Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Ramunės Brazdeikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-15174-17 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Ukmergės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir 140 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. 2017 m. vasario 10 d., apie 22 val., būdamas namuose (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – kartu su juo gyvenančia sugyventine I. U., metu, ant lovos gulinčiai nukentėjusiajai I. U. tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius alkūne į nugaros sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai I. U. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis 2017 m. vasario 27 d., laikotarpiu tarp 20-21 val., būdamas namuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – kartu su juo gyvenančia sugyventine I. U., metu, ant čiužinio gulinčiai nukentėjusiajai I. U. tyčia sudavė smūgį koja į dešinį šoną, tuo sukeldamas nukentėjusiajai I. U. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis 2017 m. vasario 13 d., laikotarpiu tarp 19-20 val., būdamas namuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narius – mažametį sūnų D. S., gim. (duomenys neskelbtini) ., ir mažametę dukrą P. S., gim. (duomenys neskelbtini)., tyčia spirdamas jiems ne mažiau kaip po vieną smūgį, tuo sukeldamas nukentėjusiesiems D. S. ir P. S. fizinį skausmą, t.y.padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

K. S. apklausos protokolu nustatoma, kad jis dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, kaltu prisipažino ir paaiškino, kad su I. U. kartu gyveno apie 10 metų. Paskutiniu metu jie gyveno sugyventinei skirtame socialiniame būste (duomenys neskelbtini) Anksčiau jam buvo tekę smurtauti prieš sugyventinę, tačiau tai vykdavo abipusių konfliktų metu, kuomet ir sugyventinė jam suduodavo smūgius. Tarp jo ir sugyventinės I. U. jau kurį laiką susiklostę konfliktiški santykiai. Visų įvykių aplinkybių jis neprisimena dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pripažįsta, jog galėjo suduoti smūgius sugyventinei, kaip nurodoma įtarimuose. Dėl savo elgesio labai gailisi, kaltę pripažįsta pilnai, kadangi įvykio aplinkybių neprisimena, nieko detaliau papasakoti negali. Taip pat neprisimena, kad būtų smurtavęs prieš savo mažamečius vaikus. Gal ir galėjo užgauti vaikus. Labai gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo (b. l. 100–101, 105).

Nukentėjusiosios I. U. apklausos protokolu nustatoma, kad su K. S. susipažino daugiau nei prieš 10 metų. Jie turi du bendrus vaikus: D. S. ir P. S.. Kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini) 2014 m. jai suteiktas socialinis būstas (duomenys neskelbtini). Abu dirbo tik trumpus laikotarpius, gyveno iš socialinių išmokų. Su K. S. santykiai nesiklostė dar gyvenant (duomenys neskelbtini). Jis dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, o apsvaigęs tapdavo agresyviu, šaukdavo, ėmė prieš ją smurtauti. Po smurto atvejų jie vėl susitaikydavo. Smurto prieš ją atvejų buvo pakankamai daug, todėl negali tiksliai papasakoti visų aplinkybių, tačiau tvirtina, kad paskutinį kartą K. S. prieš ją smurtavo 2017 m. vasario 10 ir 27 dienomis. 2017-02-10, maždaug 22.00 val., gulint kartu lovoje dešine alkūne sudavė jai ne mažiau kaip du kartus į nugarą ties kairiu šonu, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, tačiau jokių sužalojimų nepadarė, kraujosruvų nebuvo likę, skausmas greitai praėjo, į medikus nesikreipė. Tuo metu, kai jai buvo suduoti smūgiai, gulėjo ant dešiniojo šono. Sudavęs smūgius, sugyventinis ją atvertė ant nugaros ir atliko lytinį aktą. Dėl minėto lytinio akto nesijaučia nukentėjusi. 2017 m. vasario 27 d., apie 20-21 val., jai gulint ant nugaros koja sudavė smūgį į dešinį šoną, tuo sukeldamas fizinį skausmą, po to išplūdo ją necenzūriniais žodžiais. Pagalbos vėl nesikvietė, nes nenorėjo. Po tokių atvejų sugyventinis visada atsiprašydavo, žadėdavo, kad daugiau nebemuš, juo patikėdavo, nors tai trunka jau ilgą laiko tarpą. Sugyventinis smurtavo ne tik prieš ją, bet ir prieš abu vyresnius vaikus, ji bandydavo vaikus ginti. Sugyventinis smurtaudavo prieš vaikus maždaug keturis kartus per mėnesį ir dažniausiai pasireikšdavo smūgiais kojomis į įvairias kūno vietas, bet niekada jokių sužalojimo žymių ant vaikų kūnų nelikdavo. Apie tai, kad sugyventinis muša vaikus, niekam nepranešė, nes suprato, kad po to kažkas keisis ir tuo pačiu norėjo, kad vaikai turėtų tėvą ir su juo gyventų. 2017 m. kovo 15 d., apie pietus į jų namus atvyko socialinės darbuotojos, kurios pakvietė ją kartu vykti į socialinių paslaugų centrą pasikalbėti, kur papasakojo apie savo ir sugyventinio tarpusavio santykius, apie naudojamą smurtą. Darbuotojos su jos sutikimu apie tai informavo policijos pareigūnus (b. l. 43, 44–46, 47).

Mažamečio nukentėjusiojo D. S. parodymais nustatoma, kad jų penkių asmenų šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Tėvas K. S. dabar kartu su jais negyvena, nežino, kodėl. Kai tėtis būdavo namuose neblaivus, kartais jį užgaudavo. Kiek kartų tai buvo, nežino. Kaip seniai jį užgauna, taip pat nežino. Paskutinį kartą, kurį prisimena, jis su sese P, apie 18 val., ruošė pamokas kambaryje, o tėtis virtuvėje gėrė alų. Kai paruošė pamokas, su tėčiu kažką žaidė. Tuomet tėtis jį užgavo. Kaip užgavo, neprisimena. Buvo kartą, kad tėtis tyčia jam trenkė su ranka – kumščiu į dešinę ranką žemiau alkūnės. Ar dar tokių įvykių yra buvę, neprisimena. Kartais tėtis suduodavo ir sesei P. Prieš kiek laiko tai buvo, nežino. Matė, kad tėtis sesei sudavė, bet nepamatė, į kurią vietą. Būna, kad mama ir tėtis barasi, bet kad tėtis mamai suduotų, nematė (b. l. 84).

Mažametės nukentėjusiosios P. S. parodymais nustatoma, kad ji gyvena kartu su mama I. U., sese V ir broliu D bute (duomenys neskelbtini). Tėtis jau senai su jais negyvena, bet kodėl, nežino. Tėtis skriaudžia kitus, kabinėjais tuomet, kai būna neblaivus. Apie tai nenori kalbėtis (b. l. 90).

Liudytojos Ž. T. parodymais nustatoma, kad ji dirba Jonavos rajono socialinių paslaugų centre. 2017 m. kovo 15 d., apie 10 val., ji su kolege V. K. lankėsi (duomenys neskelbtini) name Nr. 1. Laiptinėje jas sustabdė neprisistačiusi moteris, kuri prašė patikrinti 58 butą. Sakė, kad dažnai girdi vaikų verkimą, konfliktus, nerimą kelia mergaitės elgesys. Moteris minėjo, kad bute gyvenantis vyras dažnai girtauja. Užėjus į butą, jas pasitiko neblaivus K. S.. Tarpduryje vėliau pasirodė I. U., kuri atrodė užguita. Moteriai pasiūlė kartu vykti į socialinių paslaugų centrą pasikalbėti. Pokalbio centre metu I. U. pasakojo, kad sugyventinis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, apsvaigęs tampa agresyviu, prieš ją ir vaikus smurtauja, tačiau dėl to ji niekur nesikreipė. Moteriai pasiūlyta apsigyventi krizių centre, tačiau ji atsisakė (b. l. 94).

2017 m. kovo 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėjus butą (duomenys neskelbtini), pėdsakų, tinkančių identifikuoti, nerasta (b. l. 33–39).

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad K. S. kaltė visiškai įrodyta jo paties parodymais bei šiuos jo parodymus patvirtinančiais kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir ištirtais įrodymais. Tokiu būdu byloje aukščiau ištirtais įrodymais nustatyta, kad K. S., smurtaudamas artimoje aplinkoje, panaudodamas fizinį smurtą , sukėlė savo sugyventinei I. U. bei jų mažamečiams vaikams D. S. ir P. S. fizinį skausmą, t. y. jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 140 straipsnio 3 dalyje.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę. K. S. padarė tris tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs , administracine tvarka nebaustas (b. l. 114, 118); nedirbantis (b. l. 115–116, 117 ). Jo atsakomybę lengvina aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai , kad nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti, paskiriant alternatyvias bausmes – laisvės apribojimą ir baudą.

Kaltinamajam iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliktina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 106–106, 127–128, BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktiniai įrodymai – elektroninė laikmena su nukentėjusiojo D. S. 2017 m. balandžio 27 d. apklausos įrašu (CD kompaktinė plokštelė), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu 2017-02-10 padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

K. S. pripažinti kaltu 2017-02-27 padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam skirti 18 MGL (661,86 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirtinas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę ir 18 MGL (661,86 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šias bausmes sumažinti vienu trečdaliu ir K. S. skirti galutinę bausmę 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo ir 12 (dvylika) MGL – 441,24 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt vieno euro 24 ct) baudą.

K. S. įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti K. S., kad jis per bausmės atlikimo laiką privalo :

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo teismo įpareigojimą.

Kardomąją priemonę K. S. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po to – ją baigti taikyti.

Daiktinį įrodymą – elektroninę laikmeną su apklausos garso įrašais, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.