- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-08
- Bylos Nr.
- 2A-193-510/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00780-2011-08
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- J. Ž.
- Ieškovas
- R. Ž.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino ir Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1234-652/2011 pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui J. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir pagal atsakovo J. Ž. priešieškinį ieškovei R. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. Ž. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, kad atsakovu J. Ž. susituokė 1985 m. rugsėjo 6 d. Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 501. Nepilnamečių vaikų šalys neturi. Du sūnūs yra pilnamečiai. Netrukus po santuokos sudarymo atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Negalėdama gyventi kartu su geriančiu ir smurtaujančiu sutuoktiniu, ieškovė turėjo su vaikais daugiau nei mėnesį gyventi savo motinos bute. Atsakovas 1991 metais neblaivus patyrė galvos traumą. Dėl sveikatos būklės kurį laiką alkoholio nenaudojo. Po kiek laiko vėl pradėjo girtauti. Atsakovas nuo 2010 metų rudens niekur nedirba, nors yra iš dalies darbingas. Jis neprisideda prie namų ūkio išlaikymo. Atsakovas yra impulsyvus, neprognozuojamas, nevaldo savęs. Jis nuolat grasina ieškovę nužudyti, susidoroti su ja. Atsakovas įrašytas į Psichikos sveikatos centro psichiatrinio kabineto įskaitą. Atsakovas gyvena atskirą gyvenimą, yra neištikimas. Santuokiniai ryšiai su atsakovu nutrūkę jau ketveri metai. Santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje. Santuokos metu šalys įgijo automobilį (duomenys neskelbtini) AVANT, v/n (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 5000 Lt, 2,5500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2585 Lt, 1,7000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 3141 Lt; dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 59 100 Lt. Bendra dalintino turto vertė yra 69 826 Lt. Sutuoktinių bendro turto dalys lygios, todėl priklauso kiekvienam turto už 34 913 Lt sumą. Teismas turėtų ieškovei natūra priteisti butą, o atsakovui – automobilį bei abu žemės sklypus. Už ieškovės nuosavybėn atitenkančią didesnę turto dalį ji sutinka atsakovui išmokėti 24 187 Lt kompensaciją. Tokį turto padalijimo būdą ieškovė parenka atsižvelgdama į tai, kad atsakovas yra itin konfliktiškas, agresyvus ir neprognozuojamas. Ieškovė prašė: santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; ieškovei asmeninėn nuosavybėn priteisti dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), buto rinkos vertė 59 100 Lt; priteisti iš ieškovės atsakovui 24 187 Lt piniginę kompensaciją už jai nuosavybėn atitenkantį didesnės vertės turtą; atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteisti automobilį (duomenys neskelbtini) AVANT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 5000 Lt; 2,5500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2585 Lt; 1,7000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 3141 Lt; po santuokos nutraukimo šalims palikti Ž. ir Ž. pavardes.
Atsiliepimas
Atsakovas J. Ž. pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad dėl santuokos iširimo abu yra kaltos abi šalys. Šeima yra galutinai iširusi, tačiau kalta yra ir pati ieškovė. Gyvenant šeimoje, buvo laikotarpis, kuomet atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau namuose nesmurtavo ir triukšmo nekeldavo. Atsakovas 1991 metais patyrė galvos traumą. Jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Atsakovui sunku susirasti darbą, kadangi daugumos fizinių darbų dirbti negali. Atsakovo pagrindinės pajamos yra netekto darbingumo pensija - 340,59 Lt. Atsakovas buvo ištikimas ieškovei. Jau šeši metai atsakovas alkoholio nevartoja. Pagrindinė šeimos iširimo priežastis yra ta, kad pradėjo skirtis šalių požiūris į šeimyninį gyvenimą, tarpusavio santykius, dėl ko kyla nesutarimai. Ieškovė pradėjo atsakovą užgaulioti, priekaištauti, visiškai neatsižvelgdama į jo sveikatos būklę. Šeima iširo dėl abiejų kaltės, nes ieškovė ir atsakovas yra skirtingų charakterių žmonės. Šalys gyvena skyriumi apie 4 metus. Santuokoje įgytas butas yra dalus, bute yra du kambariai, todėl vienas iš jų, kuriame iki šiol atsakovas gyveno, priklausytų jam. Jokios kitos gyvenamosios patalpos bei lėšų gyvenamajam būstui įsigyti atsakovas neturi. Ieškovei priteistinas 17,96 kv. m ploto kambarys, atsakovui - 12,06 kv. m ploto kambarys. Kitos buto patalpos paliktinos naudotis bendrai. Atsakovui priteistina 11/25 dalių buto, 26057,25 Lt vertės, ieškovei - 14/25 dalys buto, 33042,75 Lt vertės. Įgyti žemės sklypai yra du, todėl vienas priteistinas atsakovui, kitas – ieškovei. Atsakovui taip pat priteistinas lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) AVANT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas prašė nutraukus santuoką, pripažinti, jog ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieškovei pripažinti nuosavybės teises į 28,05 kv. m ploto, 14/25 dalių, 53042,75 vertės buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir paskirti jai naudotis 17,96 kv. m ploto kambariu; atsakovui priteisti 22,12 kv. m ploto, 11/25 dalių, 26057,25 Lt vertės šio buto ir paskirti jam naudotis 12,06 kv. m ploto kambariu; koridoriumi, virtuve, vonios patalpa, tualeto patalpa, sandėliu ir rūsio patalpa paskirti naudotis bendrai; ieškovei pripažinti nuosavybės teisės į 2,5500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2585 Lt vertės, esantį (duomenys neskelbtini); atsakovui priteisti 1,7000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3141 Lt vertės, esantį (duomenys neskelbtini), ir lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt vertės.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė santuoką, registruotą 1985 m. rugsėjo 6 d. Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 501, tarp ieškovės R. Ž. ir atsakovo J. Ž. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti pavardes Ž., Ž.. Teismas nusprendė padalinti santuokoje įgytą turtą taip: priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 59100 Lt; priteisti atsakovui 2,5500 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2585 Lt, 1,7000 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 3141 Lt, lengvąjį automobilį Audi 100 Avant, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 5000 Lt. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 24187 Lt piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokinio turto dalį. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį teismas atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo 796 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Teismas priteisė iš atsakovo 246 Lt ir 500 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas priteisė iš ieškovės 250 Lt ir 491 Lt žyminio mokesčio valstybei, Teismas priteisė iš ieškovės ir atsakovo po 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas sprendime nurodė, kad nuo 2005 metų pablogėjo šalių santykiai šeimoje dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu. Pastaruosius keturis metus atsakovas nebevartoja alkoholio, tačiau santykiai šeimoje blogi dėl atsakovo elgesio. Atsakovas 1991 metais patyrė galvos traumą. Jis iki šiol turi sveikatos problemų, kurios įtakoja jo emocinę būklę, elgesio ypatumus. Toks atsakovo elgesys iš dalies yra sąlygojamas ligos, todėl atsakovo kaltė dėl konfliktiško elgesio su ieškove yra dalinė. Atsakovas visą laiką prisidėjo ir prisideda prie šeimos ūkio išlaikymo, mokėdamas dalį už komunalines paslaugas. Atsakovo argumentai dėl ieškovės nelojalumo ir nepakantumo jo sveikatos problemoms iš dalies pagrįsti ir pačios ieškovės paaiškinimais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad abu sutuoktiniai nededa pastangų išsaugoti šeimą, vienas kito atžvilgiu yra nelojalūs, neberemia vienas kito nei moraliai, nei materialiai, todėl tenkinant atsakovo priešieškinį, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys yra įgiję dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 59100 Lt, 1,7000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinę rinkos vertę šalys nurodė 3141 Lt, 2,5500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinę rinkos vertę šalys nurodė 2585 Lt, lengvąjį automobilį Audi 100 Avant, valstyb. Nr.. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinę rinkos vertę šalys nurodė 5000 Lt. Nesant ginčo dėl turto vertės, sutiktina su šalių nurodytomis turto vidutinėmis rinkos vertėmis. Viso dalintino turto vertė abiejų šalių nurodymu yra 69826 Lt, kiekvienai šaliai turi atitekti turto už 34913 Lt. Šalys neprašo nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau ginčas tarp šalių kyla dėl santuokoje įgyto turto – dviejų kambarių buto padalijimo būdo. Nors turto padalijimas natūroje yra pirminis turto padalijimo būdas, tačiau, atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę, kuri pagal įrašus sveikatos istorijoje yra tęstinio pobūdžio ir tęsiasi iki šiol, ir kuri nepriklauso nuo atsakovo valios, ir kurios pasėkoje kyla tarp šalių konfliktai, pagrįsta manyti, kad padalinus butą natūra, konfliktų galimybė išliks ir tai pakenks abiejų šalių interesams ir sveikatai. Atsakovui teigiant, kad jis neturi galimybės gauti kredito, ir ieškovei teigiant, kad ji, turėdama nuolatinį darbą ir gaudama virš 1000 Lt atlyginimą, turi galimybę atsakovui išmokėti piniginę kompensaciją, butas priteistinas ieškovei natūra, įpareigojant ją išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją. Nors šalys neginčija žemės sklypų vertės, nustatytos 1999 m. spalio 18 d., tačiau atsižvelgiant į visuotinai žinomas aplinkybes dėl nekilnojamojo turto vertės padidėjimo pastaraisiais metais, atsakovui priteistinų žemės sklypų vertė yra didesnė nei šalys nurodė. Ieškovė sutinka po teismo sprendimo įsiteisėjimo išmokėti atsakovui 24187 Lt piniginę kompensaciją. Atsakovui priteisiant du žemės sklypus bei lengvąjį automobilį, atsižvelgiant į atsakovo nuomonę, kad jis bute negyvens, o nori turėti jo dalį kaip atsarginį variantą, darytina išvada, kad atsakovo interesai nebus pažeisti. Jam priteistina turto vertė kartu su pinigine kompensacija sudarys galimybę įsigyti kitą gyvenamąjį būstą bei įgalins išvengti konfliktų.
Šalies argumentai
Atsakovas J. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 4 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir patenkinti priešieškinio dalį dėl turto padalijimo, padalijant turtą pagal atsakovo siūlomą turto padalijimo būdą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Priimto sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo yra nepagrįsta ir neteisėta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.127 straipsnio 3 dalyje suteiktas prioritetas turto padalijimui natūra, nes būtent toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teisę. Santuokoje įgytas dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dviejų kambarių, 50,17 kv. m bendro ploto, taigi, yra dalus. Pagal atsakovo siūlomą buto padalijimo projektą, ieškovei liktų 17,96 kv. m ploto kambarys, o atsakovui liktų 12,06 kv. m ploto kambarys, kuriame atsakovas iki šiol gyvena. Dėl 1991 m. patirtos galvos traumos ieškovas yra tik iš dalies darbingas, jam nustatytas 50 proc. netektas darbingumas. Dėl sveikatos būklės atsakovui yra sudėtinga susirasti darbą, gaunama invalidumo/netekto darbingumo pašalpa yra 340,59 Lt. Atsakovui tenka dirbti atsitiktinius darbus, kad užsidirbtų pragyvenimui. Teismas, priteisdamas butą ieškovei, į atsakovo sunkią materialinę padėtį neatsižvelgė. Ieškovės sumokėtos 24187 Lt piniginės kompensacijos nepakanka kito būsto įsigijimui. Atsakovas jokių santaupų neturi. Jokių konfliktų tarp šalių nekiltų, jei pati ieškovė jų neprovokuotų. Pati ieškovė yra sveika, turi nuolatinį darbą, gauna pastovias pajamas, jos darbo užmokestis yra virš 1000 Lt per mėnesį. Teismas neteisingai pasisakė ir dėl santuokoje įgytų žemės sklypų padalijimo ir įvertinimo. Žemės sklypų vertę nurodė ieškovė, kuri rėmėsi VĮ Registrų centro 2011 m. sausio 1 d. duomenimis. Abiejų žemės sklypų žemės tikslinė paskirtis yra žemės ūkio paskirties žemė. Šis įrašas nėra nuginčytas. Teismas tinkamai neišsprendė ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.
Atsiliepimas
Atsakovė R. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime teigiama, kad 2011 m. rugsėjo 29 d. ieškovei buvo išduotas įsiteisėjęs Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas, kurio pagrindu ieškovė ginčo butą įregistravo VĮ Registrų centre asmeninės nuosavybės teise, o 2011 m. spalio 5 d. mokėjimo nurodymu į atsakovo banko sąskaitą pervedė piniginę kompensaciją - 23391 Lt, 24187 Lt kompensaciją sumažindama ieškovei iš atsakovo priteista 796 Lt bylinėjimosi išlaidų suma. Teismas nepagrįstai atnaujino atsakovui terminą apeliaciniam skundui paduoti. Atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis, nes gavęs iš ieškovės 23391 Lt kompensaciją, dar siekia prisiteisti dalį buto. Gautą iš ieškovės kompensaciją ar jos dalį atsakovas praleido. Patenkinus apeliacinį skundą, jis neturėtų pinigų grąžinti ieškovės sumokėtą kompensaciją. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad padalijus butą natūra, konfliktų galimybė išliks ir tai pakenks abiejų šalių interesams ir sveikatai ir privers šalis toliau spręsti turto atidalijimo klausimus. Atsakovas įrašytas į psichiatrinio kabineto įskaitą, jame lankosi nuo 2006 metų pabaigos, jam diagnozuotas organinis asmenybės ir elgesio sutrikimas. Šie susirgimai iš dalies įtakoja atsakovo neprognozuojamą elgesį, Ieškovė dirba AB „Dainava“ siuvėja, darbas yra triukšmingoje aplinkoje, namuose ieškovei reikalinga ramybė. Gyventi su atsakovu viename bute yra neįmanoma, ieškovė bijo likti su juo viena. Padalijus butą natūra, konfliktai dar labiau paaštrėtų. Atsakovas jau yra gavęs 23391 Lt kompensaciją, teismo sprendimu jam priteisti du žemės sklypai ir automobilis. Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 1,1 ha miško. Jame šalių bendru darbu ir lėšomis yra pastatyta pirtis, lauko židinys, pavėsinė. Atsakovas, siekdamas išvengti šio turto padalijimo, pirtį įregistravo savo motinos vardu. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame į dalintino turto sąrašą įtraukė pirtį su kitais kiemo statiniais. Atsakovui grasinant, kad jis sudegins pirtį, ir jam pateikus pažymą apie tai, kad pirtis įregistruota atsakovo motinos vardu, norėdama greičiau baigti teismo procesą ir bijodama, kad atsakovas pirties nepadegtų, ieškovė nuo patikslinto ieškinio atsisakė. Šis žemės sklypas naudojamas rekreaciniais tikslais, jo reali rinkos vertė didesnė nei 3141 Lt. Nei vienas žemės sklypas ieškovei nėra reikalingas, abu sklypai įgyti iš atsakovo dėdės, ieškovė jais nesinaudoja.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas, dėl teismo sprendimo dalies, kuria byla išspręsta iš esmės atmestinas. Teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keistina.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo. Atsakovas apeliaciniu skundu apskundė tik tą Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria teismas padalino santuokoje įgytą turtą, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl šios teismo sprendimo dalies. Teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo apeliacine tvarka neapskųsta.
Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamu 2011 m. liepos 4 d. sprendimu padalijo šalių santuokinį turtą, priteisdamas ieškovei butą, atsakovui - du sklypus ir automobilį, o taip pat priteisdamas iš ieškovės atsakovui piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokinio turto dalį.
Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad santuokoje įgytas dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dviejų kambarių, yra dalus, todėl turėjo būti padalintas natūra.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog turi būti teikiamas prioritetas turto padalijimui natūra, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju yra aplinkybės, leidžiančios nesilaikyti šios principo.
CK 3.127 straipsnio 3 dalis numato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 3.127 straipsnio 3 dalį, yra suformavęs praktiką, jog turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs, jog ta aplinkybė, kad vienas iš sutuoktinių praranda turėtą gyvenamąją vietą ir neturi kitos, nėra lemiama teisminio ginčo dėl turto padalijimo baigčiai, nes pirmenybę teismas teikia šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelią naujų ginčų atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008). Pastarojoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsižvelgiant į šalių konfliktinius santykius, vienam sutuoktiniui viso buto priteisimas, o kitam sutuoktiniui skyrimas kompensacijos pinigais atkurtų šalių teisinę taiką ir užkirstų kelią šalių ginčui dėl teisės ateityje. Tokios pačios pozicijos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi ir vėlesnėje savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2010).
Kaip matyti iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų, jų santykiai yra itin konfliktiški, šalys santuokinių ryšių nepalaiko jau 4 metai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje išsamiai išanalizavo šalių tarpusavio santykius, pagrįstai nurodydamas, jog atsakovas 1991 metais patyrė galvos traumą, kad jis iki šiol turi sveikatos problemų, kurios įtakoja jo emocinę būklę bei elgesio ypatumus. Pats atsakovas neneigė, kad anksčiau piktnaudžiaudavo alkoholiu bei pripažino, jog konfliktai su ieškove padidino jo nervingumą, irzlumą, kad atsakovą kamuoja nemiga (atsakovo atsiliepimas į ieškinį, b. l. 34; atsakovo priešieškinis, b. l. 51). Iš byloje esančio plano (b. l. 54) matyti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dviejų kambarių. Jo padalijimas natūra neužkirstų kelio konfliktams ir naujiems ginčams, nes šalys turėtų bendrai naudotis virtuve, koridoriumi, vonios ir tualeto patalpomis. Be to, apeliantas Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. posėdžio metu pareiškė, kad nakvoja pas pažįstamus gimines, jog bute jis negyvens, tik nori turėti tokią galimybę, jei toks poreikis iškiltų (teismo posėdžio protokolas, b. l. 88). Ši teiginį apeliantas dar kartą pakartojo baigiamųjų kalbų metu (teismo posėdžio protokolas, b. l. 90). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų sprendžia, kad siekdamas užkirsti kelią būsimiems šalių konfliktams, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo pagrindą priteisti ieškovei natūrą visą butą, o atsakovui priteisti iš ieškovės kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokinio turto dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks turto padalijimo būdas CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidžia bei atitinka Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuotą praktiką.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantui Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi (b. l. 138-139) buvo atnaujintas terminas apeliaciniam skundui paduoti. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2011 m. spalio 5 d. mokėjimo nurodymo kopiją (b. l. 149), iš kurios matyti, jog ieškovė, suėjus apeliacinio skundo padavimo terminui, iki šio termino atnaujinimo sumokėjo apeliantui 23391 Lt piniginę kompensaciją (iš teismo priteistos 24187 Lt kompensacijos atėmusi iš atsakovo ieškovei priteistas 796 Lt priteistas bylinėjimosi išlaidas). Ši aplinkybė patvirtina tą faktą, kad ieškovė buvo pajėgi išmokėti teismo priteistą kompensaciją. Be to, ieškovė pateikė teismui ištuokos liudijimo ir Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašo kopijas (b. l. 147-148), iš kurių matyti, jog skundžiamo Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo pagrindu yra įregistruota ištuoka, o taip pat ieškovės vardu jau yra įregistruotas ginčo butas. Atsižvelgdamas į tai, jog šie dokumentai patvirtina ieškovės veiksmus, atliktus skundžiamo teismo sprendimo pagrindu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl jie turi būti priimti (CPK 314 straipsnis).
Apeliantas apeliaciniame skunde teigė, kad teismas neteisingai pasisakė dėl santuokoje įgytų žemės sklypų padalijimo ir įvertinimo, neteisingai nurodė, kad vienas iš žemės sklypų yra naudojamas rekreaciniams tikslams. Šie apelianto argumentai neturi reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes pirmosios instancijos teismas padalino turtą tokiomis kainomis, kokios buvo nurodytos ir ieškinyje, ir priešieškinyje. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo nustatyti kitokį turto padalijimo būdą, tačiau visą turtą įvertino tokiomis pačiomis kainomis, kokios yra nurodytos apylinkės teismo sprendime.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šis apelianto teiginys yra pagrįstas. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatavo, kad patenkina po ½ dalį šalių reikalavimų. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad priteisia iš atsakovo ieškovei 796 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui - 732 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka motyvuojamosios dalies – teismas joje nenurodė, kad iš ieškovės priteisia atsakovui 732 Lt. Ištaisydama šią klaida, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakeičia šią teismo sprendimo dalį, sumažindama iš atsakovo ieškovei priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 796 Lt iki 64 Lt, tai yra 732 litais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus apie nekilnojamojo turto kainas Alytaus mieste (b. l. 150-157). Šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas juos atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).
Remiantis išdėstytais motyvais, apylinkės teismo sprendimo dalies, kuria byla išspręsta iš esmės, paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių pakeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas. CPK 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodė, kokioms konkrečioms aplinkybėms išaiškinti būtinas žodinis procesas, ji turėjo teisę visus savo argumentus dėl apeliacinio skundo išdėstyti atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas.
Kadangi apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo dalies, kuria byla išspręsta iš esmės atmetamas, iš apelianto ieškovei turi būti priteistos jos turėtos 500 Lt išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (b. l. 146) (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniu,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimu ieškovei R. Ž. iš atsakovo J. Ž. priteistas 796 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 64 Lt (šešiasdešimt keturių litų).
Priteisti iš ieškovei R. Ž. iš atsakovo J. Ž. 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų už advokatės pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.