Šiaulių apygardos teismo nutartis

2007-03-27 · Civilinė byla Nr. 2A-45-71/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-27
Bylos Nr.
2A-45-71/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Regina Agota Gutauskienė (pirm.), Egidijus Mockevičius, Liudvika Tupienė
Atsakovas
P. E.
Trečiasis asmuo
V. E., V. K., J. K., Šiaulių miesto savivaldybės administracijai
Ieškovas
Šiaulių apskrities viršininko administracijos
Advokatai
Henrikas Oseckis
Kategorijos
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas

Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A- 45 -71/2007

Teisėja V. Kazlauskienė Procesinio sprendimo kategorija 16.8.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. kovo 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Agotos Gutauskienės,

kolegijos teisėjų: Egidijaus Mockevičiaus, Liudvikos Tupienės,sekretoriaujant Daivai Barisienei,dalyvaujant ieškovo atstovui Zigmui Kavaliauskui,atsakovui P. E.,atsakovo atstovei advokatei L. J.,tretiesiems asmenims V. E., V. K., J. K.,trečiųjų asmenų V. K. ir J. K. atstovui advokatui Henrikui Oseckiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. E. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-0232-207/2006 pagal ieškovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui P. E., tretiesiems asmenims Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, J. K., V. K., V. E. dėl savavališkai pastatyto statinio nugriovimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Šiaulių apskrities viršininko administracija su ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ir prašė įpareigoti atsakovą P. E. nugriauti savavališkai pastatytą lauko baseiną ant bendro įvažiavimo kelio, esančio ne ant jam priklausančio žemės sklypo tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), bei užpilti baseino iškasą, atstatant anksčiau buvusią kelio dangą, tinkančią pravažiavimui per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Nurodė, jog atsakovas P. E., neturėdamas projektinės dokumentacijos, ant bendro įvažiavimo kelio, esančio už priklausančio jam žemės sklypo ribos, tarp atsakovui ir trečiajam asmeniui – J. K. priklausančių žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini), įsirengė 4 kv. m. dydžio lauko baseiną. Tretysis asmuo – J. K. 2002 m. gruodžio 11 d. su prašymu kreipėsi į Šiaulių apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros vyr. specialistą, kuris gavęs trečiojo asmens J. K. prašymą, ir vadovaudamasis Statybos techniniu reglamentu STR 1.009.06:2002, surašė savavališkos statybos aktą Nr. 1, kuriuo įpareigojo atsakovą iki 2003 m. sausio 31 d. išgriauti lauko baseiną ir užpilti baseino iškasą, užtikrinat pravažiavimą. Tačiau atsakovas nurodytų reikalavimų nevykdė. 2003 m. balandžio 23 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 8, o 2003 m. balandžio 23 d. priimtas nutarimas Nr. 8, pagal kurį atsakovas nubaustas 1000 Lt administracine bauda. Tačiau ir po nuobaudos skyrimo, atsakovas toliau nevykdo reikalavimo nugriauti savavališkai pastatyto statinio.

Atsiliepimas

A. P. E. atsiliepimu į ieškinį (1 t., b.l. 36-40) prašė ieškinį palikti nenagrinėtu. Nurodė, kad ieškovas neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą pagal CK 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punktą, nes teisės ir interesai yra pažeidžiami trečiojo asmens J. K., o ne Šiaulių apskrities viršininko administracijos. Pažymėjo, jog baseiną prie namo išsikasė jam priklausančiame žemės sklype, nes faktiškai tą žemę valdo ne vienerius metus, taip pat baseino vietoje niekada nebuvo jokio kelio.

Tretysis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį (1t., b.l. 19) nurodė, jog palaiko ieškovo pateiktą ieškinį. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad asmuo savavališka statyba pažeidė kitų asmenų interesus bei Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2002 17 p. reikalavimus, jam taikytina CK 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata.

Tretysis asmuo J. K. atsiliepime į ieškinį (1t., 33-34) sutiko su pareikštu ieškiniu. Tačiau pažymėjo, jog nesutinka su ieškovo reikalavimu nugriauti savavališką statinį per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, nes atsakovas turėjo pakankamai laiko savavališkai pastatytam statiniui nugriauti, todėl jis turėtų būti nedelsiant nugriautas.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 26 d. sprendimu (2t., b.l. 90-92) ieškinį tenkino visiškai ir įpareigojo atsakovą P. E. nugriauti savavališkai pastatytą lauko baseiną ant bendro įvažiavimo kelio, esančio ne ant jam priklausančio žemės sklypo tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), užpilti baseino iškasą, atstatant anksčiau buvusią kelio dangą, tinkančią pravažiavimui per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė iš atsakovo P. E. ieškovui Šiaulių apskrities viršininko administracijai 413 Lt už išpildomąją nuotrauką, tretiesiems asmenims - J. K. 1000 Lt, V. K. 700 Lt išlaidų, advokato pagalbai apmokėti ir bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą – 100 Lt žyminio mokesčio ir 21,78 Lt pašto išlaidų. Teismas nurodė, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis teisėtai valdo ar naudoja didesnį žemės sklypą J. Š. g. 30F, Šiauliuose, nei išpirktas 400 kv. m., todėl sprendė, kad ieškovas, įrengdamas lauko baseiną, kurio gylis 1,5 m., o plotas 2 x 2, pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio nuostatas. Taip pat teismas pažymėjo, jog atsakovas savavališkos statybos akto, administracinio teisės pažeidimo protokolo ir priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo neginčijo, todėl konstatavo, jog atsakovas pripažįsta savo neteisėtus veiksmus ir tai, kad pažeidė įstatymo reikalavimus.

Šalies argumentai

A. P. E. apeliaciniu skundu (2t., 95-101) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į atsakovo pateiktus dokumentus dėl 164 kv. m. žemės sklypo, kuris šiuo metu priklauso valstybei, valdymo ir naudojimo pagrindo, taip pat netinkamai taikė statybos techninių reglamentų nuostatas;Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, įsirengdamas 4 kv. m. ploto baseiną privalėjo gauti statybos leidimą, nes pagal 2002-04-16 Statybos techninio reglamento STR 1.009.06:2002 priedo 1.2.1. punktą baseinas priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, todėl remiantis šio reglamento 12 punktu tokiems statiniams nereikalingas projektas bei statybos leidimas;Tai, jog atsakovas nesinaudojo teise apskųsti savavališkos statybos akto ir administracinės teisės pažeidimo protokolo teisėtumo ir pagrįstumo, nereiškia, kad atsakovas pripažįsta savo veiksmų neteisėtumą, nes veiksmų neteisėtumą privalo įrodyti ieškovas, o konstatuoti teismas; Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo reikalavimas atstatyti anksčiau buvusią kelio dangą. Šioje byloje yra pateikti įrodymai, kad baseino įrengimo vietoje niekada nebuvo jokio kelio;Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl yra naikintinas; Atsižvelgiant į tai, kad ši byla nebuvo sudėtinga teisės taikymo aspektu, nebuvo didelių laiko sąnaudų, todėl nėra pagrindo priteisti tretiesiems asmenims – J. K. ir V. K. maksimalias išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Šiaulių apskrities viršininko administracija (2t., 109-110) prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Tretysis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (2t., 114-115) prašė apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimus. Pažymėjo, jog pagrįstas teismo argumentas, kad atsakovas 164 kv. m. žemės sklypu naudojasi neteisėtai.

Tretieji asmenys J. K. ir V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2t., b.l. 117-119) prašė atmesti apeliacinį skundą ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog atsakovas valstybinėje žemėje įsirengdamas baseiną pažeidė jų teises netrukdomai patekti į savo nuosavybę. Pažymėjo, kad tretiesiems asmenims priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Teisingumo ministro patvirtintų maksimalių išlaidų dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybinę statybos priežiūrą vykdanti institucija – Šiaulių apskrities viršininko administracija kreipėsi į teismą, nurodydama, jog atsakovas P. E., neturėdamas projektinės dokumentacijos, ant bendro įvažiavimo kelio, esančio už priklausančio jam žemės sklypo ribos, tarp atsakovui ir trečiajam asmeniui – J. K. priklausančių žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini), įsirengė 4 kv. m. dydžio lauko baseiną.

Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-0345-154/2005 nustatyta, kad šios bylos nagrinėjimo metu, t.y. 2004 m. lapkričio 11 d., atsakovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 1995 m. kovo 20 d. potvarkį Nr. 157; pripažinti negaliojančia 1995 m. birželio 26 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo paradavimo sutartį; įpareigoti Šiaulių apskrities viršininko administraciją parduoti jo faktiškai naudojamą 564 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto apylinkės teismas 2005 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį atmetė dėl senaties termino (b.l. 230-234). Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nutartimi šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas P. E. apeliacinį skundą, konstatavo, kad, nuvykus į vietą ir apžiūrėjus ginčo sklypą ir jo gretimybes, nustatyta, kad bendras įvažiavimas nekito nuo 1993 metų. Be to, bendro įvažiavimo asfalto danga buvo įrengta bendrai P. E. ir J. K. bendromis lėšomis, ir bendru darbu. Tai faktas, patvirtinantis tai, kad jau atliekant šio bendro įvažiavimo įrangos darbus, P. E. buvo žinoma bei suprantama bendra šio ploto naudojimo paskirtis bei tos žemės sklypo dalies nepriskyrimas jo namų valdai, ką galutinai patvirtino 1995-06-26 žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartis. Taip pat teismas konstatavo, kad ir buvo išskirtas P. E. 1988 m. gruodžio 19 d. Šiaulių m. LDT VK sprendimu Nr.318 564 kv. m. bendro ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybai, tačiau dalis išskirtosios žemės nuo 1993 m. priskirta bendram įvažiavimui ir yra kelio tęsinys, kurį P. E. su J. K. išasfaltavo, tuo pripažindamas šios sklypo dalies bendro naudojimo paskirtį. Tuo P. E. suvokė, pripažino faktą, kad jo faktiško naudojimo sklypas liko tik 400 kv. m, todėl toks ir buvo jam parduotas. Pasirašęs šiuose pardavimo dokumentuose, P. E. akivaizdžiai patvirtino jau realiai egzistuojantį faktą apie savo namų valdai naudotą ir ji įsigytą nuosavybėn 400 kv. m žemės sklypą ir likusį bendram naudojimui reikalingą įvažiavimui kuris, kaip bendro naudojimo kelias, negali būti privatizuojamas (b.l. 307-311). Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis, Lietuvos Respublikos Aukščiausiasiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartimi palikta nepakeista (b.l. 383-389).

Taip pat pirmosios instancijos teismas, atlikęs vietos apžiūrą, įvertinęs liudytojų paaiškinimus, atsakovo P. E. parodymus vietoje, 1995 m. birželio 26 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartyje esančius duomenis, žemės sklypo išpildomosios nuotraukos duomenis, konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis teisėtai valdo ar naudoja didesnį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nei išpirktas 400 kv. m.

Apeliantas taip pat iš esmės neneigia, kad Šiaulių miesto savivaldybės valdybos potvarkio 1995 m. kovo 20 d. Nr. 157 pagrindu, 1995 m. birželio 26 d. sudaryta žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi jam parduota tik 400 kv. m. žemės sklypo. Tačiau apeliantas teigia, nors ir 164 kv. m. neprivatizuota žemės sklypo dalis formaliai priklauso valstybei, bet atsakovas ir toliau išlieka šios sklypo dalies naudotoju, nes Šiaulių miesto LTD Vykdomojo komiteto 1988 m. gruodžio 19 d. sprendimu, jam buvo suteiktas 564 kv. m. bendro ploto žemės sklypas, esantis J(duomenys neskelbtini). Šiuos apelianto teiginius paneigia bylos duomenys, iš kurių matosi, kad atsakovui P. E. 1989 m. vasario 20 d. buvo suteiktas 564 kv.m. sodybinis sklypas gyvenamojo namo ir ūkio pastato statybai (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 11). Atsiradus galimybei privatizuoti (iš valstybės išpirkti) turimos namų valdos žemę, Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 1995 m. kovo 20 d. Nr. 157 potvarkio jam buvo leista išpirkti tik 400 kv. m. dydžio plotą. Šio potvarkio pagrindu buvo sudaryta minėta valstybinės žemės 1995 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 4181, kuria buvo parduota tik 400 kv. m. žemės sklypo (1t., b.l 12). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. spalio 20 d. nutartyje, nagrinėdamas P. E. skundą atsakovams Šiaulių apskrities viršininko administracijai, Šiaulių miesto savivaldybės tarybai, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. K., J. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, konstatavo, kad iki žemės privatizavimo pareiškėjo turėta žemės nuomos pagrindu teisė į 564 kv. m ploto sklypą po privatizavimo transformavosi į nuosavybės teisę į 400 kv. m žemės sklypą (1 t., b.l. 118-122). Be to, įvertinus bylos medžiagą, negalima nepastebėti, kad kita 164 kv. m. žemės sklypo dalis, atsakovui nebuvo parduota, siekiant užtikrinti ne tik atsakovo, bet ir trečiųjų asmenų V. ir J. K. patekimą į jiems priklausančią nuosavybę. Taip pat šios aplinkybės konstatuotos minėtoje Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nutartyje (1 t., b.l. 144 -146). Taigi bylos duomenų analizė suteikia pagrindo teigti, kad žemės sklypo dalis, kurioje atsakovas įsirengė 4 kv. m. dydžio lauko baseiną, yra valstybės nuosavybė, skirta tenkinti ne tik apelianto, bet ir kitų asmenų interesus.

CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė statinį neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto, arba kitaip pažeidę teisės aktuose nustatytus statybos reikalavimus, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnį asmuo gali įgyvendinti statytojo teisę, kai: žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektą; statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą.

Anksčiau minėti bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, įsirengdamas lauko baseiną valstybei priklausančiame žemės sklype, pažeidė trečiųjų asmenų teises bei viešuosius santykius, šiuos santykius reglamentuojančio Statybos įstatymo 3 straipsnį. Todėl apelianto argumentai, kad jo, kaip statytojo teisei realizuoti, t.y. įsirengti lauko baseiną nereikalingas projektas, projekto vadovas, statybos leidimas, statybos vadovas, neprivaloma statinio techninė priežiūra, neatliekami statinio kadastriniai matavimai ir jis neregistruojamas Nekilnojamojo turto registre, netenka prasmingumo, nes norint įgyvendinti statytojo teisę pirmiausia būtina teisėtai valdyti žemės sklypą ir tik tuomet atlikti statybos darbus, nepriklausomai nuo statinio sudėtingumo. Tuo tarpu atsakovas savo statytojo teises realizavo valstybei priklausančiame žemės sklype, o tai yra esminis Statybos įstatymo 3 straipsnio pažeidimas.

Atmestini apelianto argumentai dėl teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimo, nes šių principų taikymas iš esmės negali būti naudojamas neteisei pagrįsti, o pagal byloje nustatytas aplinkybes negalima apelianto interesą pripažinti teisėtu.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas užpilti dekoratyvinį baseinėlį ir atstatyti buvusią kelio dangą, priėmė nesuprantamą sprendimą. Tačiau su šiais apelianto argumentais, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti, nes akivaizdu, kad atsakovas negali nežinoti, kokia buvo žemės danga prieš įrengiant baseiną, nes pats apeliaciniame skunde nurodo apie faktiškai esantį kelią, kuris buvo dar iki įsirengiant baseiną (2 t., b.l. 98). Taip pat pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą atstatyti ne bet kokią, o anksčiau buvusią kelio dangą, tinkančią pravažiavimui. Todėl šie apelianto argumentai laikytini formaliais, prieštaraujančiais byloje esantiems duomenims.

Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu ir Advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis bei įvertinęs trečiųjų asmenų J. V. K. atstovo darbo ir laiko sąnaudas šioje byloje (trečiųjų asmenų atstovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, teikė prašymus, bylos nagrinėjimas truko ilgiau kaip tris metus), turėjo pagrindo spręsti, kad prašomos priteisti tretiesiems asmenims atstovavimo išlaidos atitinka minėtų teisė aktų nuostatas. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl priteisto užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą dydžio pagrįstumo, laikytini visiškai nepagrįstais.

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikintini apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Pagal CPK 79, 88, 96 straipsnių reikalavimus priteistina iš atsakovo P. E. valstybei 16,52 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Trečiųjų asmenų J. V. K. atstovas prašo priteisti 800 Lt už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į trečiųjų asmenų atstovavimo apeliacinės instancijos laiką bei Teisingumo ministro patvirtintus rekomenduojamus advokato teikiamos teisinės pagalbos apmokėjimo maksimalius dydžius, konstatuoja, kad pakankamos ir priteistinos 400 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidos apeliacinėje instancijoje ( CPK 302 str., CPK 98 str. 1 d., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo P. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) keturis šimtus litų (400 Lt) atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje ir 16,52 litų valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.

Kolegijos pirmininkė Regina Agota GutauskienėTeisėjai Liudvika TupienėEgidijus MockevičiusTikra:Teisėja R.A.Gutauskienė