Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Sigito Bagdonavičiaus (pirmininkas ir pranešėjas ), Ritos Dambrauskaitės, Ramūnės Čeknienės,

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo A. K. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas trijų mėnesių laikotarpiui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. K. kaltinamas tuo, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 2 d., bute adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 0,00008 g. karfentanilio, kuris, vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, 2014-02-21 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-267 (sąrašas Nr. 2 “Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams) yra narkotinė medžiaga, kol 2024 m. sausio 2 d., 13 val. 45 min., kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai, tokiu būdu neteisėtai disponavo narkotine medžiaga be tikslo ją platinti;

1.1. Be to, A. K. kaltinamas tuo, kad jis 2024 m. vasario 9 d., apie 16 val. 41 min., gyvenamojo namo, adresu(duomenys neskelbtini), , pirmos laiptinės aikštelėje tarp pirmo ir antro aukštų, esančiame gėlių vazone, keramikinėje figūrėlėje – pelytė, neteisėtai paslėpęs paliko J. L. vartojimui didelį kiekį, ne mažiau kaip 0,00084 g. karfentanilio, kuris vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, 2014-02-21 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-267, karfentanilis (sąrašas Nr. 2 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams) yra narkotinė medžiaga, kurią tą pačią dieną apie 21 val. 25 min., paslėptoje vietoje rado ir paėmė J. L., po ko buvo sulaikyta policijos pareigūnų ir ši narkotinė medžiaga buvo rasta bei paimta jos asmens kratos metu; tokiu būdu neteisėtai kitaip platino didelį kiekį narkotinės medžiagos;

1.2. Be to, A. K. kaltinamas tuo, kad jis 2024 m. rugsėjo 4 d. nuo 15 val. 23 min., būdamas laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 str. 1d. numatyta tvarka ir patalpintas į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinę, adresu Beržų g. 46, Panevėžys, kamerą Nr. 1, apie 17 val. 22 min., nukentėjusiajam A. V., neteisėtai davė vartojimui (įtraukiant per nosį), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,0002 mg/l karfentanilio, kuris vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, 2014-02-21 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-267, karfentanilis (sąrašas Nr. 2 “Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams) yra narkotinė medžiaga, ko pasekoje dėl šios medžiagos pavartojimo nukentėjusiajam įvyko ūminis toksinis sintetinio opioido poveikis, sukėlęs širdies sustojimą ir A. V. mirė, kurio lavonas tą pačią dieną apie 19 val. 06 min. buvo rastas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus apsaugos budinčios pamainos policijos pareigūnų; tokiu būdu neteisėtai kitaip platino narkotinę medžiagą ir dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui.

2. A. K. Lietuvos Respublikos baudžiamoj proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2024 m. lapkričio 6 d., Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų lapkričio 7 d. nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas, paskutine skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams iki 2025 m. lapkričio 6 d.

4. Visų pirma skunde teigiama, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo atliktas netinkamai, o jam pateiktame kaltinime yra daug nesutapimų ir netiesos. Toliau skunde prieštaraujama narkotinių medžiagų aptiko rezultatams. Nurodoma, kad negalėjo ant jo asmeninių daiktų rasti narkotinių medžiagų pėdsakų, kadangi tokių pėdsakų nebuvo aptikta ant jo pirštų kai jis buvo tikrinimas ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Tikinama, kad byloje atliktos ekspertizės išvados buvo suklastotos. Nurodoma, kad ir byloje esančių liudytojų apklausos protokoluose yra daug netikslumų ir neatitikimų. Toliau skunde kaltinamasis teigia, jog siekia išsigyti nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, nori tęsti gydymą. Pažymi, kad jo visos padarytos nusikalstamos veikos yra būtent dėl priklausomybės narkotikams. Taip pat skunde akcentuojama, kad kaltinamasis turi rimtų sveikatos problemų jam nustatyta onkologinė liga.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja advokatė skundą prašė tenkinti, prokuroras - skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmestinas.

7. Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirtas (bei jo terminas pratęstas), kai yra suėmimo skyrimo (ar termino pratęsimo) sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų. Atkreiptinas dėmesys, jog svarstydamas šios kardomosios priemonės skyrimo (ar jo termino pratęsimo) klausimą teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar asmuo, kuriam skiriama kardomoji priemonė, yra kaltas, o tik patikrina, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir ar buvo pagrindas paskirti jam suėmimą.

8. Patikrinus teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kiek tai susiję su kardomosios priemonės suėmimo pratęsimu kaltinamajam A. K. pagrįstumu ir teisėtumu, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai jį įtarti inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Šie duomenys detaliai išdėstyti kaltinamajame akte, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.

9. Pagal BPK 119 straipsnio nuostatas, kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. A. K. kaltinamas keturių nusikalstamų veikų padarymų (BK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnio 1 dalis, 132 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnio 2 dalis, iš kurių dvi nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 260 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnio 2 dalis), už jų padarymą numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas atitinkamai iki 8 ir iki 10 metų. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

10. Nagrinėjamu atveju kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamajam taikoma BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Abejoti šio suėmimo pagrindo egzistavimu, įvertinus kaltinamojo skundo nagrinėjimui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis, nėra pagrindo. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, vertinant galimą A. K. slapstymosi nuo teismo riziką atsižvelgtina ne tik į inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą ir gresiančios bausmės dydį, bet ir kitų reikšmingų aplinkybių visumą. A. K. iki suėmimo niekur nedirbo, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, iki suėmimo kartu su seserimi gyveno ne jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, yra nevedęs, nepilnamečių vaikų, išlaikytinių neturi. Taigi, kaltinamasis nėra susaistytas jokiais tvirtais nei darbiniais nei šeimyniniais ryšiais. Be to, bylos duomenis patvirtina aplinkybę, kad jis keletą metų yra gyvenęs užsienyje, kas leidžia spręsti, kad jis ten gali turėti ryšių ir tai padidina pasislėpimo galimybę.

11. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamajam A. K. pratęsta ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Abejoti šio suėmimo taikymo pagrindo egzistavimu, įvertinus pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo.

12. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirta ar pratęstas jos terminas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną arba kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje ir 276⁴ straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti (BPK 122 straipsnio 4 dalis). Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas (kaltinimas) kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

13. Nagrinėjamu atveju A. K. kaltinamas keturių nusikalstamų veikų padarymu, iš kurių, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, netgi dvi (BK 260 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnio 2 dalis ) patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sąrašą, kadangi priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai pagal BK 11 straipsnio 5 dalį. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad A. K. yra kaltinamas kitoje byloje analogiškos nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis padarymu, pats kaltinamasis A. K.pripažįsta, kad turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Be to, aukštesnės instancijos teismas paantrindamas skundžiamos teismo nutarties motyvams, pažymi, kad A. K. anksčiau buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, tačiau tai jo nesulaikė nuo galimai naujų nusikalstamų veikų darymo. Teisėjų kolegijos vertinimu šių aplinkybių egzistavimas įvertinus aplinkybes, kad A. K. nagrinėjamu atveju galimai nusikalto 2024 m. rugsėjo 4 d. būdamas laikinai sulaikytas BPK 140 str. 1d. numatyta tvarka rodo galimai padaryto nusikaltimo ir paties kaltinamojo didesnį pavojingumą bei patvirtina, kad A. K. net būdamas struktūrizuotoje aplinkoje (įkalinimo įstaigoje) nėra linkęs laikytis įstatymo reikalavimų.

14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad kaltinamasis nori gydytis priklausomybę narkotinėms medžiagoms taip pat jam nustatyta onkolinė liga dėl ko jam reikalingas gydymas ir tolimesnė gydytojų priežiūra. Atsakydamas į šį apeliacinio skundo argumentą aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog suimtieji ir nuteistieji, kaip ir kiti asmenys, turi teisę naudotis tinkama sveikatos priežiūra ir gauti šias paslaugas. Suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Taigi, suimtųjų ir nuteistųjų teisė į sveikatos priežiūrą pripažįstama neatskiriama visuomenės sveikatos priežiūros sistemos dalimi, kadangi šie asmenys taip pat yra visuomenės dalis. Tai, jog sveikatos politika kalinimo įstaigose turi būti integruota į šalies sveikatos politiką ir atitikti ją, o visi kaliniai turi turėti galimybę naudotis medicinos paslaugomis, kurios teikiamos šalyje, ir negali būti diskriminacijos teisinės padėties pagrindu, bei tai, kad sveikatos priežiūros tarnybos kalinimo įstaigoje turi stengtis nustatyti ir gydyti visus fizinius ar psichinius susirgimus bei sutrikimus, nuo kurių kaliniai gali kentėti; visos reikalingos medicinos, chirurgijos ir psichiatrijos paslaugos, įskaitant ir tas paslaugas, kurios yra prieinamos visuomenėje, kaliniui turi būti suteiktos, yra numatyta ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto priimtose Europos kalinimo įstaigų taisyklėse (rekomendacija Nr. (2006)2).

15. Suimtųjų asmens sveikatos priežiūra reglamentuojama Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnyje. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai (2 dalis). Kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems, šių paslaugų teikimą laisvės atėmimo vietų įstaigos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje suimtajam vykdomas suėmimas, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą suimtiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje suimtajam vykdomas suėmimas, taryba (4 dalis). Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir reikalingas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (5 dalis). Taigi, darytina išvada, kad būdami suimti įtariamieji, kaltinamieji ir nuteistieji turi teisę gauti pirminio, antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių teikimą privalo užtikrinti kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietos įstaiga.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad aukštesniajam teismui pateiktuose dokumentuose nenurodoma, jog kaltinamasis A. K. dėl savo sveikatos būklės negalėtų būti laikomas suimtas. Duomenų, jog kaltinamajam šiuo metu būtų reikalinga išskirtinė, ypatinga, skubi medicininė pagalba, kurios suteikimas nebūtų įmanomas laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniuose ar kitose įstaigose, kuriose pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnį gali būti teikiamos suimtųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugos, pateiktoje skundo medžiagoje taip pat nėra. Be kita ko, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra ir duomenų apie tai, kad laisvės atėmimo įstaiga šiuo metu kaltinamajam A. K. atsižvelgiant į jo nurodomas sveikatos problemas, neužtikrina reikiamo gydymo. Kaip nurodyta aukščiau, suimtam asmeniui privaloma užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūrą, įskaitant suteikti reikiamą medikamentinį gydymą. Manant, kad laisvės atėmimo įstaiga, kurioje yra laikomas suimtas kaltinamasis, neužtikrina jo sveikatos priežiūros, pastarasis ir (ar) jos gynėjas turi teisę kreiptis į laisvės atėmimo vietos įstaigos administraciją. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. K. galimai turimos sveikatos problemos nėra tokio pobūdžio, kad šiuo metu neleistų laikyti jo izoliuoto nuo visuomenės, siekiant kardomųjų priemonių tikslų.

17. Pakartotinai pažymėtina, jog svarstant kardomosios priemonės – suėmimo taikymo klausimą, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje bylą išnagrinėjus iš esmės. Todėl kaltinamojo skundo argumentai susiję su BPK pažeidimais bei neišsamiai atliktu ikiteisminiu tyrimu nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu ir suėmimo pratęsimo pagrindų niekaip nepaneigia, todėl kaip minėta plačiau nevertinami. Šias aplinkybes turės vertinti apylinkės teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą iš esmės.

18. Taip pat pažymėtina, jog pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. A. K. pareikšti kaltinimai dėl keturių galimai padarytų nusikalstamų veikų, viena iš veikų numatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje. Už šį nusikaltimą gresia maksimali 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Iš to seka, kad A. K. taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

19. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo/pratęsimo klausimą svarbu ne tai, kokios kardomosios priemonės pageidauja kaltinamasis, o tai, kokia kardomoji priemonė nagrinėjamu atveju gali užtikrinti baudžiamojo proceso tikslus. Priešingai nei teigiama, apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į aptartas bylos aplinkybes, kardomosios priemonės – suėmimo, tolimesnis taikymas kaltinamajam A. K. atžvilgiu laikytinas teisėtu bei pagrįstu. Nors griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, spręstina, kad jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo reikalavimo. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje kaltinamajam taikomas suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei viešojo intereso ištirti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas ir nubausti kaltus asmenis užtikrinimui. Aukščiau išvardintos aplinkybės eliminuoja manymą, jog švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės šiuo atveju bus pakankamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese bei jį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 130 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaltinamojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.