- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-09
- Bylos Nr.
- 1A-495-361-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-01490-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Rasa Valentinienė
- Nuteistasis
- T. G.
- Kategorijos
Teisėja A. Simaitienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01490-2010-3
2011 m. birželio 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-21 nuosprendžio, kuriuo T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos 2008-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir nustatyta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Nuosprendžiu iš T. G. M. P. priteista 251,50 Lt, o R. P. 20 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. G. nuteistas už tai, kad 2010-10-23, apie 01.00 val., prie (duomenys neskelbtini), priėjo iš nugaros prie nukentėjusiojo M. P., kuriam sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvą, po to jis nugriuvo ant žemės ant šono, taip dėl bukos traumos įgaudamas dešinės čiurnos sąnario raiščių plyšimą. M. P. gulint, T. G. spyrė į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip šešis smūgius, ir taip atėmus galimybę priešintis, iš nukentėjusiojo M. P. pagrobė: 50 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą NOKIA, kuriame buvo įdėta 5 Lt vertės „Tele 2 Pildyk“ operatoriaus SIM kortelė ir 50 Lt vertės piniginė, kurioje buvo materialinės vertės neturintys dokumentai: asmens tapatybės kortelė, išduota M. P. vardu, dvi banko ,,Swedbank“ mokėjimo kortelės, kurios išduotos M. P. ir R. P. vardais, automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, tech. apžiūros talonas, vairuotojo pažymėjimas, išduotas M. P. vardu, ir pinigai – 3,50 Lt. Taigi T. G., pavartodamas fizinį smurtą prieš M. P., iš jo pagrobė jam priklausančio turto už 108,50 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. G. prašo sušvelninti skirtą bausmę. Nurodo, kad anksčiau paskirtą bausmę atliko, buvo paleistas už gerą elgesį, turėjo darbą, gyvenamąją vietą. M. P. pakeitė parodymus, reikia įvertinti jo parodymus dėl to, kiek žmonių jį užpuolė, nors M. P. teigia, kad buvo blaivus, tačiau naktiniame klube buvo neblaivus, be to, jis nešlubavo, tad kyla klausimas, kodėl klube jis neprašė kviesti policijos ir greitosios pagalbos, jei specialisto išvadoje konstatuotas čiurnos raiščių plyšimas. BK numato atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Apeliantas taip pat pažymi, kad jis klube „(duomenys neskelbtini)“ susitiko su S. L., buvo be draugų, jeigu jai ir pasakė apie M. P., tai apie paimtą telefoną nieko neminėjo.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumus, užsimena apie atsakomybę už melagingus parodymus. Tačiau kolegija neturi pagrindo manyti, jog nukentėjusysis būtų davęs melagingus parodymus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis nurodė esmines įvykio aplinkybes, jog naktį, einantis (duomenys neskelbtini) gatve, buvo kažkieno užpultas, pajuto smūgius, buvo apspardytas, iš suduotų smūgių sprendžia, jog užpuolikai buvo keli, pajuto, kaip jam iš kišenės ištraukė mobilųjį telefoną ir piniginę. T. G. iš pradžių savo kaltę neigė, tačiau teisme parodė, jog, eidamas (duomenys neskelbtini) gatve, sutiko M. P., prašė jo cigaretės, tačiau pastarasis nedavė, kažką norėjo traukti iš kišenės, du kartus sudavė M. P. į veidą, šis nukrito, rankose laikė mobilųjį telefoną, kurį jis, T. G., ir paėmė, tada nuėjo į klubą. Taigi akivaizdu, jog T. G. pripažįsta, jog prieš nukentėjusįjį vartojo smurtą, dėl jo suduotų smūgių M. P. nugriuvo ant žemės ir tada iš nukentėjusiojo pagrobė pastarojo turtą. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusysis atsistojęs nešlubavo, tačiau nėra pagrindo abejoti M. P. patirtais sužalojimais, kadangi juos patvirtina objektyvūs bylos duomenys – ryte po įvykio M. P. kreipėsi į ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas dešinės čiurnos sąnario plyšimas, kuris, kaip nurodyta specialisto išvadoje, galėjo atsirasti 2010-10-23 paros pradžioje, toks sužalojimas, tikėtina, atsirado kryptelėjus dešinę koją čiurnos sąnaryje (b. l. 34, t. 1). Nors T. G. teigia, kad sudavė tik į veidą, tačiau pripažino, jog po to M. P. nugriuvo, taigi visiškai realu, jog čiurnos raiščiai M. P. galėjo būti sužaloti jam griūnant dėl T. G. suduotų smūgių.
Apeliaciniame skunde T. G. nurodo, jog M. P. meluoja, kad buvo blaivus, be to, kelia klausimą, kodėl klubo darbuotojų neprašė iškviesti policijos ar greitosios pagalbos. Nukentėjusiojo blaivumas ar neblaivumas nesuteikė teisės T. G. smurtauti bei pagrobti turtą, o tai, kad M. P. neprašė kitų asmenų kviesti medikus ar pareigūnus, nepaneigia T. G. nusikalstamų veiksmų ir šiuo konkrečiu atveju neturi esminės reikšmės apelianto veikos kvalifikacijai, juolab, jog pats apeliantas pripažįsta smurto vartojimą ir svetimo turto pagrobimą.
Nuteistasis T. G. apeliaciniame skunde iš dalies pagrįstai užsimena, jog reikia įvertinti M. P. parodymus dėl užpuolusių asmenų skaičiaus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodydamas motyvus dėl T. G. veikos kvalifikacijos, iš kaltinimo pašalino atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe, nes asmenys, dalyvavę padarant nusikalstamą veiką, nenustatyti. Nepaisant to, nustatomojoje nuosprendžio dalyje aprašant teismo nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, palikta formuluotė, jog T. G. veikė bendrai su kitais asmenimis, kuriems baudžiamoji byla išskirta. Iš bylos duomenų matyti, kad, nors M. P. teigia, kad užpuolikų buvo ne vienas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jie nebuvo nustatyti, liudytoja S. L., įvykio naktį susitikusi su T. G., teisme parodė, kad jis buvo vienas (b. l. 7, t. 2), o pats T. G. taip pat teigia, kad nusikalto būdamas vienas, todėl apylinkės teismo teisėja pagrįstai iš kaltinimo pašalino atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe, tačiau netiksliai aprašė nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes dėl bendrų T. G. ir kitų asmenų veiksmų, šis netikslumas iš nuosprendžio šalintinas, tačiau nelaikytinas tokiu rimtu, jog būtų pagrindas keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Apeliantas prašo sušvelninti jam skirtą bausmę, teigia, kad anksčiau skirtą bausmę yra atlikęs, buvo paleistas už gerą elgesį, turėjo darbą ir gyvenamąją vietą. Iš bylos duomenų matyti, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2010-08-20 nutartimi T. G. lygtinai paleistas, neatlikęs 1 metų 6 mėnesių 27 dienų ankstesniais nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nustatytas draudimas išeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, taip pat skirtas įpareigojimas registruotis bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje 4 kartus per mėnesį (b. l. 145–146, t. 1). Iš apeliacinio skundo turinio, galima manyti, jog T. G. supranta, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, neatlikus tam tikros bausmės dalies, reiškia, jog bausmę jis jau atliko, tačiau toks apelianto supratimas nepagrįstas, priešingai, asmuo, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, likusį bausmės laiką leidžia laisvėje, tačiau neatliktos bausmės laiką yra saistomas teismo nustatytų draudimų bei įpareigojimų. Šiuo atveju iš faktinių aplinkybių matyti, kad tyčinis savanaudiškas smurtinis nusikaltimas, už kurį T. G. pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, padarytas 2010-10-23, apie 1 val. nakties, t. y. praėjus vos porai mėnesių po to, kai buvo lygtinai pakeistas iš pataisos įstaigos, neatlikęs 1 metų 6 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmės, todėl akivaizdu, jog naują nusikaltimą jis padarė būdamas neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais skirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinio paleidimo laikotarpiu. Be to, minėta Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi T. G. uždrausta išeiti iš namų nuo 22 val., o nusikaltimas padarytas būtent nakties metu, kai apeliantas turėjo būti namuose, taigi nuteistasis dar ir nepaisė teismo nustatyto draudimo. Taip T. G. tik parodo, jog išvadų iš savo ankstesnio elgesio nedaro, piktybiškai pažeidžia teisės aktų reikalavimus, taisytis nenori, todėl apylinkės teismas pagrįstai jam skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis, ir, atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes, nėra aiškiai per griežtas. Be to, galutinei bausmei įtakos šiek tiek turėjo ir tai, jog naują nusikaltimą T. G. padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė iš dalies buvo bendrinama su neatliktos bausmės dalimi. Nors apeliantas skunde mini darbą bei gyvenamąją vietą, tačiau šios, savo pobūdžiu pozityvios aplinkybės, nesulaikė jo nuo naujo nusikaltimo padarymo ir nėra pakankamos švelninti T. G. skirtą bausmę. Skirdamas T. G. bausmę, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės trukmės parinkimo pagrįstumu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistojo T. G. apeliacinį skundą atmesti.