Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-01-03 · Administracinė byla Nr. A-442-1338-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-03
Bylos Nr.
A-442-1338-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Stasys Gagys
Pareiškėjas
A. Š.
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A442 - 1338/2010Procesinio sprendimo kategorija 6.1; 9.1.1.2; 9.3.1; 9.6; 9.9; 15.2.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui V. K.,atsakovo atstovei Raimondai Juodkaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovams valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. sausio 15 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-18 patvirtino nurodymus pareiškėjui sumokėti 1653274 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau - ir GPM), 601958 Lt GPM delspinigių, 272,33 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau - ir VSD) įmokų bazinei pensijos daliai, 891,50 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 136,17 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudos, 445,75 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos; skyrė pareiškėjui 165327 Lt GPM baudą; sumažino 31798 Lt mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokestį (toliau - ir PVM) ir konstatavo 221795 Lt PVM permoką.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2009 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 68-70 patvirtino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-18. Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. S-136(7-96/2009) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 68-70.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. S-136(7-96/2009); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 68-70; 3) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-18; 4) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 68-171, kuriuo dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-24 nurodymų pareiškėjui sumokėti papildomas GPM, VSD įmokų, baudų bei delspinigių sumas pavesta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą; 5) įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti klaidingai sumokėtą į biudžetą 1937203,40 Lt PVM sumą; 6) priteisti 239394 Lt pakartotinio patikrinimo metu papildomai priskaičiuotų delspinigių turtinei žalai atlyginti; 7) priteisti 150000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad jis kartu su savo sutuoktine, padalindami ir 2005 metais parduodami 1993 metais įsigytą žemės sklypą, individualios veiklos nevykdė, todėl jo gautos pajamos GPM apmokestintos nepagrįstai. 1993 metais žemės sklypas buvo įsigytas ūkininkavimo tikslu. Įsigyjant šią žemę, nebuvo siekta komercinės naudos iš vėlesnio jos pardavimo. Žemės sklypas buvo parduotas kaip asmeninis turtas, o ne kaip individualios veiklos turtas. Pareiškėjas nurodė, kad, sutikus su mokesčių administratoriaus pozicija dėl apmokestinimo, turėtų būti laikoma, jog pajamas šiuo atveju gavo pareiškėjas ir jo sutuoktinė, tačiau mokesčių administratorius nepagrįstai pajamas priskyrė vien tik pareiškėjui. Taip pat mokesčių administratorius nepagrįstai apmokestino 2004 metais gautą avansą pagal preliminarią sutartį. Avansas negali būti priskirtas pajamoms, nes jis savo esme neatitinka pajamų sąvokos. Pajamos pripažįstamos, kai turtas parduodamas, t. y. pasirašoma pirkimo - pardavimo sutartis ar sudaromas kitoks perleidimo nuosavybėn sandoris. Tuo tarpu šiuo atveju 2004 metais nei pareiškėjas, nei jo sutuoktinė nepardavė jokio turto ir nesudarė jokių pirkimo - pardavimo sutarčių. Pareiškėjas nurodė, kad jis per klaidą sumokėjo į biudžetą PVM, todėl jo sumokėta šio mokesčio suma turi būti grąžinta. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 straipsnį, žemė statyboms PVM objektu tampa tik tokiu atveju, kai ją parduoda apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą. Nei pareiškėjas, nei jo sutuoktinė šiuo atveju ekonominės (individualios) veiklos nevykdė, o atsitiktiniai sandoriai nelaikomi ekonomine veikla ir nėra PVM objektas. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo atveju mokesčių administratorius taip pat padarė procedūrinių pažeidimų. Pareiškėjo mokestinis patikrinimas buvo atliktas po mokestinio tyrimo, tačiau mokesčių administratorius, atlikęs mokestinį tyrimą, nepasiūlė pareiškėjui ištaisyti tyrimo metu nustatytų trūkumų ir prieštaravimų Mokesčių administravimo 136 straipsnyje numatyta tvarka. Pareiškėjas nurodė, kad jo mokestinio patikrinimo procedūros užsitęsė nepagrįstai ilgai. Šiuo atveju buvo atliekamas pakartotinis patikrinimas ir dėl to padidėjo jam priskaičiuotų delspinigių suma. Kadangi delspinigių suma nepagrįstai padidėjo dėl mokesčių administratoriaus netinkamo pareigų atlikimo, todėl delspinigių sumos padidėjimas priteistinas kaip turtinės žalos atlyginimas.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad mokesčių administratorius, atlikdamas pareiškėjo mokestinį tyrimą, nustatė, jog pareiškėjas vykdė ekonominę veiklą, tačiau mokestinių prievolių, susijusių su šia veikla, įvykdymo neužtikrino. Pareiškėjo padaryti mokesčių įstatymų pažeidimai nėra tolygūs Mokesčių administravimo įstatymo 136 straipsnyje įvardintiems prieštaravimams ir trūkumams, todėl mokesčių administratorius po mokestinio tyrimo neturėjo pareiškėjui įteikti rašytinio siūlymo ištaisyti klaidas. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2005 metais pardavė 102 žemės sklypus, įregistruotus kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus. Šių sklypų pardavimas atitinka individualios veiklos požymius. Atsakovas nurodė, kad, pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, PVM yra apmokestinamas žemės statyboms pardavimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas perleido būtent žemę, skirtą statyboms. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, prieš sudarydamas pagrindinę žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį, buvo pasirašęs 2004 m. balandžio 6 d. preliminarią sutartį, pagal kurią UAB „Veikmė“ jam kaip avansą pervedė 700000 Lt. Akivaizdu, kad avansą pareiškėjas gavo būtent dėl žemės sklypų pardavimo. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, todėl pareiškėjo gauta avanso suma turėjo būti deklaruota kaip 2004 metų pajamos ir nuo jos turėjo būti sumokėti mokesčiai. Jeigu pagrindinė sutartis nebūtų buvusi sudaryta, o avansas grąžintas, tuomet pareiškėjas būtų galėjęs patikslinti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir susigrąžinti mokesčio permoką. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo sutuoktinė ginčo nekilnojamojo turto pardavimo veikloje nedalyvavo, t. y. pajamų, gautų pardavus ginčo turtą, atsiradimą sąlygojo aktyvūs pareiškėjo veiksmai. Todėl individualios veiklos vykdymo požymiai pagrįstai buvo nustatyti tik vienam iš sutuoktinių - pareiškėjui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad mokesčių administratorius nustatė, jog pareiškėjo 2004 - 2005 metais gautos pajamos už turto pardavimą laikytinos pajamomis, gautomis vykdant individualią veiklą. Nustatyta, jog pareiškėjas 1993 m. kovo 30 d. iš Vilniaus rajono savivaldybės įsigijo 47,1689 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Šis sklypas pareiškėjo prašymu Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2.3-10518-01 buvo padalintas į 106 žemės sklypus, pakeičiant 105 žemės sklypų paskirtį iš žemės ūkio į kitą. 102 žemės sklypus pareiškėjas pardavė 2005 metais: pagal 2005 m. sausio 28 d. pirkimo - pardavimo sutartį UAB ,,Veikmė“ buvo parduota 100 sklypų, 1 sklypas pagal 2005 m. balandžio 5 d. sutartį buvo parduotas G. Ž. ir 1 sklypas pagal 2005 m. balandžio 5 d. sutartį buvo parduotas A. ir A. B.. Pagal 2004 m. balandžio 7 d. preliminarią sutartį UAB ,,Veikmė“ pervedė 700000 Lt avansą, o 2005 m. vasario 22 d. pavedimu - 12193961,40 Lt sumą už 100 žemės sklypų. Pareiškėjas už parduotus žemės sklypus 2004 metais gavo 700000 Lt pajamų, o 2005 metais - 12313967,4 Lt pajamų. Teismas nurodė, kad byloje ginčijami 2009 metais priimti mokesčių administratorių ir Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės sprendimai buvo priimti po pakartotinio pareiškėjo mokestinio patikrinimo atlikimo, kurį vietos mokesčių administratoriui buvo pavesta atlikti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 68-171. Pareiškėjas šioje byloje ginčija ir pastarąjį Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimą, tačiau šis jo reikalavimas atmestinas. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. 68-171 buvo sąlygotas Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2008 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. S-120(7-79/2008), kuriuo centriniam mokesčių administratoriui buvo nurodyta iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas šio Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės sprendimo neskundė. Be to, pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. rugpjūčio 19 d. pavedimu tikrinti Nr. 83-205, tačiau laiku šio sprendimo taip pat neapskundė, todėl laikytina, kad su patikrinimu sutiko. Šiuo atveju nenustatyta nei vieno pagrindo pagal Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnį, dėl kurio galima būtų padaryti išvadą, kad pakartotinis pareiškėjo mokestinis patikrinimas negalėjo būti atliekamas. Teismas nurodė, kad, įvertinus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies, 10 straipsnio 1 dalies nuostatas bei teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A1-1068/2007 ir Nr. A575-1613/2008 priimtus procesinius sprendimus), darytina išvada, jog pareiškėjo vykdyta veikla turi visus tris individualios veiklos požymius (savarankiškumą, siekimą gauti pajamų, tęstinumą), todėl ji pagrįstai buvo apmokestintina pagal atitinkamus mokesčių įstatymus. Pareiškėjas, nusprendęs nebetęsti ūkininkavimo veiklos, metodiškai (tęstinai) atliko veiksmus, nukreiptus į maksimalios komercinės naudos gavimą. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje neslėpė, kad žemės sklypą parduoti tokios paskirties, kokia buvo (t. y. žemės ūkio paskirties), nebebuvo prasmės, nes jis buvo prie Vilniaus miesto ribos, į kurios pusę vyko miesto plėtra, t. y. gyvenamųjų namų statyba; todėl buvo atlikti tęstiniai veiksmai dėl žemės sklypo pavertimo komerciškai patraukliu, t. y. buvo pakeista žemės sklypo paskirtis, jis padalintas į žemės sklypus gyvenamųjų namų statybai, kurie parduoti trimis sutartimis trims pirkėjams. Teismas nurodė, kad, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, todėl turi būti deklaruojamos ir, esant pagrindui, apmokestinamos. Atsižvelgiant į šias nuostatas, pareiškėjo gautas avansas buvo apmokestintas pagrįstai. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pajamų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą, atsiradimą sąlygojo aktyvūs pareiškėjo veiksmai, todėl individualios veiklos vykdymo požymiai pagrįstai nustatyti tik vienam iš sutuoktinių - pareiškėjui - ir būtent jis turi būti laikomas mokesčių mokėtoju. Negalima laikyti, kad individuali veikla, pasireiškianti sutuoktinių bendro turto pirkimu - pardavimu, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme yra savarankiška abiejų sutuoktinių atžvilgiu. Pajamos, gautos disponuojant bendru turtu, yra bendraturčių, o ne vieno iš jų pajamos, tačiau tai nereiškia, kad bendraturčiui, neatlikusiam aktyvių veiksmų, nukreiptų į šių pajamų gavimą, atsiranda lygiai tokios pat pareigos kaip ir kitam bendraturčiui, kurio aktyvi veikla ir sąlygojo apmokestinamųjų pajamų atsiradimą. Tokios pozicijos pagrįstumą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A143-2014/2008 pateikti argumentai. Teismas nurodė, kad, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 136 straipsnį, mokesčių administratorius mokesčių mokėtojui įteikia rašytinį siūlymą pašalinti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas tik tokiu atveju, kai tyrimo metu yra nustatomi pateiktos mokesčių deklaracijos ar kitų dokumentų trūkumai ar kai nustatoma, kad šie dokumentai prieštarauja kitai mokesčių administratoriaus apie mokesčių mokėtoją turimai informacijai. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, atlikdamas pareiškėjo mokestinį tyrimą, įtarė, kad pareiškėjas neteisėtai nesumokėjo mokesčių. Tokie mokesčių administratoriaus įtarimai pasitvirtino mokestinio patikrinimo metu. Taigi, pareiškėjo padaryti mokesčių įstatymų pažeidimai nėra tolygūs Mokesčių administravimo įstatymo 136 straipsnyje įvardintiems prieštaravimams ir trūkumams, todėl mokesčių administratorius po mokestinio tyrimo neturėjo pareiškėjui įteikti rašytinio siūlymo ištaisyti klaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A525-353/2008). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių mokesčių administratorių neteisėtų veiksmų, todėl tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimai nenagrinėtini (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundo reikalavimus patenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu siekiama apmokestinti pajamas, gaunamas iš komercinės veiklos. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas buvo įsigytas savo poreikiams (žemdirbystei) kaip gamybos priemonė, o ne kaip prekė perpardavimui, t. y. ne komerciniais tikslais. Centrinis mokesčių administratorius pripažino, kad įsigytoje žemėje buvo ūkininkaujama, ir ginčo byloje dėl to nėra. Ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad žemės įsigijimo būdas nebuvo susijęs su ekonominės naudos siekimu (perpardavimu). Pareiškėjas nurodo, kad fizinis asmuo gali būti laikomas vykdančiu ekonominę veiklą tada, kai jis nuolat (t. y. per tęstinį laikotarpį) iš vykdomos veiklos gauna pajamų. Ekonominei veiklai būdingas ne atsitiktinumas, o tęstinumas. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas buvo įsigytas 1993 metais, o parduotas 2005 metais. Nuo 1993 metų iki šiol nei pareiškėjas, nei jo sutuoktinė nėra pardavę jokio kito nekilnojamojo turto ir tai tik patvirtina, kad jokios tęstinės veiklos nebuvo. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas vykdė individualią nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo veiklą, turinčią tęstinumo požymį. Pareiškėjas nurodo, kad žemės paskirties keitimas ar žemės sklypo padalinimas nėra požymiai, apibrėžiantys individualią veiklą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju preliminari sutartis su UAB „Veikmė“ dėl 195257 kv. m žemės sklypo pirkimo - pardavimo buvo sudaryta 2004 m. balandžio 6 d.. Pagal preliminarią sutartį buvo nustatytos esminės sąlygos, kurių buvo privalu laikytis ir jų neįvykdžius nebūtų pasirašyta pirkimo - pardavimo sutartis. Preliminarioje sutartyje buvo numatyta vieno kvadratinio metro žemės ploto fiksuota kaina, kuri nepriklausė nuo sklypų padalijimo ar nepadalijimo. Detaliajame plane buvo patvirtintas didesnis žemės plotas negu buvo manyta prieš pasirašant preliminarią sutartį, todėl parduoti viso žemės sklypo vienu sandoriu nepavyko, nes, sudarant pagrindinę sutartį, UAB „Veikmė“ pageidavo pirkti dar mažesnį žemės plotą nei buvo numatyta preliminarioje sutartyje. Ir tik nepavykus parduoti vienam pirkėjui visos žemės, pareiškėjo sutuoktinė du sklypus paprašė parduoti savo draugams. Pareiškėjas nurodo, kad jis ir jo sutuoktinė pardavė ginčo turtą atlikdami tuos pačius veiksmus, t. y. abu pasirašė detaliojo plano rengimo dokumentą, su UAB „Veikmė“ abu sudarė preliminarią sutartį, abu pardavė turtą pasirašydami pirkimo - pardavimo sutartis. Pareiškėjo sutuoktinė jam įgaliojimų parduoti savo turto dalį vykdant individualią veiklą nebuvo suteikusi. Pajamas pareiškėjas kartu su sutuoktine gavo lygiomis dalimis pagal turėto turto proporcijas. Ginčo turto priskyrimas tik vienam pareiškėjui ir jo negautų turto pardavimo pajamų apmokestinimas prieštarauja teisės normoms. Pareiškėjas nurodo, kad pagal 2006 m. lapkričio 24 d. pranešimą Nr. (11.26)-46-33947 ir tos pačios datos mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. 304-5599 buvo pradėtas jo mokestinis tyrimas, o 2007 m. gegužės 22 d. mokesčių administratorius pradėjo mokestinį patikrinimą. Po mokestinio tyrimo atlikimo pareiškėjas pranešimo dėl nustatytų klaidų ar trūkumų pašalinimo iš mokesčių administratoriaus negavo, todėl buvo pažeistas Mokesčių administravimo įstatymo 136 straipsnis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A556-125/2009). Pareiškėjas nurodo, kad pagal 2004 m. balandžio 6 d. preliminarią sutartį iš UAB „Veikmė“ buvo gautas 700000 Lt avansas, tačiau turtas buvo parduotas pagal 2005 m. sausio 28 d. pirkimo - pardavimo sutartį. Mokesčių teisės aktai nenumato gyventojams prievolės deklaruoti gautą avansą už neparduotą turtą. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas šiuo klausimu, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-76/2008. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju, atlikus pakartotinį pareiškėjo patikrinimą turi būti laikoma, jog pirminis, netinkamai vykdytas patikrinimas iš viso nebuvo atliktas. Todėl delspinigiai pareiškėjui galėjo būti skaičiuojami tik už naujai atlikto mokestinio patikrinimo laikotarpį. Pareiškėjas nurodo, kad mokestinio ginčo trukmė ir priimti nepagrįsti sprendimai rodo mokesčių administratoriaus nenorą objektyviai išspręsti susiklosčiusį ginčą. Dėl mokesčių administratoriaus neteisėtų veiksmų ir sprendimų pareiškėjas patyrė nemalonius pojūčius ieškodamas teisybės. Be to, tikrinimo laikotarpiu jis negalėjo įgyvendinti viešbučio bei kavinės statybos planų, nes negalėjo statybai planuoti reikiamų lėšų (be pagrindo buvo areštuojamas jo turtas, nebuvo grąžintas deklaruotas grąžintinas PVM). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, šiuo atveju yra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime iš viso nepasisakė dėl jo per klaidą į biudžetą sumokėto PVM.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais buvo pradėtas jo mokestinis patikrinimas, neskundė ir tokiu būdu su mokestiniais patikrinimais sutiko. Pareiškėjo padaryti mokesčių įstatymų pažeidimai nėra tolygūs Mokesčių administravimo įstatymo 136 straipsnyje įvardintiems prieštaravimams ir trūkumams, todėl mokesčių administratorius po mokestinio tyrimo neturėjo pareiškėjui įteikti rašytinio siūlymo ištaisyti klaidas. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas 2005 metais pardavė 102 žemės sklypus, įregistruotus kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus. Šių sklypų pardavimas atitinka individualios veiklos požymius. Be to, pareiškėjas, išrašydamas PVM sąskaitas - faktūras žemės sklypų pirkėjams, jose išskirdamas ir sumokėdamas pardavimo PVM, pats savo veiksmais pripažino, kad gavo individualios (ekonominės) veiklos pajamų. Atsakovas nurodo, kad 700000 Lt avansą pareiškėjas gavo būtent dėl žemės sklypų pardavimo. Iš preliminarios sutarties turinio matyti, kad avanso suma, sudarius pagrindinę sutartį, turėjo būti įskaityta į žemės sklypo kainą, kas ir buvo padaryta. Vadinasi, pareiškėjas gavo pajamas už turto pardavimą. Atsižvelgiant į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, gauta avanso suma turėjo būti deklaruota kaip 2004 metų pajamos ir nuo jos turėjo būti apskaičiuoti ir sumokėti atitinkami mokesčiai. Jeigu pagrindinė sutartis nebūtų buvusi sudaryta, o avansas grąžintas, tuomet pareiškėjas būtų galėjęs patikslinti atitinkamo laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir susigrąžinti mokesčio permoką. Atsakovas nurodo, kad pajamų, gautų pardavus ginčo nekilnojamąjį turtą, atsiradimą sąlygojo aktyvūs pareiškėjo veiksmai. Todėl, nors pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas tarp sutuoktinių nebuvo padalintas ir pajamos iš šio turto pardavimo buvo gaunamos abiejų sutuoktinių, individualios veiklos vykdymo požymiai pagrįstai nustatyti tik vienam iš sutuoktinių, t. y. pareiškėjui. Net jei civilinės teisės požiūriu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas priklauso lygiomis dalimis abiem sutuoktiniams ir pajamos, gautos disponuojant bendru turtu, pripažįstamos bendraturčių pajamomis, tačiau jų apmokestinimo teisiniai pagrindai yra nustatyti mokesčių įstatymų normose, o tai reiškia, kad pajamų civilinė teisinė reikšmė lemiamos įtakos mokestinių prievolių atsiradimui neturi. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo keliamas ginčas dėl žalos atlyginimo iš esmės yra susijęs su vietos mokesčių administratoriaus veiksmais (pareiškėjo nurodomu mokestinio patikrinimo (tyrimo) vilkinimu), kurių teisėtumo vertinimas nėra mokestinių ginčų bylų dalykas. Todėl žalos atlyginimo klausimas šioje byloje negali būti nagrinėjamas, o pareiškėjas dėl to turėtų kreiptis į administracinį teismą su atskiru skundu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas ir jo sutuoktinė D. Š. 2005 metais pagal 2005 m. sausio 28 d. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį pardavė 100 žemės sklypų UAB „Veikmė“, pagal 2005 m. balandžio 5 d. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį vieną žemės sklypą pardavė G. Ž., pagal 2005 m. balandžio 5 d. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį vieną žemės sklypą pardavė A. ir A. B.. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi pareiškėjo mokestinį patikrinimą, minėtų žemės sklypų pardavimą pripažino individualia veikla ir papildomai apskaičiavo mokesčius nuo pajamų, kurios buvo gautos pagal minėtas žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas 2009 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-18 patvirtino patikrinimo aktą, kuriuo buvo apskaičiuoti papildomi mokesčiai ir su jais susijusios sumos. Šiame sprendime nurodyta, kad nors parduotas nekilnojamasis turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė pareiškėjui ir jo sutuoktinei, tačiau pareiškėjo sutuoktinė nedalyvavo individualioje veikloje ir negavo individualios veiklos pajamų, todėl visos iš individualios veiklos gautos pajamos pripažintinos pareiškėjo pajamomis.

Centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėdami šį mokestinį ginčą, sutiko su tokia vietos mokesčių administratoriaus pozicija. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad individuali veikla, pasireiškianti sutuoktinių bendro turto pirkimu - pardavimu, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme laikytina savarankiška abiejų sutuoktinių atžvilgiu, o pajamos gautos disponuojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, yra bendraturčių, o ne vieno iš jų pajamos, tačiau tai nereiškia, kad bendraturčiui, neatlikusiam aktyvių veiksmų, nukreiptų į šių pajamų gavimą, atsiranda lygiai tokios pat pareigos kaip ir kitam bendraturčiui, kurio aktyvi veikla ir sąlygojo apmokestinamų pajamų atsiradimą, nes tik pastarasis bendraturtis ir bus laikomas mokesčių mokėtoju mokesčių teisės požiūriu.

Toks Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo aiškinimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikos aiškinant įstatymus dėl pajamų, gautų disponuojant bendru turtu sandorių pagrindu, pripažinimo bendraturčių pajamomis ir jų apmokestinimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2002 m. kovo 13 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-7-158/2002, nurodė, kad pajamos, gautos disponavimo bendru turtu sandorių pagrindu, veikiant sąžiningai ir teisėtai, yra bendraturčių, o ne vieno iš jų pajamos, į kurias kiekvienas iš jų turi lygias teises. Mokesčių teisinius santykius reguliuojančios viešosios teisės normos nenustato papildomų reikalavimų sandoriams, sudaromiems fizinių asmenų įgyvendinant savo, kaip sutuoktinių, bendrosios jungtinės nuosavybės teises, kurie, kaip privalomi rekvizitai, apibrėžtų tam tikrus pagal mokesčių įstatymus reikšmingus juridinius faktus, pavyzdžiui, kad rašytinius sandorius, iš kurių susiformuoja apmokestinimo mokesčiais objektai, sudarytų visi bendraturčiai ir juose būtų apibrėžiamas pajamų tarp bendraturčių pasiskirstymas. Fiziniams asmenims - bendraturčiams sąžiningai ir teisėtai įgyvendinant nuosavybės teises ir dėl to gaunant pajamų, tokios pajamos tampa bendraturčių pajamomis pagal jų nuosavybės teisių į turtą, iš kurio gautos pajamos, proporcijas, jeigu įstatymai ar bendraturčių sudaryta sutartis nenustato kitaip (Administracinių teismų praktika Nr.3).

Tokio įstatymo aiškinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi ir dėl individualios veiklos pajamų, gautų pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2006 m. spalio 20 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-14-916/2006, konstatavo, kad individuali veikla, pasireiškianti sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pirkimu - pardavimu, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme yra laikytina savarankiška abiejų sutuoktinių atžvilgiu (Administracinių teismų praktika Nr.10). Šios praktikos yra laikomasi ir vėlesnėse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose administracinėse bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d nutartį administracinėje byloje Nr. A438-376/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–266/2009).

Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto, kurio pardavimą mokesčių administratoriai pripažino pareiškėjo individualia veikla, pirkimo - pardavimo sutartis sudarė ne tik pareiškėjas, bet ir jo sutuoktinė. Šiose sutartyse nurodoma, kad parduodamas turtas priklauso pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise (Mokestinių ginčų komisijos bylos 2 t., b. l. 73-125). Todėl, nepriklausomai nuo pareiškėjo ir jo sutuoktinės veiksmų, atliktų parduodant nekilnojamąjį turtą, pobūdžio, mokesčių administratoriai, pripažinę, kad tokia veikla, susijusi su nekilnojamojo turto pirkimu bei pardavimu, yra individuali, privalėjo pajamas, kurios buvo gautos už parduotus žemės sklypus, priskirti ne tik pareiškėjui, bet ir jo sutuoktinei.

Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-2014/2008, suformuluota praktika dėl įstatymų aiškinimo, nagrinėjant šį mokestinį ginčą, netaikytina, nes yra skirtingos šios administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. A143-2014/2008 faktinės aplinkybės.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2009 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 68-70, patvirtindama Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-18 dėl patikrinimo akto patvirtinimo, neteisingai aiškino įstatymus, reguliuojančius individualios veiklos, susijusios su nekilnojamojo turto, priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pardavimu, apmokestinimą. Todėl yra pagrindas šį centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą bei Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. S-136(7-96/2009) panaikinti ir perduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, nes, atsižvelgiant į tai, jog ne visos pajamos, gautos už nekilnojamojo turto pardavimą, galėjo būti priskirtos pareiškėjo pajamoms, turi būti nustatytas pareiškėjo apmokestinamųjų pajamų dydis, naujai apskaičiuoti mokesčiai ir su jais susijusios sumos. Perdavus pareiškėjo skundą nagrinėti centriniam mokesčių administratoriui iš naujo, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2009 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-18 dėl patikrinimo akto patvirtinimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas bus šios ikiteisminės mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos kompetencija. Todėl pareiškėjo skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, reikalavimas dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-18 panaikinimo negali būti tenkinamas.

Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti klaidingai sumokėtą į biudžetą 1937203,40 Lt PVM sumą. Nors pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą, tačiau sprendime nenurodė jokių tokio sprendimo priėmimo motyvų. Tuo teismas pažeidė procesinės teisės normas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių valstybės institucijų (mokesčių administratorių) neteisėtų veiksmų, todėl detaliai nenagrinėjo pareiškėjo reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir šiuos reikalavimus atmetė. Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl žalos atlyginimo negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes nėra įvertinta aplinkybė, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 68-70.

Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 68-171. Šį sprendimą centrinis mokesčių administratorius priėmė nagrinėdamas mokestinį ginčą pagal pareiškėjo skundą. Skundą pirmosios instancijos teismui dėl šio sprendimo panaikinimo pareiškėjas padavė 2009 m. birželio 15 d. (b. l. 32-42).

Atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis, Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 3 dalis). Iš pareiškėjo skundo, paduoto Mokestinių ginčų komisijai 2009 m. balandžio 8 d., turinio matyti, kad pareiškėjas tuo metu buvo susipažinęs su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 68-171 (Mokestinių ginčų komisijos bylos 2 t., b. l. 55-61). Taigi pareiškėjas, dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 68-171 skundą pirmosios instancijos teismui paduodamas 2009 m. birželio 15 d., praleido skundo padavimo terminą. Atnaujinti praleisto skundo padavimo termino pareiškėjas neprašė. Todėl pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 68-171 privalėjo nutraukti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktas).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktais, teisėjų kolegija

n utaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimą iš dalies panaikinti.

Pareiškėjo A. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. S-136(7-96/2009).

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 68-70 ir perduoti pareiškėjo skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos nagrinėti iš naujo.

Bylos dalį dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 68-171 panaikinimo nutraukti.

Bylos dalį dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos įpareigojimo grąžinti 1937203,40 Lt PVM sumą, dėl 239394 Lt turtinės žalos atlyginimo ir dėl 150000 Lt neturtinės žalos atlyginimo perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-18 panaikinimo, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysDainius Raižys\Skirgailė Žalimienė