- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-30
- Bylos Nr.
- AS-525-657-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Oslit“
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Oslit“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Oslit“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl pažymos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Oslit“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2009 m. gegužės 27 d. Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymą Nr. 187-184 (toliau – ir Pažyma); taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti Pažymos galiojimą.
Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, nurodė, jog, nesustabdžius Pažymos galiojimo, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu, nes tuo atveju, jeigu patikrinimas bus baigtas iki ginčo išnagrinėjimo teisme pabaigos ir ginčijamas aktas bus panaikintas, teismo sprendimo realiai įvykdyti nebus įmanoma, nes nuginčyto akto pagrindu vykdytos procedūros bus jau pasibaigusios, bus priimti nauji administraciniai aktai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą ir atmetė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Atsižvelgė į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VA-128 patvirtintų Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir įtvirtinimo taisyklių 22 punktą ir pažymėjo, jog pareiškėjo argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo yra neapibrėžti ir negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ABTĮ 71 straipsnio prasme. Kitų aplinkybių, leidžiančių teigti, kad, neužtikrinus skundo reikalavimo, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas, pareiškėjas nenurodė.
II.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Nurodo, jog teismas atsisakymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nepakankamai motyvavo. Jis tik abstrakčiai nurodė teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygas, tačiau nepasisakė dėl tokių sąlygų konkrečiu atveju. Pažymi, kad nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjo nurodyti motyvai neapibrėžti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus AVMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti.
Nurodo, jog pareiškėjo pateikti motyvai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo iš esmės yra susiję su konkrečiai neįvardintų pasekmių galimu atsiradimu, panaikinus Pažymą, tačiau tai nereiškia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti ar tapti negalimas. Pabrėžia, kad pagrindinis Pažymos tikslas yra surinktos informacijos užfiksavimas, joje tik konstatuotos operatyvaus patikrinimo metu nustatytos aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Pažymos galiojimą.
Remiantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t.y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).
Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindė tuo, jog, nesustabdžius Pažymos galiojimo, galimai bus priimti kiti sprendimai ir tokiu būdu bus apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas.
Administraciniame procese reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos tik tais atvejais, kai, jų nepritaikius, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o tuo pačiu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (administracinės bylos Nr. AS5-155/2005, AS5?230/2005).
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą Pažymą, sprendžia, jog iš skundžiamo akto turinio negalima daryti išvados, kad, nesustabdžius jo galiojimo, bus priimti kiti sprendimai, trukdysiantis teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įvykdymui. Pabrėžtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas negali būti grindžiamas hipotetiniais teiginiais, kitaip tariant, galimas vėlesnių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip aplinkybė, patvirtinanti tokių priemonių taikymo būtinumą. Bylos medžiaga nepatvirtina, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą ir panaikinus Pažymą, iki jos priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodomi argumentai yra susiję su prielaidomis, kurios negali būti pakankamu pagrindu prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui. Todėl, įvertinus nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tai, kad pareiškėjas nenurodė ir byloje nenustatytos aplinkybės, patvirtinančios tokių priemonių taikymo būtinumą, konstatuotina, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo, todėl teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.), todėl tokia teismo nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą, pateikiant motyvuotą prašymą pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Oslit“ atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.