- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-31
- Bylos Nr.
- 2S-1976-567/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09356-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Vilniaus energija“, O. G., N. B.
- Pareiškėjas
- G. G.
- Kategorijos
- 3.1.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pareiškimą dėl suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus energija“ procesinio teisių perėmimo ir civilinę bylą pagal pareiškėjo G. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2FB-15624-934/2017 pagal pareiškėjo G. G. pareiškimą, suinteresuoti asmenys O. G., N. B. AB Lietuvos skyrius, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Naujininkų ūkis“, UAB „J. I.“, UAB „Tele2“, BAB bankas „Snoras“, antstoliai R. K., D. Š., V. M., I. G., bankroto administratorius UAB „Bankroto Valdymas“, dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Pareiškėjas G. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma sudaro 55728,05 EUR. 2005 m. spalio 11 d. kartu su sutuoktine O. G. su N. B. Finland Plc Lietuvos skyriumi sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. BK05/10/62D 53333 EUR sumai butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti, 2007 m. birželio 8 d. su N. B. Finland Plc Lietuvos skyriumi sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. LL07/06/27D, kuria jam buvo suteiktas 20561,57 EUR (70995 Lt) kreditas šeimos poreikiams tenkinti. Pažymėjo, kad, prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei, ženkliai sumažėjo krovinių pervežimų skaičius, didelė dalis transporto kompanijų bankrutavo, vairuotojai liko be darbo, jis buvo ne išimtis – ekonominės krizės metu liko be darbo, dėl ko prarado piniginių lėšų srautą ir nebegalėjo tinkamai vykdyti kredito sutarties bankui. Pareiškėjas teigė, kad ėmėsi veiksmų ieškoti darbo, siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį, tačiau darbo paieškos užtruko, nes likusios nebankrutavusios transporto įmonės apskritai mažino vairuotojų etatus. Pareiškėjas įsidarbino vairuotojo - ekspeditoriaus pareigoms vykdyti UAB „Semdem transport“ nuo 2013 m. gegužės 9 d. Nurodė, kad pareiškėjas, neturėdamas darbo, taip pat jo sutuoktinė O. G., neturėdama darbo, negalėjo apmokėti pradelstų įsiskolinimų bankui, kuris nutraukė kredito sutartis ir pradėjo priverstinį paskolos išieškojimą. Pažymėjo, kad jo nemokumas atsirado dėl turimo kredito N. B. Finland Plc Lietuvos skyriuje, dėl pasaulinės ekonominės krizės praradus darbą ir ilgą laiką nesusiradus naujo darbo bei dėl sutuoktinės sunkios ligos. Nurodė, kad vidutiniškai per mėnesį gauna apie 550 EUR, o jo sutuoktinė O. G. pajamų negauna dėl rimtų problemų su sveikata, jai nustatytas 55 % darbingumo lygis, todėl pareiškėjo gaunamų pajamų vos užtenka būtiniesiems šeimos poreikiams patenkinti. Pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį pardavus, būtų galima dalinai atsiskaityti su kreditoriais (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str., 5 str.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydamas jo netenkinti. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-32828-833/2014 jau buvo nutaręs neiškelti pareiškėjui ir jo sutuoktinei O. G. fizinio asmens bankroto bylos, pakartotinai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-3866-728/2016 taip pat atsisakė iškelti bankroto bylą pareiškėjui ir jo sutuoktinei O. G., apeliacinės instancijos teismas minėtą nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjo nurodomos faktinės aplinkybės tapačios anksčiau teismui teiktuose pareiškimuose nurodytoms aplinkybės, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie naują pareiškimo faktinį pagrindą, jo pareiškimas neturi būti nagrinėjamas iš naujo. Nurodė, kad pareiškėjo įsiskolinimas bendrovei yra 500,09 EUR. Pažymėjo, kad pareiškėjo finansiniai įsipareigojimai kreditoriams įgyti santuokos metu, pareiškėjas pats patvirtino, kad prievolės yra solidarios, tačiau nenurodo savo sutuoktinės gaunamų pajamų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi nutarė civilinę bylą pagal pareiškėjo G. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nutraukti.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2FB-32828-833/2014 pagal pareiškėjų G. G. ir O. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo – buvo atsisakyta iškelti pareiškėjams bankroto bylą. Dėl fizinio asmens bankroto pareiškėjas kartu su sutuoktine O. G. 2015 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą pakartotinai. Teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi taip pat atsisakė iškelti pareiškėjams bankroto bylą (civilinės bylos Nr. 2FB-3866-728/2016), Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2111-562/2016 ši nutartis palikta nepakeista.
Šalies argumentai
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo G. G. teismui pateiktas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo grindžiamas iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, įrodymais, kuriuos jau analizavo ir vertino teismai civilinėse bylose Nr. 2FB-32828-833/2014, Nr. 2FB-3866-728/2016 ir Nr. 2S-2111-562/2016 ir kurių pagrindu buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė naujai atsiradusių esminių aplinkybių, dėl kurių pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo turėtų būti išnagrinėtas iš naujo. Taigi, teismui nustačius, kad pareiškėjo pareiškimas yra pateiktas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, dėl ko analogiškas pareiškimas buvo išnagrinėtas įsiteisėjusiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis, ir nenustačius jokių naujai atsiradusių esminių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo turėtų būti nagrinėjamas iš naujo, civilinė byla nutraukiama. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tiek civilinėje byloje Nr. 2FB-32828-833/2014, tiek ir civilinėje byloje Nr. 2FB-3866-728/2016 pareiškėjui buvo pabrėžta tai, kad jis, pardavęs turimą turtą (butą), turi objektyvią galimybę atsiskaityti su kreditoriais, tačiau pareiškėjas turimo turto iki šiol nepardavė, kreditorinių įsipareigojimų nesumažino. Teismo vertinimu, vien tai, kad, pardavus butą, gali likti nežymi dalis kreditorinių įsipareigojimų, nepaneigia pareiškėjo pareigos veikti sąžiningai kreditorių atžvilgiu bei atsiskaityti su kreditoriais (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 1 d., CPK 293 straipsnio 3 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas G. G. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas skundžiama nutartimi nuspręsdamas nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjo pareiškimą, nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme jau buvo priimtas ir išnagrinėtas to paties pareiškėjo pareiškimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl ko civilinė byla nutrauktina. Pareiškėjas nesutinka su skundžiama nutartimi, mano, kad teismas privalėjo išnagrinėti pareiškėjo pareiškimą, tačiau visiškai nepagrįstai civilinę bylą nutraukė, dėl ko skundžiama nutartis yra naikintina. Ieškinio priėmimo procedūrą reglamentuoja LR CPK 137 straipsnis, kuris taikomas ir sprendžiant pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą. Civilinei bylai iškelti pakanka atlikti vieną teismo procesinį veiksmą - priimti rezoliuciją arba nutartį. Fizinio asmens bankroto bylai iškelti, priešingai, reikalingi du savarankiški teismo procesiniai veiksmai: pirma, priimti nutartį dėl pareiškimo priėmimo; antra, priimti nutartį dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Tik esant abiem teigiamiems procesiniams veiksmams, pripažįstama, kad fizinio asmens bankroto byla yra iškelta. Taigi teismas, nutartimi priėmęs pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, gali vėliau atsisakyti kelti bankroto bylą. LR CPK 137 straipsnio 2 dalyje išvardintas atsisakymo priimti ieškinį (pareiškimą) pagrindų sąrašas. Atsisakymas priimti ieškinį kitais nei LR CPK 137 straipsnio 2 dalyje nenumatytais pagrindais yra neteisėtas ir laikytinas konstitucinės teisės kreiptis į teismą pažeidimu (Konstitucijos 30 straipsnis). Negalima atsisakyti priimti ieškinį, remiantis tuo, kad ieškinyje pareikštas aiškiai neteisėtas reikalavimas ar pareiškimą byloje padavė akivaizdžiai nesuinteresuotas asmuo, neturintis reikalavimo teisės, t. y. negalima asmeniui užkirsti kelią realizuoti teisę kreiptis į teismą, motyvuojant materialiniais teisiniais argumentais. Ar ieškinį (pareiškimą) teisme pareiškęs asmuo turi teisę į ieškinį materialine teisine prasme (t. y. teisę į pareikšto reikalavimo patenkinimą), priklauso nuo materialinio teisinio, bet ne nuo procesinio teisinio, pobūdžio aplinkybių, o šios aplinkybės gali būti nustatytos tik klausimą išnagrinėjus iš esmės. Fizinio asmens būklės neatitikimas LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytam fizinio asmens nemokumo apibrėžimui arba pareiškėjo nesąžiningumas yra savarankiški pagrindai atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Šių aplinkybių nustatymas yra pagrindas atmesti pareiškėjo reikalavimą, t. y. yra susijusios su pareiškėjo teise į pareikšto reikalavimo patenkinimą, o ne procesinėmis kreipimosi į teismą prielaidomis. Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo atveju teismas neteisėtai skundžiama nutartimi nutraukė civilinę bylą ir neišnagrinėjo pareiškimo iš esmės. Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatos nenumato draudimo pakartotinai kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, dėl ko LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos turi būti taikomos atsižvelgiant į LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtį ir šiuo įstatymu reglamentuojamų civilinių teisinių santykių specifiką. Nurodė, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas, todėl ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas kitoje byloje. LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo nėra numatyta draudimo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pakartotinai, jei kartą teismas jau yra atsisakęs iškelti bankroto bylą. Šiuo atveju negalima laikyti, kad pareiškėjo pareiškimas yra tapatus pateiktajam Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pareiškėjas G. G. pažymėjo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepaminėjo, jog šioje civilinėje byloje pareiškimas yra teikiamas tik nuo pareiškėjo G. G., kai tuo tarpu ankstesnis teismo minėtas pareiškimas buvo teiktas nuo pareiškėjo G. G. ir jo sutuoktinės O. G.. Šiuo atveju jau nesutampa šalys, kadangi šį kartą pareiškimą teikia tik pareiškėjas. Pateiktas pareiškimas yra grindžiamas išimtinai pareiškėjo situacija, individualiais duomenimis. Teismas, vertindamas pareiškėjo mokumą, turėtų analizuoti tik pareiškėjo finansinę situaciją. Pareiškėjas teigė, kad skiriasi ne tik šalys, tačiau ir pats pareiškimo pagrindas. Nepagrįstas teismo motyvas, kad pareiškėjas šiai dienai nėra pardavęs turto, kas, pasak teismo, lemia, jog pareiškėjas nėra suinteresuotas skolų padengimu. Pažymėjo, kad pareiškėjas pats pardavinėti turto neturi galimybės, kadangi jis yra įkeistas ir areštuotas, taigi, turto pardavimą tokiu atveju vykdo antstoliai. Pareiškėjo įsitikinimu jo turto pardavimas bankroto procese būtų tikslingesnis, kadangi antstolių vykdomose varžytynėse turtas pardavinėjamas atliekant kainos mažinimus (pirmosiose varžytynėse - už 80 % turto vertės, antrosiose - už 60 % turto vertės). Tuo tarpu fizinio asmens bankroto procese turto pardavimo kaina nustatoma kreditorių susirinkime, nėra privalomi kainų mažinimai, tiek kreditoriai, tiek bankroto administratorius yra suinteresuoti turtą parduoti kuo įmanoma didesne kaina. Tai reikštų, kad kreditorių reikalavimai pasidengtų didesne apimtimi. Teismas tik formaliai nurodė, kad pareiškimas yra tapatus jau teiktam ir nutraukė civilinę bylą. Pažymėjo, kad, trūkstant papildomų įrodymų, faktinių aplinkybių, teismas gali pasitelkti trūkumų šalinimo institutą. LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kas turi būti pridedama prie pareiškimo iškelti bankroto bylą, Pareiškėjas šią pareigą įvykdė ir pridėjo privalomus pateikti dokumentus, dėl ko procesinės prielaidos kreiptis į teismą šiuo atveju egzistuoja. Nors pareiškėjas jau buvo kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai neužkerta kelio kreiptis su pareiškimu dar kartą (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str., 2 str., 4 str.).
Atsiliepimas
Antstolis I. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas pareiškėjo G. G. skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarties netenkinti. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartyje pažymėjo, kad įstatymas nedraudžia pakartotinai kreiptis su tuo pačiu reikalavimu dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu toks klausimas teismo jau buvo spręstas ir bankroto byla fiziniam asmeniui nebuvo iškelta, tačiau įstatymas draudžia teismui priimti nagrinėti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo taip tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šiuo atveju ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu ir kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais, reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintas faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją. Nurodė, kad būtent asmeniui, kuris siekia išsikelti fizinio asmens bankroto bylą, ir tenka pareiga pateikti teismui visus įrodymus bei nurodyti visas šiuo klausimu reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju apeliantas teismui nepateikė informacijos apie jo inicijuotas ankstesnes bylas dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo. Teismas priėmė sprendimą nutraukti civilinę bylą, ištyręs ir įvertinęs visus įrodymus bei reikšmingas aplinkybes, viešame teismo posėdyje išklausęs apelianto paaiškinimų, išanalizavęs apelianto teismui nenurodytą informaciją apie apelianto teismams jau teiktus pareiškimus dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškimuose nurodytas aplinkybes ir teiktus įrodymus. Taigi nustačius, kad apeliantas nenurodė naujai atsiradusių aplinkybių, dėl kurių pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo turėtų būti nagrinėjamas iš naujo, teismas pagristai bylą nutraukė. Pažymėjo, kad tiek priverstinio vykdymo proceso metu, tiek fizinio asmens bankroto proceso metu įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, jog turto pardavimas būtent bankroto proceso metu būtų tikslingesnis, ar pardavus tokį turtą didesne apimtimi, būtų patenkinti kreditorių interesai. Priešingai, organizuojant turto realizavimo procesą iš naujo bankroto proceso metu, būtų pažeistos ne tik hipotekos kreditoriaus teisės, teisingumo, protingumo principai, tačiau padidėtų ir tokio turto realizavimo išlaidos. Apelianto teiginiai apie galimybę, turtą realizuojant bankroto proceso metu, didesne apimtimi padengti kreditorių reikalavimus yra deklaratyvūs. Pažymėjo, kad apeliantas vykdymo procese aktyviai įgyvendino teisę skųsti antstolio veiksmus, prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vykdymo procese nesudarė sąlygų turto vertintojui apžiūrėti įkeisto turto, taigi visais įmanomais būdais siekė vilkinti vykdymo procesą, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas įgyvendinti savo pareigas, atsiskaityti su kreditoriumi, su juo sutarti, ar LR CPK 704 str. tvarka pasiūlyti savo pirkėją, kas užtikrintų efektyvų ir operatyvų atsiskaitymą su kreditoriumi. Apelianto siekiai ir interesai negali būti iškeliami aukščiau ar neigti teisėtus kreditoriaus interesus.
Šalies argumentai
AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė teismui pareiškimą dėl suinteresuoto asmens procesinio teisių perėmimo G. G. bankroto byloje. Nurodė, kad į bylą suinteresuotu asmeniu įtrauktas pareiškėjo kreditorius UAB „Vilniaus energija“. 2002-02-01 SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, kurios pagrindu UAB „Vilniaus energijai“ 15-os metų terminui buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ turtas bei nuomos laikotarpiu UAB „Vilniaus energija“ administravo debitorinius klientų įsiskolinimus. Nuo 2002-02-01 iki 2017-03-29 SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nevykdė šilumos energijos tiekimo veiklos, o šiuo laikotarpiu šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste, išskyrus kitas Vilniaus miesto savivaldybės ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduotose licencijose apibrėžtas teritorijas, vykdė šilumos tiekimo licenciją turėjusi UAB „Vilniaus energija“. 2017-03-29 nuomos sutartis baigė galioti, todėl nuo 2017-03-30 šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (2017-03-30 energetikos veiklos licencija Nr. L4-ŠT-60 suteikė SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ teisę verstis šilumos tiekimo veikla Vilniuje). Turto priėmimo - perdavimo aktas tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“ buvo pasirašytas 2017-03-29. Vykdant nuomos sutarties 13 straipsnio (v) punkto, 13 priedo sąlygas 2017-03-29 SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ buvo perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų (vartotojų) skolas. Reikalavimų perleidimo procedūra (įvyko atsiskaitymas) buvo baigta 2017-06-15. 2002-02-01 tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir bendrovės „Dalkia“ sudarytos Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutarties išraše ir 13 priede esantys duomenys sudaro komercinę paslaptį (išdėstytos trumpalaikio turto perleidimo sąlygos, tame tarpe ir finansinės), todėl prašė pripažinti šiuos dokumentus nevieša bylos medžiaga ir neteikti susipažinti bei kopijuoti (CPK 10 str. 2 d., 4 d.)
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl procesinio teisių perėmimo
LR CPK 48 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymo numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, konstatuoja, kad reikalavimų perleidimo procedūra buvo baigta 2017-06-15, todėl yra teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl procesinio teisių perėmimo, pakeičiant suinteresuotą asmenį UAB „Vilniaus energija“ procesiniu teisių perėmėju suinteresuotu asmeniu AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (j.a.k. 124135580, Jočionių g. 13, Vilnius).
Civilinio proceso kodekso 10 str. 4 dalis reglamentuoja, kad asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Teismas, prieš taikydamas ribojimus byloje dalyvaujantiems asmenims susipažinti su konfidencialia informacija, pats susipažinęs su šia medžiaga, motyvuota nutartimi turi nustatyti, kuri bylos medžiagos dalis pripažintina konfidencialia informacija (CPK 10 str. 2 d.).
Teismas, susipažinęs su suinteresuoto asmens AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateiktu 2002-02-01 tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir bendrovės „Dalkia“ sudarytos Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutarties išrašu ir 13 priedo duomenimis, konstatuoja, kad suinteresuoto asmens SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ siekis apriboti galimybę susipažinti su pateikta medžiaga yra objektyvus poreikis apsaugoti duomenis, turinčius komercinę vertę, kadangi jų paviešinimas gali turėti neigiamą įtaką sutarties šalių veiklos organizacijai, tinkamam finansinių paslaugų teikimui savo klientams, sutarties šalių komercinės paslapties saugojimo pareigos vykdymui. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo procese principais, konstatuoja, jog yra teisinis pagrindas pripažinti nevieša bylos medžiagą – suinteresuoto asmens SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateiktą 2002-02-01 tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir bendrovės „Dalkia“ sudarytą Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutarties išrašą ir 13 priedą ir neteikti jų susipažinti ir kopijuoti byloje dalyvaujantiems asmenims bei tretiesiems asmenims, grąžinant dokumentų nuorašus tolimesniam saugojimui suinteresuotam asmeniui AB „Vilniaus šilumos tinklai“.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. nustato, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau kaip ir kiekviena teisė, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis tam tikros įstatymo nustatytos tvarkos. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise ar teise kreiptis į teismą su pareiškimu, kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismą asmens pasirinkimo. Teisė kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui pozityvių teisinių padarinių gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų (LR CPK 137 str.). CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šioje teisės normoje nurodytas bylos nutraukimo pagrindas grindžiamas draudimu tapačius reikalavimus nagrinėti teisme pakartotinai, taip pat teisine įsiteisėjusio teismo sprendimo galia.
Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, nustatančių pareiškimo iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą tapatumą ir reglamentuojančių civilinės bylos nutraukimą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Susipažinus su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2FB-32828-833/2014 pagal pareiškėjų G. G. ir O. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, atsisakant iškelti pareiškėjams bankroto bylą.
Pakartotinai dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas kartu su sutuoktine O. G. 2015 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2016 m. birželio 8 d. nutartimi taip pat atsisakė iškelti pareiškėjams bankroto bylą (civilinė byla Nr. 2FB-3866-728/2016). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi Nr. 2S-2111-562/2016 paliko 2016 m. birželio 8 d. nutartį nepakeista.
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ir išnagrinėtose bylos šalys yra tapačios: pareiškėjas G. G. ir suinteresuoti asmenys – tie patys kreditoriai.
Ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2FB-32828-833/2014 ir Nr. 2FB-3866-728/2016 pagal pareiškėjų G. G. ir O. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, atsisakant iškelti pareiškėjams bankroto bylą, O. G. buvo pareiškėja, o nagrinėjamu atveju nurodyta suinteresuotu asmeniu, nepanaikina bylos tapatumo požymio, nes O. G. nurodytose bylose yra byloje dalyvaujančius asmeniu.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas G. G. reikalavimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tapačiais reikalavimais pripažintini tokie reikalavimai, kuriuose yra tapatūs visi trys elementai: šalys, pareiškimo dalykas ir faktinis pareiškimo pagrindas.
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ir išnagrinėtose byloje šalys yra tapačios: pareiškėjas G. G., byloje dalyvaujantis asmuo - O. G., bei suinteresuoti asmenys – kreditoriai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad išnagrinėtose bylose ir nagrinėjamu atveju pareikštas tapatus pareiškimo pagrindas ir pareiškimo dalykas – reikalavimas iškelti pareiškėjui G. G. fizinio asmens bankroto bylą.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nutarė civilinę bylą pagal pareiškėjo G. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nutraukti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes teismas tinkamai ir objektyviai išnagrinėjo visas aplinkybes, teisiškai reikšmingas, sprendžiant civilinės bylos pagal LR CPK 293 str. 3 p. nutraukimo klausimą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai, užtikrinant civiliniame procese įtvirtintus kooperacijos, operatyvumo ir ekonomiškumo principus bei draudimą tapačius reikalavimus tuo pačiu pagrindu nagrinėti teisme pakartotinai. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui (LR CPK 2 str., 3 str., 5 str., 7 str., 8 str., 18 str., 293 str. 3 p., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 335 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 2 str., 7 str., 8 str., 10 str., 42 str., 48 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Pakeisti suinteresuotą asmenį UAB „Vilniaus energija“ procesiniu teisių perėmėju suinteresuotu asmeniu AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (j.a.k. 124135580, Jočionių g. 13, Vilnius) civilinėje byloje pagal
pareiškėjo G. G. pareiškimą, suinteresuoti asmenys O. G., N. B. AB Lietuvos skyrius, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Naujininkų ūkis“, UAB „J. I.“, UAB „Tele2“, BAB bankas „Snoras“, antstoliai R. K., D. Š., V. M., I. G., bankroto administratorius UAB „Bankroto Valdymas“, dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Pripažinti nevieša bylos medžiaga ir neleisti susipažinti ir kopijuoti byloje dalyvaujantiems asmenims bei tretiesiems asmenims suinteresuoto asmens SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateiktą 2002-02-01 tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir bendrovės „Dalkia“ sudarytą Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutarties išrašą ir 13 priedą, grąžinant šių dokumentų nuorašus saugojimui suinteresuotam asmeniui AB „Vilniaus šilumos tinklai“.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį nepakeistą.