- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-07
- Bylos Nr.
- N-63-1821-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. balandžio 2 d. surašė R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 9.50 val., Pabalvės k., Telšių rajone, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė buvo atimta, bei vengė neblaivumo patikrinimo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 18 punktų reikalavimus.
Telšių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kuri sujungta su byla dėl V. M. skundo dėl neteisėto priverstinio transporto priemonės nuvežimo, 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu R. M. pripažino kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo konstatuodamas, kad asmens kaltę įrodo liudytojų V. K., V. P., S. P., E. M. parodymai ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Teismas nustatė, jog liudytojai (policijos pareigūnai) V. K. ir V. P. parodė, kad jie, važiuodami tarnybiniu automobiliu, prasilenkė su automobiliu, kurį vairavo R. M.. Pradėjus vytis R. M. vairuojamą automobilį, jis padidino greitį ir kiek pavažiavęs įsuko į vieną sodybą, iš automobilio greitai iššoko automobilio vairuotojas bei keleivis ir abu ėmė bėgti. Jie taip pat nurodė, kad sulaikytas R. M. ginčijosi ir nesutiko, kad vairavo automobilį, be to, nesutiko pasitikrinti alkotesteriu neblaivumą nurodęs, kad automobilio nevairavo. Liudytojas S. P. parodė, kad pristačius R. M. į policijos komisariatą, jis pats pasiūlė vairuotojui pasitikrinti girtumą alkotesteriu, bet vairuotojas atsisakė tai padaryti. Liudytojai M. M. ir E. M. parodė, kad R. M. vairavo automobilį neblaivus. Be to, teismas atmetė V. M. skundą dėl neteisėto priverstinio transporto priemonės nuvežimo. Skirdamas nuobaudą – 5000 Lt baudą – teismas pažymėjo, kad atsižvelgia į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.
II.
Nesutikdamas su Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu, R. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą, susijusį su jo nubaudimu, panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad jis įvykio metu turėjo teisę vairuoti transporto priemones. Teigia, kad jam 2008 m. spalio mėnesį buvo paskirta administracinė nuobauda, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nutarimas buvo apskųstas, o policijos pareigūnai nereikalavo atiduoti vairuotojo pažymėjimo. Nurodo, kad jis buvo blaivus ir neatsisakė pasitikrinti girtumo, policijos pareigūnas neturėjo alkotesterio, be to, norėjo duoti kraujo, bet gydytoja atsisakė tai padaryti. Tvirtina, kad M. M. duoti paaiškinimai įvykio vietoje turėtų būti vertinami kritiškai, nes jis tuo metu buvo neblaivus. Nurodo, kad liudytojai teismo posėdyje davė neobjektyvius parodymus.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nes R. M. nubaustas pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. M. kaltė, padarius ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, įrodyta, ir mano, jog veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.
R. M. nurodo, kad įvykio dieną jis turėjo teisę vairuoti transporto priemones, tačiau toks teiginys prieštarauja byloje surinktai medžiagai. ATPK 330 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę teisės vairuoti transporto priemones nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad Telšių rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 31 d. R. M. pripažino kaltu už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą ir skyrė jam 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, asmuo dalyvavo priimant nutarimą, apie skundžiamą medžiagą žinojo (b. l. 16). Taigi R. M. neteko teisės vairuoti transporto priemones nuo teismo nutarimo priėmimo dienos, nepaisant to, kad iš jo nebuvo paimtas vairuotojo pažymėjimas. Dėl šių priežasčių R. M. argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliantas taip pat nurodo, jog jis nevengė pasitikrinti neblaivumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, tiek liudytojai V. K. ir V. P., apklausti teismo posėdyje, parodė, jog R. M. įvykio vietoje atsisakė tikrintis alkotesteriu savo girtumą (b. l. 5 – 6, 82). Be to, liudytojas S. P. nurodė, kad R. M. atsisakė tikrintis alkotesteriu savo girtumo ir policijos komisariate (b. l. 83). Taigi apelianto teiginys, jog pareigūnai neturėjo alkotesterio, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojai V. K., V. P. ir S. P. būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus ar būtų pagrindas abejoti tarnybines pareigas vykdžiusių pareigūnų nurodytais faktais. Jų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantas teismo posėdyje taip pat neneigė, kad atsisakė alkotesteriu tikrintis neblaivumą (b. l. 81). Visa tai leidžia R. M. teiginius vertinti kritiškai.
R. M. teigia, kad M. M. duoti paaiškinimai, kad apeliantas vairavo automobilį neblaivus, turėtų būti vertinami kritiškai, nes tuo metu jis buvo girtas. Pažymėtina, kad liudytojas M. M. teismo posėdyje pripažino, kad įvykio dieną buvo neblaivus, tačiau jo duoti parodymai iš esmės atitinka rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes (b. l. 8, 83), todėl tai nesudaro pagrindo nesiremti šio liudytojo parodymais. Dėl liudytojų parodymų neobjektyvumo pasakytina, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie keltų abejones liudytojų, apklaustų teismo posėdyje, duotais parodymais.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.