Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-853-383/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-28
Bylos Nr.
1S-853-383/2019
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-00505-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė, Giedrius Endriukaitis, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
V. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-853-383/2019Proceso Nr. 1-61-1-00505-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. T. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 8 metų laisvės atėmimo bausme. Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dvi veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2015 m. birželio 30 d., pabaiga – 2023 m. sausio 2 d.

2. Komisija 2019 m. rugsėjo 16 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam V. T. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nuteistasis V. T. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Šalies argumentai

3. Skundu apygardos teismui nuteistasis V. T. iš esmės prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.

3.1. Nuteistojo vertinimu, buvo pažeisti BVK 157 straipsnio 3 dalis, 164 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis. Teismas savarankiškai taikė, išplėsdamas įstatymo nuostatas, kas liečia lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus ir tokiu būdu pažeidė ne tik teisingumo principą, bet ir Konstituciją. Teismo išvardintos aplinkybės nėra esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nenurodyti teisiniai argumentai, kodėl teismas negali tvirtinti Komisijos nutarimo.

3.2. Skunde teigia, kad, nors teismas ir pažymėjo, jog apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose, jų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai, tačiau šios aplinkybės net nebuvo nagrinėjamos, o iškart prieita prie išvados, jog Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas.

3.3. Skunde nurodo, kad yra atlikęs daugiau, nei 1/3 bausmės, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą Komisijai paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos. Pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema ir pagal OASys metodiką sudaro 15 balų. Vertinimo balas sumažėjo nuo 27 iki 15, iš kurių 10 yra svertiniai, kuriuos gali mažinti ir paleistas su intensyvia priežiūra. Nuteistojo vertinimu, šios aplinkybės įrodo, kad nusikalstamo elgesio rizikos mažinimas bei ilgalaikė žema grupė įrodo, kad V. T. nuolat koreguoja savo elgesį.

3.4. Skunde pažymima, jog atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. dirbo VĮ ,,M. A. “. Dirbo gerai, už tai yra paskatintas. 2018 m. liepos 10 d. suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuo 2019 m. kovo mėnesio tęsia darbą pataisos įstaigos (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neneigia, kad bausmės atlikimo laikotarpiu buvo tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau jos negalioja. Per Komisijos nustatytą terminą nėra baustas. 9 kartus paskatintas, dalyvavo Norvegijos projekte ,,Motyvacija dirbti, socialinių įgūdžių stiprinimas, lankė AA užsiėmimus, pripažįsta socialinius veiksnius, kurie paskatino nusikalsti. Nustatytas kriminogeninis veiksnys nėra lemiamas, kadangi jo atliekant laisvės atėmimo bausmę negali įtakoti.

3.5. Skunde nurodoma, kad palaiko socialinius ryšius su savo šeimos nariais, daug bendrauja, yra lankomas. Dėl nusikalstamos veikos padarymo teisminio nagrinėjimo metu prisipažino. Teismo argumentas dėl neatliktos laisvės atėmimo bausmės, prasilenkia su teisės akto nuostata, nes BVK 157 straipsnyje nėra net nustatytas toks reikalavimas.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo V. T. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

6. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.

7. Sutiktina su skunde nurodytais argumentais, jog nuteistasis V. T. bausmės vykdymo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Vis dėlto, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo V. T. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad rizika vertinama 15 balų (žema). Vis dėlto, net ir šiuo atveju turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.

8. Kaip teisingai pažymėta skunde, V. T. už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo paskatintas 9 kartus, atvykęs į pataisos įstaigą, sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. dirbo VĮ ,,M. A. “, 2018 m. liepos 10 d. suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, nuo 2018 m. liepos 11 d. dirbo VĮ ,,M. A. “ darbininku, nuo 2019 m. birželio 3 d. sėkmingai tęsia darbinę veiklą (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais. Šios aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis pataisos namuose nesielgė nepriekaištingai, kadangi nors ir buvo skatinamas eilę kartų, pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles yra pažeidęs 6 kartus. Iš šių duomenų matyti, kad nuteistojo elgesys nebuvo nuoseklus išimtinai teigiama linkme. Pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus patvirtina, kad nuteistasis paskutinį nusižengimą padarė vos prieš daugiau, nei metus – 2018 m. rugpjūčio 10 d., nors prieš tai buvo 4 kartus skatintas. Toks nuteistojo nenuoseklus teigiamas elgesys suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius. Ir nors nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis V. T. pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi.

9. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, įvertintina ir tai, kad V. T. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už smurtinį, labai sunkų nusikaltimą, kurio pasekoje buvo nužudytas žmogus, o tai parodo jo neigiamą požiūrį į tokias vertybes kaip žmogaus sveikata bei gyvybė, kas suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, nusikalstamos veikos vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas, o tik negali būti vienu iš esminiu kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę.

10. Abejoti išimtinai teigiama nuteistojo V. T. elgesio korekcija verčia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad bent vieną kartą naudojo smurtą, siekdamas, kad kitas žmogus paklustų (nusikalstama veika taip pat įvykdyta impulsyviai, neapgalvodamas pasekmių). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo padidintą jo pavojingumą visuomenei ir kelia abejonių, ar išėjęs į laisvę, nuteistasis elgsis adekvačiai, nepasiduos impulsyvumui ir nekels grėsmės visuomenės saugumui.

11. Sutiktina su skunde nurodyta aplinkybe, jog V. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas yra priskiriamas žemos rizikos grupei (15 balų), tačiau nuo paskutiniojo vertinimo yra sumažėjęs vos 1 balu, kas nerodo akivaizdžios ir abejonių nekeliančios nuteistojo pažangos. Juo labiau, kad iš aptartų 15 balų, 10 balų yra statiniai, o 5 balai yra kintantys, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti.

12. Sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 3 metai 3 mėnesiai 20 dienų, paskirta bausmė – 8 metai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, priešingai, nei teigiama skunde, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, likusios neatliktos bausmės dydis nėra lemiamas kriterijus, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau gali būti vertinamas kitų aplinkybių kontekste ir įstatymo nėra draudžiamas.

13. Nagrinėjamu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad, priešingai, nei teigia nuteistasis, teismas nepažeidė nei BVK 157 straipsnio, nei BPK 360 straipsnio nuostatų ir tinkamai įvertino visas aplinkybes, įstatyme numatytus kriterijus, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir nurodė motyvus, kodėl šiuo atveju laiko, jog nuteistasis negali būti paleidžiamas į laisvę anksčiau laiko. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą - kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

14. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nuteistasis V. T. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – šiuo metu jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik visuomenei priimtinu būdu. Tuo remiantis, nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo V. T. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai: Giedrius EndriukaitisSvetlana JurgaitienėValdas Vitunskas