- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- 1A-372-885/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15283-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Aušra Bielskė, Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- M., M. Š.
- Nukentėjusysis
- K. Š.
- Advokatai
- Emma Domajeva
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Bielskės ir Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Kardomoji priemonė palikta suėmimas. Bausmės pradžią M. Š. numatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 2 d. iki 2018 m. balandžio 4 d. (2 dienos) ir nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. (2 dienos) bei suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 4 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. UAB „O.“ civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš M. Š. civiliniam ieškovui 45 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiosios K. Š. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš M. Š. nukentėjusiajai 560 Eur turtinei ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. Š. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. įsibrovė į nukentėjusiajai K. Š. priklausantį užrakintą kambarį bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė auksinius papuošalus: auksinį žiedą su graviruotais inicialais „MKB“ - 160 eurų vertės, auksinį vestuvinį žiedą – 240 eurų vertės, auksinę grandinėlę, nešiojamą ant kaklo - 160 eurų vertės, auksinę grandinėlę, nešiojamą ant rankos riešo – 40 eurų vertės, auksinę pintą grandinėlę, nešiojamą ant rankos riešo – 80 eurų vertės, bendrai sumai 680 eurų, po ko iš įvykio vietos pasišalino.
2. M. Š. taip pat nuteistas už tai, kad jis 2018 m. balandžio 2 d., apie 16.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,86 prom. girtumo laipsnis), bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo buvusia žmona K. Š. metu, daužydamas jos užrakinto kambario duris, garsiai šaukė, jog ją nužudys, t. y. pareiškė, kad jeigu ji išeis iš savo kambario, tai nebegyvens, tuo sudarydamas nukentėjusiajai K. Š. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.
3. M. Š. taip pat nuteistas už tai, kad jis 2018 m. gegužės 2 d., apie 18.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,62 prom. girtumo laipsnis), bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo buvusia žmona K. Š. metu, daužydamas jos užrakinto kambario duris, garsiai šaukė, jog ją nužudys, t. y. pareiškė, kad kai ji rytoj išeis iš savo kambario, tai bus nužudyta, tuo sudarydamas nukentėjusiajai K. Š. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Nuteistasis M. Š. apeliaciniame skunde prašo jam nuosprendžiu paskirtą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti. Nurodė, kad jis savo kaltę dėl jam inkriminuotų veikų pripažino iš dalies, nes buvusios jo žmonos K. Š. parodymuose yra daug melo. Jis pripažįsta, kad kambario duris daužė vieną ar du kartus, o ne valandą ir negrasino nužudyti, nebent būdamas neblaivus gal kartą ir pasakė. Jam po 2000 m. atliktos skrandžio operacijos sutrikusi atmintis, o jam išgėrus beveik nieko neprisimena. Tuo pasinaudodama, K. Š. pastoviai kviečia policiją dėl neva jo grasinimų jai. Jis sutinka nukentėjusiajai atlyginti žalą, bet atlikdamas laisvės atėmimo bausmę to padaryti negalės.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Apeliaciniame skunde nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimas nėra keliamas, tačiau nesutinkama su paskirta bausme, prašo jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apibrėžiančiomis apeliacinio proceso ribas, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
8. Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
9. Skiriant bausmę taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai nustatoma, jog paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nagrinėjamu atveju daryti išvadą, jog M. Š. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, nėra pagrindo.
10. Pirmosios instancijos teismas įvertino M. Š. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą – du nesunkūs, vienas apysunkis nusikaltimai, stadiją – nusikaltimai baigti, kaltės formą – nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia bei motyvus. Kaip to reikalauja ankščiau aptartos teisės normos, įvertino ir M. Š. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis buvo teistas, tame tarpe ir už analogiškų veikų padarymą prieš savo sutuoktinę, bausmės vykdymas buvo atidėtas, kurio metu vėl padarė analogišką veiką prieš savo sutuoktinę, baustas ir administracine tvarka, lankėsi psichiatrijos klinikoje, kur jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė su delyru, priklausomybės sindromas. Skundžiamu nuosprendžiu sprendžiant M. Š. skirtinų bausmių individualizavimo klausimą, buvo įvertinta ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – savo kaltę dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – abi nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, rodančių, kad bausmės individualizavimas M. Š. už jo padarytas nusikalstamas veikas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
11. BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 145 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų. Šios bausmės vidurkis yra vieneri metai 1 mėnuo ir penkiolika dienų; BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų. Šios bausmės vidurkis yra treji metai vienas mėnuo ir penkiolika dienų, vadinasi, apylinkės teismas M. Š. paskyrė mažesnes bausmes nei jos vidurkis, atsižvelgęs į tai, jog nuteistasis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, kaltę pripažino tik iš dalies, jo asmenybės charakteristika nėra teigiama. Teisėjų kolegijos vertinimu, švelnesnės bausmės paskyrimas nuteistajam formuotų nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ir leistų ignoruoti nukentėjusiosios teisėtus interesus. Bausmių bendrinimo klaidų, dėl kurių reikėtų keisti skundžiamą nuosprendį, nenustatyta. Apylinkės teismas parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą, tai yra dalinį sudėjimą, todėl šiuo aspektu galutinė paskirtoji bausmė – vieneri metai du mėnesiai laisvės atėmimo taip pat nėra aiškiai per griežta.
12. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. M. Š. paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose numatytų nuostatų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.