- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-30
- Bylos Nr.
- ATP-550-511/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01642-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eligijus Gladutis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eligijus Gladutis, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, dalyvaujant atministracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B. , jo atstovui S. B. ,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-09-17 nutarimu A. B. nubaudė už ATPK 124 str. 6 d. numatytą pažeidimą 1 250 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams. A. B. nubaustas už tai, kad 2012-06-20 apie 15.56 val., Smėlynės g. 171, Panevėžio m., vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz 816", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį 60 km/h, nes važiavo 115 km/h greičiu, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p. reikalavimus.
A. B. skundžia šį teismo nutarimą, teigdamas, jog nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas. Prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Skundą grindžia tokiais argumantais. 2012-06-20 važiavo su bendradarbiu V. G. Smėlynės g. į Piniavą, į „Katino" parduotuvę. Važiuojant pastebėjo „Caddy" automobilį, kurį visi žino, kad tai greičio radaras. Važiavo 60 km/h greičiu, tačiau radaras užfiksavo 115 km/h greitį. Tok greitis negalėjo būti, nes krovininis automobilis tokiu dideliu greičiu važiuoti negali. Jeigu automobilis važiuoja didesniu greičiu nei 90 km/h, įsijungia greičio ribotuvas, kuris stabdo automobilį. Pagal techninius duomenis automobilis gali važiuoti 125 km/h maksimaliu greičiu. Tuo laiku, kai jo vairuojamą automobilį galėjo nufotografuoti, jį lenkė juodos spalvos „Audi" markės automobilis, tačiau valstybinio numerio nežino, nes neatkreipė dėmesio.
Skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai atmetė liudytojų K. J. ir V. G. parodymus, vieniems įrodymams teikė didesnę reikšmę ( ar didesnę įrodyminę galią ), negu tiems, kuriuos nepagrįstai atmetė. Liudytojas K. J. teismo posėdyje parodė, kad jei automobilis viršija greitį nors 1 minutę, tiek kiek jis nustatytas, tachografas turi greitį įsivesti į atmintį. Nuskaičius tachografą buvo matyti, jog minėtas automobilis, kurį vairavo A. B. , iš viso niekada neviršijo greičio nuo 2009 m. Teoriškai tachografo neįmanoma atjungti, nes matytųsi klaida. Negalima pakeisti automobilio duomenų, kadangi į šią programą įeiti negalima, redagavimas uždraustas. Jei viršijamas ribotuvo nustatytas maksimalus greitis ilgiau nei 1 minutę, tai būtų įrašyta į tachografo atmintį kaip trikdis. Greičio ribotuvas yra sudedamoji visos sistemos dalis. Techniškai didesniu greičiu nei nustatyta ribotuvu važiuoti įmanoma tik tuo atveju, jei važiuojama nuo kalno. Liudytojas K. J. teismui paaiškino, jog turi atsinešęs kompiuterį ir jame esančią programą, kuria galima parodyti tai, ką jis teismui aiškino ir, kaip reikia suprasti A. B. pateiktus teismui įrodymus - diagramas ir kt. Tačiau teismas tokios galimybės atsisakė, dėl ko nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes ir netinkamai įvertino esančius įrodymus bei neatskleidė bylos esmės. Be to, kad suprasti pateiktas iš kompiuterio diagramas ir jas įvertinti, reikalingos specialios žinios. Tokias žinias turėjo tik liudytojas K. J. . Teismas, nepagrįstai atsisakydamas vertinti minėto liudytojo parodymus, privalėjo skirti teismo ekspertizę, tačiau to nepagrįstai nepadaręs, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Skunde teigiama, jog teismas besąlygiškai tikėjo liudytojų D. S. , Ž. M. parodymais, tarnybiniu pranešimu (b.l. 6), Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu (b.l. 7), Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pateiktais duomenimis (b.l. 75-81), Kelių policijos tarnybos duomenimis (b.l. 86), patikros sertifikatu (b.l. 8), tačiau teismas nenurodė, kodėl tiki šių liudytojų parodymais ir tarnybiniais pranešimais, protokolais bei sertifikatu. Todėl teismo nutarimas nemotyvuotas, o tai sudaro pagrindą aukštesnės instancijos teismui naikinti šį nutarimą.
Taip pat teigiama, jog teismas, turėdamas vaizdo įrašą apie transporto priemonių greičio matavimo sistemos „M. R. C" galimybes bei techninius duomenis, visiškai nevertino apelianto paaiškinimų, kad ši priemonė skirta stacionariam naudojimui ir patikros sertifikatas išduotas naudoti stacionariai, bet ne automobilyje. Šių prieštaravimų teismas nepašalino.
Skunde nurodoma, jog teismas nemotyvavo, kodėl atmetė apelianto pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jo vairuojamam automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, be kurios automobilio eksploatacija negalima, nevertino greičio ribojimo prietaiso nustatymo pažymos patikros sertifikatų, tachografo patikimumo pažymos, pažymos, jog nebuvo minėto automobilio tachografo bei greičio ribotuvo gedimų. Teismas rėmiasi viena LVTA 2011-12-30 nutartimi Nr. N575-2836/2011, kurioje nurodyta, jog tachografas nelaikytinas įstatymo nustatyta tvarka įteisintu matavimo prietaisu, padedančiu užfiksuoti ir (ar) nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tokie teismo nutarimo motyvai visiškai nepagrįsti, nes yra ir kitų LVAT nutarčių, kuriose pasisakyta priešingai, pvz., 2012-04-27 Nr. N. ⁵⁷⁵ -154/2012, kurioje yra nurodyta priešingai dėl tachografo naudojimo.
Teigiama, jog dėl paminėto, teismas nepagrįstai netaikė šios bylos nagrinėjimui reikšmingų teisės aktų, tai Tarybos reglamento 1985m.gruodžio 20d. (EEB ) Nr.3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, tachografų dirbtuvių veiklos taisyklių, patvirtintų valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005m balandžio 12d.įsakymų Nr.2B-107 su vėlesniais pakeitimai, kuriuose nurodyta ne tik tachografų remontas, bet ir jų instaliavimas, naudojimas, patikros reikalavimai ir kita. Teismas nevertino nurodytų teisės aktų, tai Europos parlamento ir tarybos direktyvos 2002/85/EB 2002m.lapkričio 5d., kuria buvo iš dalies keičiama Tarybos direktyva 92/6 EEB dėl greičio ribotuvų įrengimo ir naudojimo kai kurių kategorijų transporto priemonėse Bendrijoje, kaip nevertino ir su direktyva susijusių kitų teisės aktų, tai LR susisiekimo ministro įsakymo 2003-07-10d. Nr.3-417 dėl susisiekimo ministro 2000m.rugpjūčio 16d. Įsakymo Nr.223 „Dėl greičio ribotuvų įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo „ pakeitimo, vėlesnių 2005-07-29d.įsakymo Nr.2B-232, 2011-10-07d. Nr.2B-371 su priedais bei jų reikalavimų.
Nurodoma, jog teismas ne tik netaikė reikšmingų bylos išsprendimui teisės aktų reikalavimų, bet ir pažeidė ATPK 256 straipsnio, 257 straipsnio nuostatas, įvertindamas tik dalį įrodymu, o kitus nepagrįstai atmesdamas. Teismas nesiėmė visų priemonių, kad visapusiškai ir pilnai išnagrinėti bylos aplinkybes, ir teismas tai padarė, vertindamas atsietai vienas nuo kitų įrodymų, ne visus juos įvertino, bei padarė nepagrįstas išvadas, tuo pažeidė ATPK 256 str. reikalavimus. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Skunde teigiama, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, teismas turėjo vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, kuris reiškia, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. (LVAT nutartis 2011-01-14 byloje Nr. N444-216/2011; LVAT nutartis 2011-02-18 byloje Nr. N444-619/2011; LVAT nutartis 2011-03-18 byloje Nr. N261-73/2011). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai faktinės aplinkybės, kurios nustatytos įrodymais, yra įvertintos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256 str., 257 str.).
Skunde nurodoma, jog administracinio teisės pažeidimo byloje yra akivaizdus įrodymai, jog materialinės teisės normos (KETI33 punktas ir ATPK 124 straipsnio 6 dalis) apeliantui buvo pritaikytos iš esmės neteisingai. LVAT ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju Panevėžio AVPK ir Panevėžio miesto apylinkės teismas ), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis pažeidimas, ar apeliantas kaltas jo padarymu. Nustatydami šias aplinkybes, teismai privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, o šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-11-06 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-4788/2009).Taip pat teismai privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai, ko nepadarė šiame nutarime Panevėžio miesto apylinkės teismas.
Skunde remiamasi LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. N-16-2330/2007, kuria buvo nuspręsta grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes šis teismas apskritai nenustatinėjo kaltės formos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje, kadangi kaltės forma nebuvo detaliai ir išsamiai analizuojama. Todėl akivaizdu, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas nukrypo nuo suformuotos vienodos administracinių teismų praktikos šios kategorijos bylose, o naujos praktikos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar nėra suformavęs.
Skunde teigiama, jog atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmes, apelianto asmenybę, darytina išvada, kad nuobauda, atimanti pagrindinį pragyvenimo šaltinį, nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nesutiktina, jog teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė ATPK 256 ir 257 str. nuostatas.
Pagal ATPK 256 str. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
ATPK 257 str. numato, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
Apylinkės teismas A. B. kaltę, padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. , grindė byloje surinktų įrodymų visuma: liudytojų D. S. , Ž. M. parodymais, tarnybiniu pranešimu (b.l. 6), Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo duomenimis, kur matosi nufotografuotas automobilis v.n. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 7), Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pateiktais duomenimis (b.l. 75-81), Kelių policijos tarnybos duomenimis (b.l. 86), patikros sertifikatu (b.l. 8) bei kitais byloje esančiais dokumentais. Šie įrodymai pakankamai išsamiai aptarti skundžiamame nutarime ir, skundą nagrinėjantis teismas, su jais sutikdamas, šių įrodymų turinio nekartoja. Skundo teiginiai, jog teismas pažeidė apelianto nekaltumo prezumciją, yra nepagrįsti.
Taip pat nesutiktina su skundo teiginais, jog apylinkės teismas nevertino apelianto pateiktų duomenų. Teismas apklausė apelianto nurodytus liudytojus K. J. ir V. G. , prijungė ir ištyrė apelianto pateiktus dokumentus. Teismas įvertino visus byloje pateiktus duomenis ir skundžiamame nutarime pasisakė, kodėl vienais duomenimis vadovaujasi kaip įrodymais ir, kodėl kritiškai vertina kitus. Apeliacinės instancijos teismas su apylinkės teismo išdėstytais motyvais sutinka ir dar kartą jų nekartoja. Tai, kad teismo išvados netenkina apelianto, dar nereiškia, jog teismas neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių ar jas neteisingai įvertino.
Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ATPK 124 str. taikymas yra sietinas su tiksliu leistino greičio viršijimo nustatymu, todėl pagrindiniais ir patikimais tokio greičio viršijimo įrodymais gali būti atitinkamų greičio matavimo prietaisų užfiksuoti rezultatai, nustatyti ATPK 256 str. 2d. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas pagrįstai vadovavosi transporto priemonių greičio matavimo sistemos „M. R. C“ , o ne apelianto pateiktais tachografo duomenimis ir liudytojų K. J. ir V. G. parodymais. Minėta techninė priemonė „M. R. C“ pažeidimo fiksavimo metu buvo metrologiškai patikrinta, ką patvirtina 2011-12-05 išduotas patikros sertifikatas Nr. 0879066 (b. l. 8). Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2012-09-06 rašto matyti, kad pagal jų turimus duomenis, įranga „M. R. C“ su radiolokaciniu moduliu RRS24F-S1, Nr. 590-107/60177, skaitmenine kamera SmartCamera II, Nr. 625-010/61288 ir valdymo pultas su ekranu HCU, Nr. 595-091/70067, 2012-06-20 veikė be sutrikimų (b. l. 75). Minėtą faktą taip pat atitinka Lietuvos kelių policijos tarnybos 2012-09-11 raštas, kuriame nurodoma, kad transporto priemonių greičio matavimo prietaisas „M. R. C“, įrengtas automobilyje „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-06-20 Smėlynės g., Panevėžyje, užfiksavo 9 greičio viršijimo atvejus, tarp jų ir 15.56 val. užfiksuotą A. B. transporto priemonės greičio viršijimą (b. l. 85).
Apeliacinės instancijos teismas surinkęs papildomus duomenis - išreikalavęs duomenis iš įrenginius „M. R. C“ techniškai aptarnaujančios įmonės UAB "Viltechna" ir papildomai apklausęs liudytoju policijos darbuotoją D. S. , kuriam patruliuojant, minėtu įrenginiu buvo užfikuotas nagrinėjamas A. B. padarytas pažeidimas, bei pažeidėją A. B. , konstatuoja, jog duomenų, kurie leistų paneigti „M. R. C“ užfiksuotą A. B. vairuojamo automobilio greitį, negauta. Pagal UAB "Viltecha" pateiktus duomenis, įvertinus protokolo nuotraukoje užfikuotą situaciją, radaras kito automobilio greičio negalėjo užfiksuoti.
Apeliantas skunde teigia, jog teismas turėjo vadovautis tachografo duomenimis. Tačiau tachografo duomenys šioje byloje nelaikytini tinkamu įrodymu. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2011-12-30 nutartyje Nr. N575-2836/2011 pasisakė, jog tachografas nelaikytinas įstatymo nustatyta tvarka įteisintu matavimo prietaisu, padedančiu užfiksuoti ir (ar) nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimą KET administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 2.7 punkto prasme, taigi jis nėra laikytinas eismo greičio kontrolei skirta priemone, o jo užfiksuotiems duomenims neteiktina pirmenybė prieš transporto priemonių greičio matavimo sistemos „MultaRadar C“ nustatytuosius. Vien tas faktas, kad tachografas, be daugelio kitų, turi ir greičio matavimo funkciją, jam eismo greičio kontrolei skirtos priemonės statuso nesuteikia. Pažymėtina, jog skunde minima LVAT 2012-04-27 nutartis Nr. N. ⁵⁷⁵ -154/2012, kurioje aptariamas tachografo duomenų vertinimas, yra priimta nagrinėjant visiai kitus klausimus ir su šios bylos nagrinėjimo dalyku nesusijusi. Greičio ribotuvo buvimas automobilyje taip pat nelaikytinas įrodymu, paneigiančiu specialiu greičio matavimo įtaisu išmatuotąjį automobilio greitį. Be to, liudytojas D. S. parodė, kad jo darbo praktikoje pasitaikė atvejų, kai nepaisant ribotuvų, tokie automobiliai važiavo dar didesniu greičiu.
Kritiškai vertintina A. B. keliama versija, jog A. B. vairuojamą automobilį lenkė kitas automobilis, kuris viršijo greitį, tačiau greičio matavimo prietaisas nufotografavo A. B. vairuojamą automobilį. Tą paneigia fotonuotrauka prie administracinio teisės pažeidimo protokolo, iš kurios matyti, jog radarui fiksuojant 115 km/val. greitį, be A. B. vairuojamo automobilio, kurio valstybinis ženklas (duomenys neskelbtini) , jokia kita transporto priemonė neužfiksuota. Pažymėtina, jog pagal UAB "Viltechna" pateiktus duomenis, greičio matavimo radaro veikimo kampas (5 laipsniai) yra siauresnis už fotokameros veikimo kampą ( 28 laipsniai). Iš to seka, jog fotonuotraukoje užfiksuotas platesnis laukas, nei radaro veikimo zona, ir neabejotina, jog objektas, kurio greitis užfiksuotas, nuotraukoje turi matytis. Tačiau minėtoje nuotraukoje jokia kita transporto priemonė, išskyrus A. B. vairuojamą autobilį, nefiksuota. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai apklausus liudytoją D. S. ir pažeidėją A. B. , negauta jokių duomenų apie aplinkybes, minimas įrenginio „MultaRadar C“ instrukcijoje (b.l. 80) bei UAB "Viltechna" 2012-11-20 rašte Nr. PD-12/99, kai dėl atspindžių nuo kitų objektų radaras gali užfiksuoti kito nei nufotografuotasis objekto greitį.
Pažymėtina ir tai, jog nors leistino greičio pažeidimas fiksuotas miesto ribose - ties atokiau esančiu namu Smėlynės g. 171, tačiau ši vieta yra netoli miesto ribos pabaigos, kelias platus - ta pačia kryptimi yra faktiškai po dvi eismo juostas, arti kelio pastatų nėra ( b.l. 7 ), liudytojas D. S. parodė, jog eismas šio pažeidimo fiksavimo metu nebuvo intensyvus. Šie duomenys neteikia pagrindo manyti, jog buvusios kelio ir eismo sąlygos būtų akivaizdžiai kliudę važiuoti transporto priemone toje vietoje 115 km/ val. greičiu.
Pažymėtina, jog skunde deklaratyviai ir gausiai minimos LVAT nutartys, buvo priimtos esant kitoms aplinkybėms, nei šioje byloje. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas nesivadovavo analogiškose bylose suformuotais teismų precedentais.
Įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių visetą, įrodyta, kad A. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d., už kurį, nesant nustatytų atskomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, pagrįstai nubaustas sankcijoje numatytomis nuobaudomis ties sankcijos vidurkiu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
A. B. apeliacinį skundą atmesti. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.