- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-14
- Bylos Nr.
- AS-822-315-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Tauragės
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas įpareigoti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyrių grąžinti A. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. KD029184 arba pratęsti laikinojo vairuotojo pažymėjimo galiojimą iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir priimtas galutinis sprendimas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 2 p.).
Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1 straipsnį, 2 straipsnio 1, 14, 15, 16, 17 dalis, 3, 5 straipsnius administraciniai teismai nagrinėja skundus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo. ABTĮ 5 straipsnis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymo saugomas interesas, tačiau ši konstitucinė teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos gali būti realiai įgyvendinta tik tuo atveju, jeigu toks kreipimasis (skundas, pareiškimas) atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Šiuo atveju, pareiškėjas prašo įpareigoti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyrių grąžinti A. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. KD029184 arba pratęsti laikinojo vairuotojo pažymėjimo galiojimą iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir priimtas galutinis sprendimas, motyvuodamas tuo, kad 2010 m. vasario 5 d. kreipėsi su prašymu į Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyrių dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo. Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyrių 2010 m. vasario 11 d. raštu Nr. 85-S-2104 informavo, kad vadovaujantis ATPK 330 str. vairuotojo pažymėjimas nebus grąžinamas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 2010 m. vasario 11 d. raštą Nr. 85-S-2104 dėl jam suteiktos informacijos. Teismo vertinimu, Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 2010 m. vasario 11 d. raštas Nr. 85-S-2104 pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, nes jis yra tik informacinio pobūdžio, todėl toks skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme. Be to, A. Š. nuobauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą yra paskirta Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimu, todėl ir kiti klausimai susiję su vairuotojo pažymėjimo paėmimu ar jo grąžinimu turėtų būti sprendžiami Tauragės rajono apylinkės teisme.
III.
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, A. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Atskirajame skunde nurodo, kad skundžiamas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 2010 m. vasario 11 d. raštas vertintinas kaip institucijos atsisakymas atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus. Be to, minėtas atsisakymas grąžinti vairuotojo pažymėjimą prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatoms. Nesutinka, kad byla dėl atsisakymo atlikti veiksmus teisminga Tauragės rajono apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Todėl, pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos.
Tai, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės iš tikrųjų buvo pažeistos, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas turi būti atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Todėl išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas atsisakyti priimti skundą.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog pareiškėjo skundžiamas atsakovo aktas nesukelia jam teisinių pasekmių. Tokia pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, nes, kaip minėta, tokie motyvai negali būti pagrindas atsisakyti priimti skundą.
Dėl išdėstytų argumentų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama. Kadangi šiuo atveju būtina patikrinti pareiškėjo skundo atitikimą kitiems Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams, todėl skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti. Bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimui spręsti.
Nutartis neskundžiama.