Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo V. K. atstovo advokato A. D. skundą dėl 2016 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. P-341 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos puskarininkiui V. K.“ bei dėl 2016 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. P-347 „Dėl V. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti neteisėta atsakovo Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Šiaulių APGV) viršininko 2016 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. P-341 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos puskarininkiui V. K.“ dalį, kuria pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, ir ją panaikinti; pripažinti neteisėtu atsakovo Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2016 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. P-347 „Dėl V. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir jį panaikinti; grąžinti pareiškėją į tarnybą ir priteisti jam darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos; priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė A. G. teismo posėdžio metu skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą ir paaiškino, kad tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo atliktas nepažeidžiant nei terminų, nei Vidaus statuto keliamų reikalavimų, nei tarnybinių patikrinimų tvarkos. Svarbu, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgta į tai, kad tyrimo metu nustatytos tik sunkinančios pareiškėjo elgesio aplinkybės. Nenustatyta nei viena lengvinanti aplinkybė. Pareigūnas viso patikrinimo metu neišreiškė jokio gailesčio. Dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad darbas jam reikalingas dėl vaiko išlaikymo, pažymėtina, kad tai niekur nebuvo užfiksuota, todėl darytina išvada, kad tai tik pareiškėjo bandymas išvengti atsakomybės. Atstovė atkreipė dėmesį, kad Šiaulių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba yra statutinė įstaiga ir jai keliami labai aukšti reikalavimai. Jos darbuotojams taip pat keliami aukštesni reikalavimai. Dirbant ir priimant į darbą iš pareigūnų reikalaujama nepriekaištinga reputacija. O pareiškėjo elgesys parodo jo atsainų požiūrį į vidaus tarnybą, jis nesimoko iš savo klaidų, jau kelis kartus yra padaręs panašius nusižengimus ir nedaro išvadų po savo neigiamų poelgių. Dėl pranešimų apie padarytus administracinius teisės pažeidimus, tai visi pareigūnai yra susipažinę su nustatyta tvarka. Pareiškėjas taip pat žinojo galiojančią tvarką. Tačiau apie pažeidimą, padarytą 2016 m. birželio 5 d., pareiškėjas vadovybei laiku nepranešė. Pažymėtina, kad taikant nuobaudas ir nagrinėjant bylas, kur pareigūnai būna sulaikyti neblaivūs, nebūtinas tokio įvykio atgarsis visuomenėje. Negalima sakyti, kad jei toks poelgis nesukėlė atgarsio, tai neturi būti skiriama nuobauda. Svarbu pats pažeidimo padarymo faktas. Pažeidimo padarymo metu V. K. atžvilgiu buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas. Tuo metu jis galiojančių nuobaudų neturėjo, tačiau jau skiriant nuobaudą, jis turėjo ir kitą paskirtą nuobaudą. Jam buvo paskirta nuobauda – papeikimas. Pareiškėjas patikrinimo vykdymo metu pateikė du paaiškinimus, tačiau nei viename nenurodė, jog gailisi, neišsakė kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. K. skundas atmestinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2016 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. P-341 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos puskarininkiui V. K.“, kuriuo pareiškėjui V. K. vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu ir 3 dalies 7 punktu bei vadovaujantis tarnybinio patikrinimo išvada, paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, bei dėl 2016 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. P-347 „Dėl V. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėjas V. K. vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 13 punktu (kai jam paskirta tarnybinė nuobauda –atleidimas iš vidaus tarnybos), buvo atleistas iš Šiaulių APGV 2-osios komandos budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas gavus Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-osios komandos viršininko vidaus tarnybos pulkininko leitenanto E. G. tarnybinį pranešimą, kuriame jis pranešė, jog 2016 m. birželio 10 d. apie 07:20 val. 2-osios komandos budinčios pamainos ugniagesys gelbėtojas vidaus tarnybos puskarininkis V. K. atvykęs į tarnybą informavo apie tai, kad jį 2016 m. birželio 5 d. apie 03:00 val. Šiauliuose Trakų–Vasario 16-osios gatvių sankryžoje dėl to, kad pasirodė viešoje vietoje būdamas neblaivus, sulaikė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ir pristatė į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kur jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pareigūnas buvo uždarytas į laikino sulaikymo patalpas ir po kelių valandų paleistas. Pareigūnas buvo neblaivus ne tarnybos metu, neuniformuotas. Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas 2016 m. birželio 29 d. surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuota, kad V. K. savo veiksmais diskreditavo įstaigos, kurioje dirba, autoritetą, apie įvykusį incidentą nedelsdamas žodžiu ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu neinformavo nei tiesioginio, nei aukštesnes pareigas einančio vadovo, nesilaikė vieno pagrindinių vidaus tarnybos principų (nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principo) ir pažeidė Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso reikalavimus bei Šiaulių APGV vidaus tvarkos taisyklių nuostatas. Todėl jam buvo pasiūlytą skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos. Šiaulių APGV viršininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 3 dalies 7 punktu bei atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadą 2016 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. P-341 skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Šiaulių APGV viršininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 13 punktu bei atsižvelgdamas į Šiaulių APGV viršininko 2016 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. P-341, 2016 m. birželio 30 d. atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos.

Vidaus tarnyba grindžiama statutiniais pagrindais, kurių pobūdis lemia ypatingą tarnybinės drausmės ir tarnybinės atsakomybės reikšmę vidaus tarnybos sistemoje. Statuto 33 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, yra skiriama už buvimą apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos (darbo) metu arba ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, kai pareigūno elgesys žeidžia žmogaus orumą ir diskredituoja institucijos ar įstaigos autoritetą. Galima konstatuoti, jog tokiu savo poelgiu asmuo akivaizdžiai pažemina ne tik pareigūno vardą, bet įstaigą, kurioje dirba.

Svarbu pažymėti, kad norint nustatyti, ar pareigūnas savo elgesiu pažemino ir diskreditavo institucijos ar įstaigos autoritetą, turi būti nustatytas teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimas: turi būti nustatyta pareigūno kaltė įvykdžius tam tikrą veiką (veikimą ar neveikimą), priešingą teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams; ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ar ją kompromituoti. Minėtos pasekmės nustatomos atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Taip pat turi būti įvertinama, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, ko visuomenė tikisi iš pareigūnų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas ir vertinamas viešai, kaip ir tai, ar tai įvyko pareigūnui atliekant ar neatliekant tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo ar neturėjo jo statusą atitinkančius atributus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-662-252-11).

Atsakovas Tarnybinio patikrinimo metu surinktais faktiniais duomenimis nustatė ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 5 d. apie 03:00 val. Šiauliuose Trakų–Vasario 16-osios gatvių sankryžoje ne tarnybos metu neuniformuotas dėl to, kad pasirodė viešoje vietoje būdamas neblaivus, buvo sulaikytas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų ir pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kur jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pareigūnas buvo uždarytas į laikino sulaikymo patalpas ir po kelių valandų paleistas. Konstatuota, kad pareiškėjo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes, t. y. tokie veiksmai akivaizdžiai žemina žmogaus orumą ir diskredituoja vidaus reikalų įstaigos, kurioje dirba V. K., ir visos sistemos autoritetą, bei kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, neatsižvelgiant į tai, kad informacija apie šį incidentą nebuvo paskelbta žiniasklaidoje, taip pat parodė kitiems Šiaulių APGV statutiniams valstybės tarnautojams neigiamo ir neetiško elgesio pavyzdį. Tokiais veiksmais pareiškėjas nesilaikė vieno pagrindinių vidaus tarnybos principų (nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principo) ir pažeidė: 1) Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 2 punktą (sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas teisės pažeidimo liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelių rengiamam arba daromam teisės pažeidimui); 2) VPGT pareigūnų etikos kodekso 6.1. punktu patvirtinto pagarbos žmogui ir valstybei principo 6.1.5. punktą (pareigūnas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teises aktų, teismų sprendimų reikalavimų); 6.1.6. punktą (pareigūnas privalo savo elgesiu ugdyti visuomenės pasitikėjimą pareigūnais); 6.8 pavyzdingumo principo 6.8.1. punktą (būti nepriekaištingos reputacijos); 6.8.9. punktą (pareigūnas privalo tarnybinėje veikloje ir viešajame gyvenime išvaizda, kalba ir elgesiu gerinti savo tarnybos įvaizdį); 6.8.10. punktą (nepriekabiauti, viešai nesirodyti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotikų ar toksinių medžiagų, savo elgesiu nežeminti pareigūno orumo ir pasitikėjimo visuomenėje valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba bei pareigūnais); 7.12. punktą (tarnybos ir ne tarnybos metu elgtis tinkamai, savo elgesiu nežeminti vidaus tarnybos bei valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos autoriteto visuomenės akyse); 7.13. punktą (pareigūnai, kurie yra įtariamieji, kaltinamieji ar teisiamieji baudžiamosiose bylose arba kuriems paskirta administracinė nuobauda, privalo nedelsdami raštu apie tai informuoti savo tiesioginį ar aukštesnes pareigas einantį vadovą); 9.1. punktą (elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme ir kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį gali būti sprendžiama apie visą valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą); 9.4. punktą (privatų gyvenimų tvarkytis taip, kad nenukentėtų valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos interesai ir vidaus tarnybos pareigūno reputacija); 9.6. punktą (laikytis teisės aktų reikalavimų); 9.7. punktą (viešoje vietoje nesirodyti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, savo elgesiu nežeminti pareigūno orumo ir pasitikėjimo visuomenėje valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba bei pareigūnais); 3) Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Šiaulių APGV viršininko 2015 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-18 „Dėl Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 20 punktą (pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, negalintys laiku atvykti į darbą/tarnybą, apie tai nedelsdami turi informuoti padalinio vadovų ir nurodyti vėlavimo ar neatvykimo priežastis. Vidaus tarnybos pareigūnai, ne tarnybos metu (atostogos, nedarbingumas, komandiruotė bei kt. laisvu nuo tarnybos metu), padalinio vadovui papildomai žodžiu ir ne vėliau kaip kitų darbo dienų raštu privalo pranešti apie šiuos incidentus: patekus į autoįvykį; patyrus sveikatos sutrikdymų; kai prieš pareigūną buvo panaudotas smurtas; praradus tarnybinį pažymėjimą; jei pareigūnas buvo susijęs su veiksmais ar įvykiais, turinčiais administracinės ar baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bei kitais svarbiais atvejais. Jeigu pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ar darbuotojai apie savo neatvykimą dėl tam tikrų priežasčių negali pranešti patys, tai gali padaryti kiti asmenys).

Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu su jam paskirta nuobauda nesutiko, teigė, kad ji per griežta, neatitinka pažeidimo sunkumo. Mano, kad nuobaudos tikslai būtų pasiekti skiriant ir švelnesnę nuobaudos rūšį. Atsakovas netinkamai vertino pareiškėjo nusižengimo sunkumą bei padarė nepagrįstą išvadą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo veiksmai, kuriais jis pažemino pareigūno vardą, t.y. pasirodė neblaivus viešoje vietoje, buvo padaryti sąmoningais ir tyčiniais veiksmais. Pareiškėjas žinojo, kad pagal Statuto 33 straipsnio 3 dalies 7 punktą pareigūnui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, gali būti skiriama už buvimą apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos (darbo) metu arba ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, kai pareigūno elgesys žeidžia žmogaus orumą ir diskredituoja institucijos ar įstaigos autoritetą. Pabrėžtina, kad už tokius veiksmus 2016 m. birželio 5 d. pareiškėjui buvo surašytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40N-62612839-16 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad pareiškėjas pasirodė girtas viešoje vietoje, negalėjo savarankiškai paeiti, nesiorientavo aplinkoje, svirduliavo. Tuo įžeidė žmogaus orumą ir visuomenės dorovę. Už padarytą administracinį teisės pažeidimą V. K. skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Priimto nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, todėl nutarimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su pareiškėjo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiškėjo tarnybą, jo pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir šie veiksmai buvo įvertinti skiriant pareiškėjui atitinkamą Vidaus tarnybos statute numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tarnybinis nusižengimas nuo baudžiamojo nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo atribojamas pagal vieną iš pažeidimo sudėties elementą – objektą, nes tarnybinė atsakomybė pareigūnui taikoma už jo tarnybą bei statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Šie pažeidimai gali būti vertinami nepriklausomai nuo padaryto administracinio teisės pažeidimo, neturi reikšmės ir aplinkybė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, kurie šiuo atveju buvo įvertinti ir pareiškėjui surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Vertinant, ar skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, sprendžiama tik dėl pareigūno padarytų jo tarnybą bei statusą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-526/2013).

Stojantis į vidaus tarnybą asmuo privalo būti nepriekaištingos reputacijos, be to, statutiniai pareigūnai tarnauti pradeda, prisiekę Lietuvos valstybei. Taip vidaus tarnybos pareigūnai prisiima atsakomybę už padidintų reikalavimų ir itin aukštų tarnybinės drausmės, nepriekaištingo elgesio standartų laikymąsi. Pareiškėjas Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-ojoje komandoje pradėjo dirbti nuo 2008 m. liepos 21 d. Pradėjęs dirbti vidaus tarnyboje, pareiškėjas aiškiai suvokė, jog jis turės sąžiningai vykdyti šalies įstatymus ir viršininkų įsakymus, negailėti jėgų ginant žmogaus, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram pareigūno vardui. Teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmai, kuomet jis pasirodė neblaivus viešoje vietoje ir už ką jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, sukelia akivaizdžias pasekmes – diskredituoja ne tik paties pareigūno vardą, bet pažemina ir instituciją, kurioje pareigūnas dirba. Pažymėtina, kad pareigūno vardą žeminančių kaltų veiksmų paviešinimas ar paviešinimo mastas nėra būtinos sąlygos pripažinti, kad atitinkami nustatyti kalti pareigūno veiksmai žemina pareigūno vardą, nes akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo atitinkama vidaus reikalų sistemos įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas yra sietinas su visuomenėje galiojančiomis moralės normomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kad statutiniai valstybės tarnautojai, kuriems įstatymų suteikti valdingi įgaliojimai, be kita ko, reikalauti iš kitų asmenų, kad jie laikytųsi įstatymų, patys nepažeis įstatymų ir laikysis nepriekaištingo elgesio standartų. Įvertinus teisės aktais pavestų funkcijų svarbumą ir visuomenės požiūrį į statutinius valstybės tarnautojus, teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog pareiškėjo veiksmai kelia nepasitikėjimą vidaus tarnybos sistema, ją kompromituoja, todėl, nustačius pareiškėjo neteisėtus veiksmus, pagrįstai ir teisėtai, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjui turi būti taikoma tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos pareigų.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo argumentas, jog jis privalo išlaikyti savo mažametį vaiką ir darbas Šiaulių apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje yra jo vienintelis pragyvenimo šaltinis, negali būti vertinami kaip tarnybinę atsakomybę šalinanti aplinkybė. Išlaikyti savo mažametį vaiką yra pareiškėjo pareiga ir prievolė, kurią jis turėjo ir iki pažeidimo padarymo. Ir žinodamas savo įsipareigojimas, pareiškėjas turėjo dar atidžiau vertinti savo veiksmus, elgtis atsakingai ir apgalvotai.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, daroma išvada, kad Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2016 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. P-341 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos puskarininkiui V. K.“ bei 2016 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. P-347 „Dėl V. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra pagrįsti ir teisėti, o pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos – neteisėtų pareiškėjo veiksmų teisinė pasekmė. Pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą Šiaulių apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą išmokėti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką yra išvestinis reikalavimas iš ginčijamų įsakymų dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos. Šiuo teismo sprendimu konstatavus, kad atsakovo priimtas įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos yra pagrįstas ir teisėtas, nėra teisinių prielaidų tenkinti išvestinį skundo reikalavimą. Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, o 40 straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kadangi pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, konstatuotina, kad šis sprendimas priimtas pareiškėjo nenaudai, todėl pareiškėjas neturi teisės į atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme, atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. P-341 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos puskarininkiui V. K.“ palikti galioti.

Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. P-347 „Dėl V. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ palikti galioti.

Sprendimas per mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.