Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-05-06 · Civilinė byla Nr. e2-60-322/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-06
Bylos Nr.
e2-60-322/2015
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-01034-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Borkovskienė
Ieškovas
G. B.
Atsakovas
T. B.
Išvadą teikia
Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Advokatai
Kristina Pugačienė
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-60-322/2015Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01034-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 77.4.2.; 78.2.1.; 99.5.; 99.7.; 99.10.; 116.4.; 125.2. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 6 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė,sekretoriaujant Teresei Zakrasienei,dalyvaujant ieškovei G. B.,jos atstovei advokatei Kristinai Pugačienei,institucijos, teikiančios išvadą, atstovui Tomui Bimbai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui T. B., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, sudarytą 2012 m. liepos 28 d. Kelmės rajono archyvo ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 93, nutraukti dėl atsakovo kaltės; nepilnamečio sūnaus G. B., gimusio 2010 m. rugsėjo 25 d., gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. B. 517 Lt (150 Eur) dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš atsakovo 5017 Lt (1453 Eur) sūnaus G. B. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d.; nepilnamečio G. B. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę ir po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „B.“.

Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Atsakovui pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai bei teismo šaukimai įteikti viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt) būdu.

Institucija, teikianti išvadą byloje teismui panešė, kad galutinę išvadą pateiks po įrodymų byloje ištyrimo. Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą, atstovas palaikė ieškovės ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Santuoką šalys įregistravo 2012 m. liepos 28 d. Kelmės rajono archyvo ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 93, sūnus G. B. gimė 2010 m. rugsėjo 25 d. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu nuo 2013 m. gruodžio mėnesio pabaigos kaip šeima nebegyvena, nes atsakovas per Kalėdas išėjo iš namų ir daugiau nebegrįžo. Tai buvo ne pirmas kartas, kai atsakovas išėjo iš namų, būdavo, jog išeidavo savaitei laiko ir daugiau. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nors sutuoktinis prieš ją nesmurtavo, tačiau piktnaudžiavo alkoholiu, šeimoje kildavo konfliktai. Per tą laikotarpį, kai išėjo iš namų, atsakovas sūnaus nė karto neaplankė, su vaiku nebendravo, jokio išlaikymo vaikui neteikė ir neteikia. Atsakovas vaiko visiškai nebeprižiūri, ieškovė pati viena augina ir išlaiko vaiką, ji niekur nedirba, yra registruota darbo biržoje, socialinių pašalpų negauna, nes nėra nutraukta santuoka, išgyventi ieškovei padeda jos tėvai. Kadangi atsakovas paliko šeimą, šiuo metu gyvena užsienyje, vaiko nelanko ir neteikia jam jokio išlaikymo, todėl, ieškovės nuomone, atsakovas pažeidė lojalumo, abipusės pagarbos, moralinės ir materialinės paramos kitam sutuoktiniui ir šeimai teikimo pareigas, todėl yra kaltas dėl šeimos iširimo.

Esant tokioms aplinkybėms skirti šalims terminą susitaikymui netikslinga, nes nėra jokio pagrindo manyti, kad sutuoktiniai vėl gyvens kaip šeima, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nėra suinteresuota šeimos išsaugojimu. Sutuoktiniai kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda ir nepalaiko santuokinių ryšių daugiau kaip metus laiko, anksčiau nurodytos aplinkybės, liečiančios atsakovo požiūrį į vaiką ir šeimą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis kaip sutuoktinis nevykdė savo pareigų rūpintis šeima, vaiku ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl santuoka nutrauktina, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 2 d.).

Dabartiniu metu šalių nepilnametis vaikas gyvena su motina (ieškove) ir yra jos pilnai išlaikomas. Kadangi tarp jos (ieškovės) ir sūnaus yra glaudus dvasinis ir emocinis ryšys, o atsakovas su sūnumi visiškai nebendrauja, juo nesirūpina, vaikas tėvo nėra matęs jau nuo 2013 metų pabaigos, todėl po santuokos nutraukimo vaiko gyvenamoji vieta yra nustatoma kartu su motina (Lietuvos Respublikos CK 3.174 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. nustato, kad savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu tėvai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d. nuostatomis, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsakovas yra sveikas, darbingas, duomenys apie jo sunkią turtinę padėtį teismui nepateikti, t. y. atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie savo gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas banko sąskaitose, galimus kitus išlaikytinius, neatvyko į teismo posėdį, kas rodo, tėvo abejingumą vaiko atžvilgiu. Akivaizdu, kad ieškovės pajamos (jos tėvų teikiama parama) yra nepakankamos, prašomų priteisti periodinių išmokų dydis – po 150 Eur (517 Lt) kas mėnesį nėra per didelis, o būtinas minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, todėl ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiui G. B. priteisimo periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio pareiškimo momento – 2014 m. lapkričio 10 d. iki jo pilnametystės laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). CK 3.208 str. numatyta, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d., t. y. 1453 Eur (5017 Lt) dydžio įsiskolinimą, nes nuo 2013 metų gruodžio mėnesio pabaigos šalys kartu nebegyvena, bendro ūkio nebevedė ir nuo to laiko atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo savo pajamomis, šios aplinkybės atsakovas nepaneigė, todėl pagrįstas ir tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo nepilnamečiui G. B. yra priteistinas 1453 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Remiantis CK 3.69 str. 1 d. nuostatomis, sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovei prašant po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė „B.“.

Ieškovė nurodė, kad šalims gyvenant santuokoje, jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįsigijo, todėl ginčo dėl turto nėra. Be to nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi. Kadangi abu yra darbingi, neturi sveikatos problemų, todėl ieškovė iš atsakovo išlaikymo nereikalauja.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo valstybės naudai proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovei Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. SP-3443-(7.2917) suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, be to, ji Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 2 p. pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 41 Eur dydžio žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo (150 Eur x 12 x 3% x 75%), 33 Eur (1453 Eur x 3% x 75%) – už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, 31 Eur (41 Eur x 75%) – už reikalavimą nutraukti santuoką bei 2,90 Eur pašto išlaidų ir 230,50 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą nemokamą antrinę teisinę pagalbą, iš viso 338,40 Eur (Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str., 99 str. 2 d., Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, įregistruotą 2012 m. liepos 28 d. Kelmės rajono archyvo ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 93, tarp T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), turinčių vieną nepilnametį vaiką, ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl T. B. kaltės.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio 2010 m. rugsėjo 25 d., gyvenamąją vietą kartu su jo motina G. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam 2010 m. rugsėjo 25 d., periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos – 2014 m. lapkričio 10 d. – iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam 2010 m. rugsėjo 25 d., 1453 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus) išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti, kad išlaikymą skirtą nepilnamečiui G. B. uzufrukto teise valdo jo motina G. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo G. B. palikti santuokinę pavardę „B.“.

Priteisti iš T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 107,90 Eur (vieną šimtą septynis eurus 90 euro centų) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 230,50 Eur (du šimtus trisdešimt eurų 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5630).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima Borkovskienė