turi polinkį daryti nusikalstamas veikas. Be to, šie nusižengimai buvo padaryti vienu metu ir iki šios nusikalstamos veikos, o po jos padarymo kaltinamasis nėra pažeidęs įstatymo. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika yra dėl jauno amžiaus ir gyvenimiškos patirties stokos padarytas atsitiktinio pobūdžio nusikaltimas, o ne dėsningas kaltinamojo elgesys, kuris galėtų pasikartoti ateityje.

Kaltinamojo senelė D. G. (D. G.) pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą.

Šis prašymas dėl laidavimo tenkintinas, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, o padaryta veika ir kaltinamojo asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo, kaip neišvengiamos priemonės jo elgesiui koreguoti. Šiuo atveju padarytas nusikaltimas yra pirmasis kaltinamojo gyvenime, už jį gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės net ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl laidavimo institutas, kuris neatleidžia nuo baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo, gali būti pakankama poveikio priemonė už pirmą kartą padarytą veiką net ir neskiriant kriminalinės bausmės.

Nagrinėjamu atveju laiduotoja yra kaltinamojo senelė, ji nėra teista (b. l. 106-109), kaltinamąjį augino ir auklėjo nuo 5 metų amžiaus. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teis­mas sprendžia, kad D. G. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo lai­duotoja, nes pagal savo asmenines savybes ir dėl artimo šeimyninio ryšio bei jų santykių ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymas kaltinamojo šeimos narius ir artimuosius giminaičius tiesiogiai įvardija kaip galimus laiduotojus vien dėl jų ryšio su kaltininku, todėl jų netinkamumas būti laiduotoju gali būti konstatuojamas tik esant tokioms aplinkybėms, dėl kurių tokie asmenys akivaizdžiai negalėtų daryti teigiamos įtakos kaltinamajam (pavyzdžiui asocialus ar nusikalstamas paties laiduotojo elgesys, nesirūpinimas šeima ir savo artimaisiais ir pan.). Šiuo atveju laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo senelę, kuri kaltinamąjį augino nuo mažens kai jo tėvai uždarbiavo užsienyje, todėl yra artimiausias žmogus kaltinamajam, kuri pati niekada nebuvo teista ir iki šiol palaiko glaudžius ryšius su kaltinamuoju, todėl ji yra būtent tas asmuo, kuris kaltinamajam turi galimybę daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgdamas į nusikaltimo sunkumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nė­ra aplinkybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sa­ko­mybės pagal laidavimą ir bau­džia­mąją bylą jam nutraukti paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė apysunkį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, turtinė žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, vairuotojo pažymėjimą jis jau gavo įstatymo nustatyta tvarka, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad suvokęs, jog naujos nusikalstamos veikos, jeigu ją vėl padarytų, pasekmės bus ne tik neišvengiamas bausmės paskyrimas, bet ir didelė grėsmė jo sportininko karjerai, kaltinamasis turės svarias paskatas ateityje laikytis įstatymų reikalavimų, todėl galima daryti išvadą, kad pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas bus efektyvi ir pakankama poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Į vertinęs kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų šeimyninį ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų o užstato skyrimas, nėra būtinas siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).

Įstatymas numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (tame tarpe ir pagal laidavimą) gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Todėl įvertinus tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės be jokių nubaudimo pasekmių būtų neproporcingas ir neteisingas pagal nusikaltimo sunkumo laipsnį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatytinas didesnis nei minimalus (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis). Pažymėtina, kad nusikaltimas padarytas 2017-12-16, todėl įmokai skaičiuoti taikytinas iki 2018-01-01 galiojęs 37,66 MGL dydis, nes nuo 2018-01-01 šis dydis padidintas iki 50 Eur, o veiką padariusio asmens teisinę padėtį sunkinantis įstatymas neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė užstatas, panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant kaltinamojo sutikimą (b. l. 55) užstato dalis, atitinkanti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės - įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, dydį, perduotina šios įmokos išieškojimui, o likusi užstato dalis grąžintina kaltinamajam.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Ukrainos vairuotojo pažymėjimas Nr. BAH 813225, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VSAT Varėnos rinktinei jos prašymu (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. G. (V. G.) dėl nusikaltimo, nu­ma­tyto BK 300 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžia­mosios at­sa­komybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį senelės D. G. (D. G.) atsakomybei vieneriems metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti V. G. (V. G.) baudžiamojo poveikio priemonę - 40 MGL (keturiasdešimties minimalių gyvenimo lygių) dydžio, kuris galiojo iki 2018-01-01, įmoką - 1 506,40 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešis eurus 40 ct) į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Paskirtos įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą išieškojimą nukreipti į kaltinamojo sumokėtą užstatą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą nuosprendžiui įsiteisėjus 1 506,40 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešis eurus 40 ct) iš V. G. (V. G.) 2017 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 950581 sumokėto 3 000 Eur užstato pervesti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, kaip nuosprendžiu paskirtos įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokėjimą bei pranešti apie mokėjimo įvykdymą Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams.

Likusią V. G. (V. G.) 2017 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėto užstato dalį – 1 493,60 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt tris eurus 60 ct), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti užstato mokėtojui V. G. (V. G.). Dėl pinigų susigrąžinimo V. G. (V. G.) turi kreiptis į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę – užstatą, panaikin­ti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Netikrą Ukrainos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VSAT Varėnos rinktinei po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti V. G. (V. G.), kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. G. (V. G.) ir laiduotojai D. G. (D. G.) išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.