Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Garnelienės, Lino Šiukštos,

nukentėjusiųjų V. G., V. K. atstovui advokatui Mantui Valiukui, nukentėjusiųjų J. A. ir E. A. atstovui advokatui Raimundui Lideikai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S., nukentėjusiųjų J. A., E. A. bei nukentėjusiųjų V. K. ir V. G. atstovo advokato M. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžio,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį, BK 203 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 203 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 203 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 203 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 203 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 4 dalimi ir 9 dalimi, nuosprendžiu paskirtos bausmės apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrintos tarpusavyje bei su kitomis paskirtomis bausmėmis, o taip pat su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Atliekant ikiteisminį tyrimą ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistajam R. S. nebuvo paskirtos kardomosios priemonės, nes jis atlikinėjo subendrintą penkerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžius. Tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartimi buvo patvirtintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimas Nr. 93-610 taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir jam nustatytos priemones pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, t. y. per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi, siekiant užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme bei nuosprendžio įvykdymą, jei išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka apkaltinamasis nuosprendis R. S. liktų nepakeistas, nuteistajam R. S. paskirtos šios kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo, dokumentų paėmimas, iš R. S. paimant Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje kiekvieną pirmadienį laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 13.00 val.Teismo posėdžio metu nuteistasis R. S. pateikė prašymą panaikinti vieną iš Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi jam paskirtųjų kardomųjų priemonių – dokumentų, t. y. Lietuvos Respublikos piliečio paso, paėmimą. Nuteistasis nurodo, kad jis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, sąžiningai laikosi jam paskirtų apribojimų, tačiau šiuo metu yra likęs be asmens tapatybės dokumentų, todėl negali įgyvendinti daugelio savo teisių ir pareigų. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi jam paskirtos kardomosios priemonės dubliuojasi su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartimi paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Nuteistojo vertinimu, minėtos baudžiamojo poveikio priemonės pilnai užtikrina BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą, todėl kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo taikymas yra nebūtinas. Nuteistasis nurodo, kad laikydamasis Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus miesto probacijos skyrius patvirtintų ilgalaikių resocializacijos tikslų įsidarbino vadybininku. Minėta kardomoji priemonė ne tik trukdo jam tinkamai atlikti darbines pareigas, bet taip pat neleidžia pasikeisti nebegaliojančio vairuotojo pažymėjimo, atnaujinti banko sąskaitos dokumentų, netrukdomai naudotis sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, elektroninio recepto išrašymo paslaugomis. Nuteistasis taip pat pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. pažyma apie kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo taikymą nėra asmenį identifikuojantis dokumentas.Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė prašymą tenkinti, prokuroras ir civilinių ieškovų atstovai prašė nuteistojo prašymą atmesti.Nuteistojo R. S. prašymas atmetamas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnis nustato, kad kardomosios priemonės skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 134 straipsnyje nustatyta, kad dokumentų paėmimas kaip kardomoji priemonė gali būti skiriamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, o neatidėliotinais atvejais – ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu. Iš įtariamojo gali būti paimtas pasas, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas. Paėmus dokumentus, įtariamajam išduodama generalinio prokuroro nustatytos formos pažyma, kurioje nurodomi paimti dokumentai. Susipažinusi su bylos medžiaga ir įvertinusi nusikaltimų, už kurių padarymą yra nuteistas R. S. pobūdį bei sunkumą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės griežtumą, taip pat R. S. asmenybę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas nuteistajam R. S. paskirta pagrįstai, jos taikymo pagrindai neišnykę. Nagrinėjamoje byloje kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, nuteistajam buvo paskirta siekiant užtikrinti, kad pastarasis neišvyktų iš Lietuvos Respublikos ir tokiu būdu būtų garantuotas jos dalyvavimas baudžiamajame procese. Pažymėtina, kad dokumentų paėmimas yra vienintelė iš R. S. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi paskirtų kardomųjų priemonių, kuri objektyviai užtikrina, jog nuteistasis neišvyks iš Lietuvos ir nepasislėps nuo baudžiamojo persekiojimo užsienyje. Kitos jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje kiekvieną pirmadienį laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 13.00 val. – yra abstraktaus pobūdžio ir jų laikymasis iš esmės priklauso nuo nuteistojo valios. Nuteistojo prašyme nurodyta aplinkybė – kitoje byloje jam taikoma probacijos procedūra, kurios sąlygų jis kruopščiai laikosi, nėra pakankama panaikinti šią kardomąją priemonę.Nuteistasis atkreipia teismo dėmesį, kad dėl paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimo, jis patiria nepatogumus savo kasdieniame gyvenime. Tačiau dokumento paėmimas, kaip bet kuri kita kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo nuteistojo R. S. teises. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad jo teisės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principo reikalavimus, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Taigi, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai nuteistojo R. S. prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. S. prašymą dėl kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo panaikinimo.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.