- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-04
- Bylos Nr.
- 2-10-887/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- K. M.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Mindaugas Banelis
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovui R. L., atsakovei K. M., jos atstovui advokatui Mindaugui Baneliui, institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Galinai Paciūnienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei K. M. dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, ir atsakovės K. M. priešieškinį ieškovui R. L. dėl išlaikymo dydžio padidinimo, institucija duodanti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas R. L. (toliau ieškovas), patikslinęs ieškinio reikalavimą teismo posėdžio metu, prašo teismo pakeisti 2005-12-12 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-15826/2005, dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo, sumažinant vaikams B. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nuo 300,00 Lt iki 130,00 Lt (1 t. 4 b.l., 3 t. 92 b.l. ).
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2005-12-05 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta jo ir atsakovės K. M. (toliau atsakovė) santuoka. Tuo pačiu teismo sprendimu ieškovo nepilnamečiams vaikams B. L. ir E. L., iš jų tėvo, t.y. ieškovo buvo priteista materialiam išlaikymui po 300,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Šiuo metu ieškovo materialinė padėtis yra labai sunki. Dirba pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini) ir neatskaičius mokesčių jo darbo užmokestis sudaro minimumą – 800,00 Lt, atskaičius visus mokesčius ir mokėjimus į rankas gauna 339,25 Lt. Nurodė, jog jokių kitų pajamų šaltinių neturi, dėl sunkios finansinės būklės jau turi didelį įsiskolinimą ir dėl to antstolis areštavo automobilį. Jokio nekilnojamojo ar kito vertingo turto neturi. 2007-10-20 sudarė naują santuoką su V. T. (dabar L.). Ieškovo žmona yra nėščia, todėl jo išlaidos padidės dar labiau, nes gimus vaikui jam teks skirti išlaikymą kitam vaikui bei jo poreikių patenkinimui (1 t. 3 b.l.).
Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad dirba už minimumą, iš šio atlyginimo moka išlaikymo įsiskolinimą, kadangi buvo nemokėjęs, tai jam lieka vos 300,00 Lt pragyvenimui. Po santuokos nutraukimo turtinė padėtis nepasikeitė, tik darbo užmokestis sumažėjo. Nekilnojamojo turto neturi ir neturėjo, nutraukiant santuoką turėjo vieną transporto priemonę, vieną transporto priemonę turi ir dabar. Transporto priemonių skaičius nepasikeitė, pasikeitė tik automobiliai. Kol jo atlyginimas buvo 2000,00 Lt, išlaikymą vaikams mokėjo. Skola pradėjo kauptis nuo 2008 metų. Per tą laiką keitėsi darbovietės, gyvenamoji vieta. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo iki 2008 m. gruodžio mėnesio, bankrutavo. Jos pagrindu buvo sukurta kita bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, joje dirbo tris mėnesius, nes įmonė nutraukė veiklą. 2010 m. pats įkūrė įmonę, bandė daryti verslą, tačiau jis nebuvo sėkmingas, todėl įmonę pardavė. Gyvena su sutuoktine jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Butas pirktas iki santuokos už sutuoktinės lėšas ir kreditą. Jis prie buto pirkimo, įrengimo neprisidėjo. Jis pats buvo paėmęs dvi paskolas: vieną automobiliui, kitą vartojimo paskolą, tačiau jos jau grąžintos. Paskutinė paskola grąžinta prieš pusmetį, šiuo metu kreditorinių įsipareigojimų neturi. Yra baigęs Kūno kultūros akademiją, nuo 2010 m. mokosi Utenos kolegijoje dantų techniko specialybėje dieniniame skyriuje, mokslas mokamas. Mokslams pinigų duoda tėvai. Tikisi, kad baigus mokslus, jo pajamos padidės. Ieškovo sutuoktinė šiuo metu augina vaiką, jos pajamos apie 1800 Lt. Ieškovo nuomone, iš atsakovės išlaidų akivaizdu, kad atsakovė su vaikais pragyvena geriau nei jis, todėl prašo priešieškinį atmesti, ieškinį tenkinti (3 t. 93-94 b.l.).
Atsiliepimas
Atsakovė K. M. nesutikdama su ieškovo ieškiniu dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t. 38-40 b.l.) ir priešieškinį byloje, kuriuo prašo pakeisti 2005-12-12 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-15826/2005 dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo, padidinant vaikams B. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nuo 300,00 Lt iki 550,00 bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 t. 46-51).
Atsakovė priešieškinį grindžia pablogėjusia savo turtine padėtimi ir padidėjusiais vaikų poreikiais. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad nutraukus santuoką jos turtinė padėtis iš esmės pasikeitė. Iki 2009 metų ji užėmė direktorės pareigas, jos darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo 1400,00 Lt, ji galėjo išlaikyti būstą, du nepilnamečius vaikus, skirti daugiau lėšų vaikų išlaikymui, nei tuo metu skirdavo atsakovas. Ieškovė likusi be darbo, persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) pas savo tėvus, kurie nuo to laiko išlaiko atsakovę ir jos nepilnamečius vaikus. Ieškovės tėvams sutikus mokėti už mokslą, ji įstojo į Tarptautinės teisės ir verslo aukštąją mokyklą ir keturių metų kursą baigė per 2 metus. Ieškodama darbo persikėlė gyventi į Kauną. Jos pajamas sudaro socialinė parama 600,00-620,00 Lt, santaupų neturi, jai nuosavybės teise nepriklauso joks turtas, neturi ir gyvenamojo būsto, yra priversta jį nuomotis, dėl ko atsiranda papildomos išlaidos. Ieškovas išlaikymo nemoka nuo 2009 metų, yra susidaręs didelis išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas ne tik nemoka vaikams išlaikymo, bet ir neperka vaikams dovanų, vaišių, nei kitokiu būdu prisideda prie vaikų gerovės, su vaikais matosi tik 2-4 kartus per metus. Vaikai per tą laiką paaugo, padidėjo vaikų poreikiai, vaikai turi sveikatos sutrikimų, pasikeitė ekonominė situacija valstybėje ir pasaulyje, todėl atsakovė su ieškovu taikiu būdu susitarė, kad šis nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2011 m. rugsėjo mėnesio nepilnamečių vaikų išlaikymui skirs po 400,00 Lt, o nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio po 500,00 Lt, tačiau ieškovas susitarimo nevykdo. Nuo 2005 metų vaikai paaugo, jų poreikiai padidėjo ir didės ateityje, abu vaikai papildomai ugdomi, o tai kainuoja, be to, reikalinga pirkti su papildomais vaikų užsiėmimais susijusius reikmenis. Abu vaikai turi sveikatos problemų: abiems vaikams diagnozuotas ūminis tonzilitas, turi problemų su dantimis, 2011-03-06 B. L. buvo hospitalizuotas planinei operacijai dėl randinės fimozės. Atsakovė stiprindama vaikų imuninę sistemą vaikams perka vitaminus ir kitus svarbius augančiam organizmui maisto papildus. Be to, atsakovė apdraudė vaikus nuo nelaimingų atsitikimų, nuo 2009 m. spalio mėnesio investuoja vaikų studijoms. Pagal atsakovės sudarytą vaikų išlaidų lentelę, ji vienam vaikui kas mėnesį skiria ne mažiau kaip po 1100,00 Lt. Pažymėjo, kad šios išlaidos yra minimalios. Kadangi iš atsakovo yra priteistas tik 300,00 Lt išlaikymas kiekvienam vaikui, tai jai tenka prisidėti 800,00 Lt. Mano, kad susiklosčiusi situacija pažeidžia pagrindines nuostatas, reglamentuojančias tėvų lygias teises ir pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ant vienos atsakovės pečių užkraunama per didelė našta. Atsakovės nuomone, ieškovo turtinė padėtis jam leidžia teikti didesnį išlaikymą, todėl prašo priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti (1 t. 46-51 b.l.).
Teismo posėdžio metu atsakovė savo priešieškinį palaikė, o ieškinį prašė atmesti, papildomai paaiškino, kad pagrindinė priežastis dėl ko ji reiškė priešieškinį yra padidėję vaikų poreikiai bei pasikeitusi ekonominė padėtis, o ir jos padėtis pasikeitė. 2005 metais ji niekur nedirbo, mokėsi universitete. Po santuokos nutraukimo atsakovė metams laiko išvyko į užsienį uždarbiauti. Grįžus į Lietuvą, 2007 metais įsidarbino vienoje įmonėje ir joje dirbo apie metus laiko, dirbo vadybininke, vėliau direktore. Pajamos buvo apie 1400,00 Lt. Tuo metu gyveno Vilniuje, laukė kol vaikas baigs mokyklą. Tuo metu pinigų pakako, nes buvo užsidirbusi užsienyje, dar ieškovas išlaikymą vaikams mokėjo. Vėliau situacija pasikeitė, gerai apmokamo darbo nepavyko rasti. 2009 metais ji su vaikais išvyko gyventi pas tėvus į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ji niekur nedirbo, nes nebuvo darbo. Per tą laiką kol gyveno pas tėvus ji mokėsi finansus, vaikai ėjo į mokyklą, į darželį, ji gaudavo socialinę pašalpą. Už jos mokslą mokėjo tėvai. Socialinės pašalpos dydis priklausė nuo to, kiek išlaikymo mokėjo ieškovas. Pabaigus mokslus darbo nepavyko rasti, todėl išvyko į Kauną. Kaune apsigyveno pas draugą R. S. jam nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute. Jie yra susitarę, kad mokesčius mokės pusiau. Nuo 2012 m. vasario mėnesio ji išsiėmė individualios veiklos pažymą ir gavo 200,00 Lt pajamų, socialinės pašalpos šiuo metu jau negauna, išmokų iš darbo biržos taip pat negauna, pragyventi padeda tėvai, kartais padeda draugas, nekilnojamojo turto ir automobilio neturi (3 t. 94-96 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys atmestini.
Nustatyta, kad šalys yra B. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu 2005-12-12 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15826/2005. Tuo pačiu teismo sprendimu patvirtinta 2005 m. lapkričio mėnesį pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad R. L. teiks savo dviems nepilnamečiams vaikams B. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienam po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės (1 t. 8-10 b.l.). Ieškovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. T. (1 t. 22 b.l.), turi antroje santuokoje gimusį vaiką, nors tokių įrodymų teismui nepateikė. Išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra išieškomas priverstine tvarka, 2012-02-23 dienai buvo 15005,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas (3 t. 3-4 b.l.). Ieškovas prašo sumažinti priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams, kadangi iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis - ji pablogėjo ir antroje santuokoje gimė dar vienas vaikas. Atsakovė prašo išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams padidinti, kadangi po santuokos nutraukimo pasikeitė jos turtinė padėtis ir padidėjo vaikų poreikiai.
Tėvų pareiga yra išlaikyti savo vaikus, sudaryti jiems tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, rūpintis jų vystymusi ir auklėjimu. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Tai reiškia, kad pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Įstatyme nurodytiems subjektams pareiškus tokį reikalavimą, teismas turi ištirti faktinius duomenis apie išlaikymo dydžiui pakeisti reikšmingus pasikeitimus nuo išlaikymo priteisimo momento. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra esminis vienos iš šalių turtinės padėties pasikeitimas, t. y. galimybių teikti išlaikymą arba poreikio jį gauti sumažėjimas ar padidėjimas (CK 3.201 str.1 d.). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.). Todėl toliau nagrinėjamas šalių turtinės padėties pasikeitimas nuo išlaikymo priteisimo momento, t.y. santuokos nutraukimo.
Kadangi santuoka tarp šalių nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nesant tarp šalių ginčo, todėl priimant teismo sprendimą šalių turtinė padėtis ir vaikų poreikiai nebuvo nustatinėjami. Atsižvelgiant į tai, kad šalys geranoriškai susitarė dėl 300,00 Lt išlaikymo sumos kiekvienam vaikui, o tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, laikytina, kad nutraukiant santuoką kiekvieno nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti buvo reikalinga 600,00 Lt suma ir šalys tokią sumą buvo pajėgios teikti.
Iš bylos duomenų matyti, kad santuokos nutraukimo metu ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini) ir jo pajamos buvo apie 2400,00 Lt su mokesčiais (3 t. 11 b.l.). Atsakovė tuo metu nedirbo, mokėsi universitete (3 t. 94 b.l.). Iš 2005-12-12 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15826/2005 matyti, kad šalys nutraukdamos santuoką nekilnojamojo turto neturėjo, turėjo atsakovo vardu registruotą automobilį CITROEN XM, kuris po santuokos nutraukimo atiteko atsakovei (1 t. 8-10 b.l.). Šiuo metu nei ieškovas, nei atsakovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (1 t. 21, 53 b.l., 3 t. 9 b.l. ). Ieškovas turi automobilį MITSUBISHI CARISMA, 1998 m. laidos (3 t. 10 b.l.), atsakovė transporto priemonių neturi (2 t. 13 b.l.). Atsakovas nuo santuokos nutraukimo dirbo keliose darbovietėse, darbo užmokestis tai didėjo, tai mažėjo (2005 m. buvo apie 2414,35 Lt/mėn., 2006 m. 3275,00 Lt/mėn., 2007 m. 2904,25 Lt/mėn., 2008 m. 2878,00 Lt/mėn., 2009 m. 1135,00 Lt/mėn., 2010 m. 729,00 Lt/mėn. ), šiuo metu atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo oficialus darbo užmokestis 800,00 Lt su mokesčiais (3 t. 11-13 b.l.). Atskaičius privalomus mokesčius ir išskaitas vaikams pagal vykdomuosius raštus, atsakovui lieka 339,25 Lt darbo užmokesčio. Ieškovas yra sudaręs antrą santuoką, augina dar vieną vaiką. Ieškovas įrodymų apie dar vieną gimusį vaiką nepateikė, tačiau šią aplinkybę patvirtina Sodros duomenų išrašai iš kurių matyti, kad V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose (3 t. 6 b.l.), jos pajamos, ieškovo teigimu, apie 2000,00 Lt. Ieškovas su sutuoktine ir nepilnamečiu vaiku gyvena jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini), įsigytame paėmus kreditą (1 t. 54-55 b.l.). Atsakovė nuo 2012 m. vasario mėnesio dirba pagal individualios veiklos vykdymo pažymą (2 t. 138 b.l.). Jos pačios teigimu gavo dar tik 200,00 Lt pajamų (3 t. 95 b.l.). Atsakovė nuo 2009 m. nedirbo, buvo registruota darbo biržoje (2 t. 15 b.l.), taip pat gavo socialinę pašalpą, išmoką vaikui (3 t. 16 b.l.). Atsakovė naujos santuokos nėra sudariusi, gyvena su draugu R. S. jam nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini) (3 t. 95 b.l.).
Įvertinus ieškovo turtinę padėtį išlaikymo priteisimo metu ir ieškinio dėl išlaikymo sumažinimo padavimo metu matyti, kad oficialios ieškovo darbo užmokestis sumažėjo tris kartus - nuo 2400,00 Lt iki 800,00 Lt, t.y. sumažėjo iš esmės, tačiau teismui sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, būtina atsižvelgti ir įvertinti ne tik oficialiai ieškovo gaunamas pajamas, tačiau ir visas kitas pajamas, turimą turtą, ieškovo pastangas gauti didesnes pajamas, išlaidas ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Paprastai teismų praktikoje prižįstama, jog dar vieno išlaikytinio, kurio anksčiau nebuvo, atsiradimas gali turėti įtakos turtinės padėties pasikeitimui ir būti pagrindas keisti išlaikymo dydį, tačiau tai nereiškia, kad išlaikymas turi būti mažinamas kiekvienu atveju gimus dar vienam vaikui. Pažymėtina, kad tokiu atveju lemiamą reikšmę turi ne išlaikytinių skaičius, o tėvų turtinė padėtis. Teismo nuomone, ieškovo pateikti įrodymai ir jo nurodytos aplinkybės, neleidžia daryti išvados, kad jo turtinė padėtis, net ir gimus dar vienam vaikui, neleidžia jam teikti šalių susitarto išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams. Teismas tokią išvadą daro dėl šių motyvų. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad į teismą kreipėsi iš esmės sumažėjus jo pajamoms, o taip pat ir todėl, kad jam gims dar vienas vaikas, kurį jis privalės išlaikyti. Pažymėjo, kad jokių kitų pajamų šaltinių neturi, nekilnojamojo ar kito vertingo turto neturi (1 t. 3 b.l.). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo darbo užmokestis iki 800,00 Lt su mokesčiais sumažėjo ne 2011 metais, o dar 2010 metų pradžioje (3 t. 12 b.l.), tačiau į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ieškovas kreipėsi tik 2011-06-01. Vadinasi, pusantrų metų ieškovui iš esmės sumažėjęs darbo užmokestis nebuvo problema. Priešingai, esant tokioms gaunamoms pajamoms, ieškovas planavo šeimos pagausėjimą. Įvertinant tai, kad ieškovas yra jaunas, turintis aukštąjį išsilavinimą, sąmoningas žmogus, laikytina, kad suprato ir įvertino tai, jog gimus dar vienam vaikui jis turės ne du, o tris išlaikytinius. Nors ieškovas nepateikė gimimo liudijimo ir teismas neturi duomenų, kada gimė trečias ieškovo vaikas, tačiau akivaizdu, kad ne sumažėjęs darbo užmokestis ir ne greit gimsiantis vaikas buvo pagrindas ieškovui kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš bylos duomenų matyti, kad 2011-05-11 buvo pradėti aktyvūs priverstiniai vykdymo veiksmai: areštuotos atsakovo sąskaitos AB „Swedbank“ ir AB bankas „Snoras“ 11216,75 Lt sumai, areštuotas atsakovo automobilis MITSUBISHI CARISMA. Netrukus po jų, 2011-05-25 paruoštas ieškinys ir 2011-06-01 pateiktas teismui. Teismo nuomone, būtent šie priverstiniai vykdymo veiksmai paskatino ieškovą kreiptis dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, nes išlaikymo dydžiui įtakos turinčios aplinkybės atsirado gerokai anksčiau - ieškovo oficialus darbo užmokestis sumažėjo dar 2010 metų pradžioje, o ieškinio padavimo dieną jo sutuoktinė buvo jau 30 savaičių nėščia. Be to, teismo nuomone, ieškovas teismui neatkleidžia savo tikrosios turtinės padėties. Paduodamas ieškinį, ieškovas teismui nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad yra (duomenys neskelbtini) direktorius ir vienintelis akcininkas. Šias aplinkybes nurodė 2011-11-05 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovas ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (1t. 125-126 b.l.). Tik išaiškėjus šioms aplinkybėms, ieškovas pateikė 2011-08-22 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią jis 1000 vnt., t.y. 100 proc. 100,00 Lt nominalios vertės akcijų pardavė už 500,00 Lt (1 t. 127 b.l.). Įrodymų, kad būtent tokią sumą gavo už parduotas akcijas ieškovas, nors teismo buvo įpareigotas, nepateikė (1 t. 129 b.l.). Pažymėtina, kad šios akcijos parduotos jau po ieškinio padavimo teisme, kas kelia abejonių dėl ieškovo sąžiningumo, o tuo pačiu patvirtina teismo padarytą išvadą, kad pagrindas kreiptis į teismą buvo ne iš esmės pasikeitusi turtinė padėtis ar netrukus gimsiantis vaikas, o prasidėję aktyvūs priverstiniai vykdymo veiksmai. Įrodymų, kad įmonė buvo nepelninga, ieškovas nepateikė. Be to, akivaizdu, kad ieškovas niekaip nepragyventų iš oficialiai gaunamų pajamų. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovas nuo 2010 m. studijuoja Utenos kolegijoje dantų techniko specialybę dieniniame skyriuje, mokslas per metus kainuoja 6000,00 Lt (1 t. 133 b.l., 3 t. 94 b.l.). Ieškovas nurodė, kad pinigų jam duoda tėvai, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Ieškovas gyvena Vilniuje, o studijuoja dieninėse studijose Utenoje. Atstumas tarp miestų beveik 100 km. Dieninės studijos neįmanomos be paskaitų lankymo, todėl ieškovas privalo važinėti į paskaitas bent jau du – tris kartus per savaitę, o tai kainuoja. Kadangi ieškovas dirba Vilniuje, mažai tikėtina, kad į paskaitas vyksta viešuoju transportu. Įvertinus šiandienines kuro kainas, viena ieškovo kelionė į mokymo įstaigą ir iš jos atsieina apie 70-80 Lt. Todėl ieškovo gaunamo darbo užmokesčio nepakanka net mėnesio kelionėms į mokslo įstaigą, o dar reikalingi pinigai pavalgymui, mokesčiams, automobilio priežiūrai, higienai ir pan. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vien mobiliam telefonui ieškovas per mėnesį išleidžia apie 100,00 Lt (3 t. 56 b.l.). Be to, ieškovas, jo teigimu gaudamas tik 339,25 Lt į rankas, 2010 m., 2011 m. sugebėjo iš šių pinigų kas mėnesį mokėti paskolą apie 300,00 Lt (3 t. 54, 55 b.l.). Ieškovas turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau dirba už minimalų atlyginimą, geriau apmokamo ar papildomo darbo neieško, nors turi pareigą išlaikyti savo vaikus, padengti jiems susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovui patogu taip gyventi, jį esama padėtis tenkina. Tai patvirtino ir pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodęs, kad geresnio darbo neieškojo, kadangi šis darbas patogus mokytis, nes jis mokosi dieniniame skyriuje ir dalį dienos reikia būti moksluose (3 t. 94 b.l.). Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovas gyvena ne pagal pajamas, o tai leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovas sąmoningai neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, ją slepia, siekdamas išvengti išlaikymo pareigos vykdymo.
Atsakovė savo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo taip pat grindžia savo turtinės padėties pasikeitimu. Aukščiau nustatyta, kad santuokos nutraukimo metu atsakovė niekur nedirbo, mokėsi universitete, šiuo metu dirba pagal individualios veiklos pažymą. Teismo nuomone, ne tik ieškovas, tačiau ir atsakovė neatskleidžia tikrosios turtinės padėties, kadangi atsakovė iš gaunamų pajamų (dabartinių 200,00 Lt pajamų, anksčiau, iš gaunamos socialinės pašalpos) niekaip negalėtų išlaikyti dviejų vaikų ir pragyventi pati. Atsakovės pateikti kvitai rodo pakankamai dideles išlaidas. Atsakovė nurodė, kad jai padeda tėvai, kurie duoda pinigų tiek kiek reikia (3 t. 95 b.l.), tačiau tokių įrodymų nepateikė. Todėl įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį darytina išvada, kad abi šalys gyvena ne pagal oficialiai gaunamas pajamas, turi pajamų iš kurių pragyvena, tačiau teismui tokių įrodymų neteikia, todėl tikrosios šalių turtinės padėties teismas nustatyti negali. Nors abi šalys neatskleidžia tikrosios turtinės padėties, tačiau teismas pažymi esminį skirtumą tarp šalių: ieškovė viena išlaiko abu vaikus, rūpinasi jų sveikata ir ugdymu, ant jos pečių gula visa vaikų auginimo našta, reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo paduotas vaikų interesais, kai tuo tarpu ieškovas turtinės padėties neatskleidžia siekdamas išvengti išlaikymo prievolės vykdymo.
Toliau vertintini vaikų poreikiai. Kaip jau minėta, nutraukiant šalių santuoką vaikų poreikiai nebuvo nustatinėjami. Atsižvelgiant į tai, kad šalys geranoriškai susitarė dėl 300,00 Lt išlaikymo kiekvienam vaikui, todėl teismas laikė, kad kiekvieno nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti buvo reikalinga 600,00 Lt suma, kurią tėvai turėjo teikti po lygiai. Atsakovė prašo pakeisti išlaikymo dydį motyvuodama vaikų poreikių išaugimu. Ji nurodė, kad vaikų poreikiai nuo 2005 metų pabaigos gerokai išaugo, nes vaikai pradėjo lankyti mokyklą, vaikai papildomai ugdomi, o visa tai reikalauja papildomų išlaidų. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė savo pareigas vaikams vykdo rūpestingai ir atsakingai: vaikai papildomai ugdomi (1 t. 58, 59 b.l.), aprūpinti visais reikalingais mokyklos reikmenimis (1 t. 61-68 b.l.), rūpinamasi vaikų sveikata ir ateitimi – atsakovė vaikus apdraudusi nuo nelaimingų atsitikimų, investuoja vaikų mokslams (1 t. 79 b.l). Vaikai specialių poreikių neturi (tai patvirtino pati atsakovė teismo posėdžio metu, 3 t. 96 b.l.), tik E. L. išrašyti ir pirkti akinukai (2 t. 139 b.l.). Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad vieno vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 1100,00 Lt (1 t. 55-56 b.l.). Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad per mėnesį vaikų poreikiams išleidžia apie 2000,00 Lt (3 t. 96 b.l.). Šioms išlaidoms pagrįsti atsakovė pateikė pirkimo čekius, sąskaitas (2 t. 10-130 b.l., 3 t. 61-90 b.l.). Teismo nuomone, atsakovės pateikti čekiai parodo prekių ir paslaugų rinkos kainas šalyje ginčo nagrinėjimo metu, kurios yra svarbios sprendžiant išlaikymo klausimą, tačiau atsakovės pateikti čekiai nevertintini kaip įrodymai, pagrindžiantys vaikų poreikiams išleidžiamas sumas, nes neįmanoma nustatyti ar tikrai pirkimo čekyje nurodytas prekes ir paslaugas pirko atsakovė, ir ar būtent tik vaikų poreikiams. Šalių nepilnamečiams vaikams šiuo metu 11 ir 7 metai, abu vaikai lanko mokyklą. Pagal atsakovės pateiktą skaičiuotę vaikų poreikiai per šešerius metus išaugo kone dvigubai, nuo 600,00 Lt iki 1100,00 Lt. Natūralu, kad augant vaikams keičiasi jų poreikiai, jie didėja, be to, vaikų poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaikų poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Teismas sutinka, kad per šešerius metus vaikai paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, jiems reikia pirkti daugiau drabužių ir avalynės, mokymo priemonių, padidėję poreikiai ugdymui, lavinimui, ir todėl reikalingos didesnės lėšos jų išlaikymui, tačiau, teismo nuomone, vaikų poreikiai, atsižvelgus į šiandieninę ekonominę situaciją Lietuvoje, yra gerokai padidinti. Tuo metu kai šalyje minimalus darbo užmokestis 800,00 Lt su mokesčiais, o vidutinė mėnesinė alga apie 2000,00 Lt su mokesčiais, tai mažamečiam vaikui 1100,00 Lt išlaikymui per mėnesį skiriama suma atrodo neproporcingai didelė. Be to, atsakovės detaliose mėnesių suvestinėse nurodytos kai kurios sumos kelia abejonių. Kaip teismas supranta iš detalių suvestinių, maistas skaičiuotas trims asmenims, tačiau atsakovė pati patvirtino, kad gyvena ne tik su vaikais, bet ir su draugu. Vadinasi išlaidos maistui, o taip pat ir išlaidos higienai, buičiai, skalbimo priemonėms turėtų būti dalinamos ne trims, o keturiems asmenims. Atsakovė nurodė, kad ji su vaikais gyvena draugui nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute (duomenys neskelbtini), ir su juo sutarę, kad mokesčius mokės už butą pusiau (3 t. 95 b.l.). Iš pateiktų sąskaitų matyti, kad mokesčiams už butą sumokama pakankamai didelė pinigų suma: butas šildomas centralizuotai, daug išnaudojama elektros ir dujų, vandens, tačiau kai kurios sumos abejotinos. Pavyzdžiui, 2011 m. lapkričio mėnesį pateikta sąskaita už suvartotus 12 kub. m. vandens, o 2011 m. gruodžio mėnesį pateikta sąskaita už suvartotus 65 kub. m. vandens. Abejotina, ar 2 vaikai per mėnesį suvartojo 32 kub. m. vandens, kai paprastai visa keturių asmenų šeima suvartodavo apie 12 kub. m. vandens per mėnesį. Kadangi vaikai specialių poreikių neturi, išlaidos med. paslaugoms ir preparatams vienam vaikui per metus apie 1140,00 Lt (2 t. 3 b.l.) taip pat atrodo padidintos. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nepilnamečių vaikų poreikiai šešerius metus pakito, kai kurių anksčiau turėtų išlaidų nebeliko (pavyzdžiui išlaidų darželiui, sauskelnėms ir pan.), kitų išlaidų atsirado, kadangi vaikai pradėjo lankyti mokyklą, papildomus užsiėmimus, tačiau, teismo nuomone, atsakovės nurodyti vaikų poreikiai yra padidinti, 600,00 Lt suma (iš abiejų šalių po 300,00 Lt) vieno vaiko išlaikymui yra pakankama.
Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, proporcingumo ir protingumo kriterijais, vaikų lygybės principu, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį po 2005-12-12 teismo sprendimo ir turimus išlaikytinius, vaikų poreikius, šalių priešpriešinius reikalavimus, šiandieninę ekonominę situaciją Lietuvoje, tiek ieškinys, tiek priešieškinys atmestini, šalims neįrodžius esminio jų turtinės padėties ir esminio vaikų poreikių pasikeitimo (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.201 str., 185 str. ).
Šis teismo sprendimas neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams.
Atmetus ieškinį ir priešieškinį, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteistinos (CPK 93 str.).
Teismas šioje byloje turėjo 68,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos iš ieškovo ir atsakovės lygiomis dalimis (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos CPK 263 str., 265 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. L., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 34,00 Lt (trisdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, ”Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovės K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 34,00 Lt (trisdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, ”Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.