Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Linai Gailienei, dalyvaujant ieškovei L. G., Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Elenai Kontenienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui A. P., institucija išvadai teikti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Žodinio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovas A. P. yra ieškovės dukters D. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Ieškovės teigimu D. yra priteistas išlaikymas po 130,00Lt.

Kiekvienas vaikas turi teisę gauti išlaikymą iš savo tėvo ar motinos lygiai su visais kitais jų vaikais (Lietuvos Respublikos CK 3.198str.). Tai reiškia, kad D. P. turėtų teisę gauti tokio pat dydžio išlaikymą iš savo tėvo A. P. kaip ir E. P.. Negalima buvo priteisti išlaikymo E. P., neišsiaiškinus, kokio dydžio ir kokiu pagrindu teikiamas išlaikymas D. P., taip galėjo būti pažeisti kito nepilnamečio vaiko interesai. Juo labiau, kad teismo posėdyje ieškovė L. G. paaiškino, kad priteistas išlaikymas yra per mažas.

Nagrinėdamas šeimos bylą, prie kokių yra priskiriama ši byla dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, gali taikyti alternatyvius pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo būdus (Lietuvos Respublikos CPK 376str. 3 ir 4 dalys). Bylose dėl išlaikymo priteisimo prioritetas nustatomas teisėtiems nepilnamečių vaikų interesams apginti. Tokio pobūdžio bylose teismas netgi privalo aktyviai ginti silpnosios grandies byloje- nepilnamečių vaikų- teises, taip įgyvendindamas viešo intereso gynimo institutą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai bylos nagrinėjimas 2012 05 02 nutartimi buvo atnaujintas, pripažinta, kad šioje byloje būtinas vaiko teises ginančios institucijos dalyvavimas (Lietuvos Respublikos CK 3.178str., CPK 50str.).

Atsakovas, kuris teismui nepateikė jokio atsiliepimo į ieškinį, apie bylos nagrinėjimą buvo informuojamas tinkamai, tačiau iš jo negauta jokių prašymų dėl bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, taip pat į bylos pobūdį, nepilnamečių vaikų interesus, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos CPK 246str.).

Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad atsakovas yra dviejų jos vaikų tėvas, ir ji norėtų, kad tie vaikai gautų vienodą išlaikymą iš savo tėvo. Šeimos turtinė padėtis yra sunki, ieškovė niekur nedirba, vasarą ji pati ir vaikai uogauja, iš to ir gyvena, dukters D.poreikiai nuo 1999 metų labai išaugo, nuo to laiko išlaikymo dydis nebuvo peržiūrimas.

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė ieškovės reikalavimus, patvirtino, jog ieškovės turtinė padėtis yra neįtikėtinai sunki.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 1999 12 27 nutarimu civilinėje byloje Nr. AV-123/1999 iš A. P. L. (P. (G.) buvo priteisti alimentai dukters D. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1MGL iki dukrai sueis pilnametystė (civ. b. Nr. AV-123/1999), šalių sūnus E. P. gimė (duomenys neskelbtini)18 (b.l. 8), šiuo metu L. G. yra išsituokusi (b.l. 6-7), viena augina tris nepilnamečius vaikus (b.l. 9), ji yra registruota darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo (b.l. 4-5), VSDFV duomenimis abi šalys pajamų neturi, išmokų negauna (b.l. 17-18, 44), atsakovas nekilnojamojo turto neturi (B.l. 16), ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena su vaikais (b.l. 21-24).

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tai ir yra kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydį. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo iš vieno iš tėvų ar išlaikymo pakeitimo, taip pat atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos CK 3. 192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais jo paties poreikiais, be to išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis. Tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, kurios negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą reikalingą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas sprendžia, kokio dydžio išlaikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti vaiko interesus. Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800,00Lt. Ieškovė prašo priteisti mažiau nei pusę tos sumos kiekvienam vaikui iš atsakovo.

Atsižvelgiant į šalių vaikų amžių, poreikius bendra 400,00Lt suma, skiriama abiejų tėvų vienam vaikui būtų tik optimali tenkinant pačius būtiniausius vaiko poreikius. D. P. ir E. P. gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, aprūpina maistu ir panašiai. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius nėra, atsakovas tokių nepateikė, ieškovė be šių dviejų vaikų, augina dar vieną nepilnametį vaiką, jos turtinė padėtis yra sunki, tačiau atsakovas taip pat neturi darbo pajamų, nuo kurių būtų mokami mokesčiai, neturi turto. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 200,00Lt kiekvienam vaikui (Lietuvos Respublikos CK 3.198str.). Atsakovas, būdamas suaugęs, protingas asmuo, jau prieš pradėdamas vaiką turėjo pagalvoti, kad reikės jį tinkamai išlaikyti, rūpintis vaiko gyvenimo, vystymosi ir lavinimosi sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, kuris turi du nepilnamečius vaikus, negalėtų dirti dėl sveikatos problemų ar kitų kokių objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į nepilnamečių vaikų amžių, poreikius, jų tėvų turtinę padėtį, išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistinas periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2012 02 28 (Lietuvos Respublikos CK 3.200str.).

Išlaikymo dydis D. P. keistinas ir dėl to, kad nuo 1999 metų keitėsi įstatymai, reglamentuojantys nepilnamečių išlaikymo tvarką. Periodinėmis išmokomis priteistas išlaikymas (alimentai) taip pat gali būti keičiami, kai įsiteisėjus teismo sprendimui (nutarčiai) iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžio nustatymui ar jų trukmei (Lietuvos Respublikos CPK 279str. 5d.). Iš nutarties civilinėje byloje, išnagrinėtoje Jurbarko rajono apylinkės teisme 1999 metais, nustatyta, kad iš atsakovo ieškovės naudai dukters išlaikymui buvo priteisti alimentai pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso nuostatas. Atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją, tėvų turtinę padėtį, teismas išsprendė dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 376 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko D. P. interesus gauti vienodą išlaikymą kaip ir kitas atsakovo vaikas E. P.. Išlaikymo dydis keistinas įvertinus šią aplinkybę, taip pat tai, kad ankstesniu teismo procesiniu sprendimu (nutarimu) nustatyta minimali išlaikymo dydžio riba yra nepateisinamai maža. Tuo tarpu priteistas ir teikiamas išlaikymas savo dydžiu ir verte negalėtų žeminti vaiko ir su juo kartu gyvenančio tėvo ar motinos orumo, o vaiko gyvenimo lygis negali būti žemesnis vien dėl to, kad jo tėvai negyvena kartu.

Ieškovė skirtina nepilnamečiams vaikams išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (Lietuvos Respublikos 3.185 str.-3.186 str.). Ieškovei išaiškintina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str. 1d.).

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, jo poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str.).

Ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 83str. 1d. 2p.) ir neprašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis (Lietuvos respublikos CPK 96str. 1d.), skaičiuojant ieškinio sumą pagal Lietuvos Respublikos CPK 85str. 1d. 3p.,10p. nuostatas, 97,00Lt.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282str. 2d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 1999 12 27 nutarimu civilinėje byloje Nr. AV-123/1999 priteistų iš A. P. L. (P. (G.) alimentų dukters D. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui dydį ir

priteisti iš atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2012 02 28 iki vaikai sulauks pilnametystės.

Nepilnamečiams D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja skirti ieškovę L. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 97,00Lt (devyniasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio.

Priteistas žyminis mokestis turi būti sumokėtas VMI pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis pakeitimo ir priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus civilines bylas Nr. AV-123/1999, Nr. 2-42-4/2005, Nr. N2-230-384/2010 grąžinti į Jurbarko rajono apylinkės teismo archyvą.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.