Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-04-20 · Civilinė byla Nr. 2S-641-613/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-20
Bylos Nr.
2S-641-613/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00935-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Ieškovas
J. J.
Atsakovas
V. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-641-613/2017 (S) Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00935-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.6.1.2
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-24 nutarties, kuria nutarta atsisakyta priimti ieškinį ir jį su priedais grąžinti ieškovui, civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė iš atsakovo priteisti 714 Eur skolos. Nurodė, jog 2015 metų balandžio mėnesį ieškovas ir atsakovas susitarė dėl ieškovo namo remonto, remonto darbus turėjo atlikti atsakovas. 2015-04-20 ieškovas ir atsakovas pasirašė statybos remonto darbų sutartį, kuria paslaugų atlikėjas (atsakovas) įsipareigojo pagal savininko (ieškovo) pageidavimą kokybiškai atlikti dalies ieškovui priklausančio namo vidaus sienų apdailą. Bendra sutarties suma nustatyta 2000 Eur. sutartimi ieškovas ir atsakovas susitarė, jog ieškovas sutarties pasirašymo metu avansu atsakovui sumoka 800 dolerių. Darbai turėjo būti atlikti laikotarpiu nuo 2015-04-20 iki 2015-06-31.Ieškovas nurodo, jog atsakovas darbų neatliko, statybinių medžiagų nepristatė, pinigų negrąžino, todėl prašo iš atsakovo priteisti padarytą žalą – 714 Eur.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-24 nutartimi atsisakė priimti ieškinį, jį su priedais grąžino ieškovui.Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Atsakovo gyvenamoji vieta yra Klaipėdos rajone, todėl šis ginčas teismingas Klaipėdos rajono apylinkės teismui.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-24 nutarties pateikė atskirąjį skundą, prašo pateikti išaiškinimą kuriam teismui turi būti pateikiamas ieškinys ir, esant būtinybei, panaikinti skundžiamą nutartį.Atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog kreipėsi tiek į Klaipėdos rajono apylinkės teismą, tiek į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, abu teismai atsisakė priimti ieškinį motyvuodami tuo, kad ieškinys jiems neteismingas, Klaipėdos rajono apylinkės teismas nurodė ieškovui, jog ieškinys teismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, o Klaipėdos miesto apylinkės teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, - jog Klaipėdos rajono apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-24 nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti ieškinį ir jį su priedais grąžinti apeliantui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Apeliantas, pateikdamas ieškinį teismui nurodė, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).2015-04-20 statybos remonto darbų sutartyje, sudarytoje tarp apelianto ir atsakovo, nurodytas atsakovo adresas (duomenys neskelbtini). Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra Klaipėdos miesto savivaldybė.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra vienas iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti asmens teisę kreiptis į teismą. LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. Bendrąjį teritorinį civilinių bylų teismingumą reglamentuojantis CPK 29 straipsnis nustato, jog ieškinys teismui pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 2.16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. LR CK 2.17 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti fizinio asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai – nustatant asmens gyvenamąją vietą atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Kai asmuo gyvena keliose vietose, būtina atsižvelgti į viešų registrų (Gyventojų registro) duomenis, t. y. kurią vietą jis deklaravo kaip savo gyvenamąją. Tokiu atveju preziumuojama, kad asmens gyvenamoji vieta yra Gyventojų registre nurodytu jo adresu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaro I dalies Bendrųjų nuostatų 133 p.)Nors ieškovas ieškinyje nurodo, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys nekslebtini), tačiau patikrinus Gyventojų registro duomenis nustatyta, kad atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Klaipėdos miesto savivaldybėje. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netaikė CK 2.17 straipsnio, reglamentuojančio fizinio asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus, todėl nepagrįstai sprendė, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra Klaipėdos rajone, netinkamai taikė CPK 29 straipsnį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškinys neteismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Atsižvelgiant į tai, jog apelianto prašymas panaikinti skundžiamą nutartį patenkintas, kiti atskirojo skundo motyvai neturi reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2013).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-24 nutartį panaikinti ir ieškovo J. J. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

TeisėjaGiedrė Seselskytė