Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Evaldas Pašilis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokuroro Liudo Žuklio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 88-1-00738-14 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje,

G.B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukmergės r., Lietuvos Respublikos pilietis, devynių klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2005-12-15 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 187 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėn., bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn.; 2) 2006-02-03 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėn., bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 3) 2006-11-23 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m., 2007-02-13 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BVK 157 str. 164 str. paleistas lygtinai 7 mėn. 21 d., 2007-06-19 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir grąžintas į laisvės atėmimo vietą 7 mėn. 21 d.; 4) 2009-05-15 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m., bausmę atliekant pataisos namuose, teistumai išnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. B. savavaldžiavo panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą nukentėjusiesiems, o būtent: jis, 2014 m. rugsėjo 7 d., apie 17.00 val., netoli degalinės „Lukoil“, esančios (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,46 promilių girtumas), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas smurtą savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę į nuosavą turtą – pinigus, manydamas, kad juos iš jo pavogė R. A., tyčia dešine ranka laikydamas už nukentėjusiojo R. A. bliuzono gaubtuvo ir taip atimdamas jam galimybę priešintis, šaukdamas „kur pinigai, kur tu juos padėjai“, kaire ranka ne mažiau dviejų kartų sudavė nukentėjusiajam R. A. į galvą, po ko R. A. pasakius, kad pinigai namuose, paprašius jo nebemušti ir pasiūlius eiti į namus, kuriuose jis atiduos G. B. pinigus, jis, t.y. G. B., laikydamas už nukentėjusiojo bliuzono gaubtuvo, kad šis nepabėgtų, kartu su R. A. nuėjo prie nukentėjusiojo namų, esančių (duomenys neskelbtini), įstūmė R. A. pro namo duris ir atsistojęs tarpduryje namuose buvusiai R. A. tėvo B. A. sugyventinei K. K. surėkė „užmušiu ar „benkartui“ išsuksiu kojas“, po ko R. A. sekcijoje esančioje stiklinėje pradėjus ieškoti pinigų ir jų neradus, o K. K. pasakius, kad turi tik 60 Lt, G. B. pasakęs „užteks“, paėmė R. K. pinigus bei išėjo, tokiais savo aukščiau nurodytais veiksmais G. B. savavališkai vykdė savo ginčijamą, bet nerealizuotą tariamą teisę į jam priklausančių pinigų susigrąžinimą ir tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą R. A., o K. K. padarė turtinę žalą, taip padarydamas didelės žalos nukentėjusiųjų R. A. ir K. K. teisėms ir teisėtiems interesams.

Kaltinamasis G. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2014-09-07 sumušė R. A.. 2014-09-06 jis šventė draugo gimtadienį, buvo išgėręs. Miegoti nuėjo apie 10.00 val. Miegojo ten pat, kur ir šventė, t.y. pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Kai ėjo miegoti, kišenėje turėjo 80 litų ir cigarečių pakelį. Kai atsikėlė 14.00 val., nei cigarečių, nei pinigų neturėjo. Asmuo, kurio jis nenurodys, nes šis bijo A., jam pasakė, kad matė, kaip pinigus ir cigaretes jam iš kišenės ištraukė R. A.. Tą žmogų jis pažįsta ir juo tiki. Jis ant R. užpyko. A. šeimą jis pažįsta. Jis pradėjo ieškoti R., bet jo nerado. Jis nėjo į A. namus, nes nenorėjo rėkauti su R. tėvu. Pats pasigavo R. 2014-09-07, apie 17.00 val. prie degalinės LUKOIL, esančios Deltuvos g., Ukmergėje. Jis nežino, kur tiksliai pasigavo R., nes buvo išgėręs. Kiek pamena, R. buvo ne vienas, o su broliu E. Jį pamatę, jie pradėjo bėgti. Jis sugriebė R. už gaubtuvo ir sudavė R. kaire ranka du ar tris smūgius į galvą. Jam buvo šokas, nes buvo susinervinęs. Suduodamas smūgius, jis rėkė „kur pinigai, kur juos padėjai“. R. jam pasakė, kad pinigai namuose ir paprašė jo nebemušti. Ar kas nors matė, kaip jis mušė R., jis nežino. R. pasakė, kad eitų į pastarojo namus ir šis atiduos pinigus. Jis ėjo su R. ir visą kelią nuo degalinės iki namų laikė R. už gaubtuvo, kad šis nepabėgtų. Einant daugiau smūgių jis nesudavė, jokio smurto nenaudojo. Atėjus į A. kiemą, namų durys buvo atidarytos. Kieme jis matė sėdinčią A. močiutę. Jis įstūmė R. į kambarį. Kambaryje buvo moteris, ten jis R. paleido. Gal jis ir pasakė, kad „užmuš ar „benkartui“ išsuks kojas“. Moteris išsigando. R. atidarė spintelės dureles ir pasižiūrėjo į taurę, pasakė, kad ten turėjo būti pinigai. Moteris pasakė, kad pinigai šiuo metu pas ją, bet ji tuo metu turėjo 60 Lt. Iš kur moteris žinojo, kad jam reikia pinigų, jis neprisimena. Moteris atsisegė piniginę ir iš jos ištraukusi padavė jam 60 Lt – tris kupiūras po 20 Lt. Jis nepamena, kokios tiksliai kupiūros buvo pavogtos iš jo kišenės. Jis paėmė pinigus ir pasakė, kad neužteks, ir išėjo iš namų. Jis nuėjo iki parko, ten pasėdėjo kelias minutes ir atvažiavo policijos pareigūnai. Jokio telefono iš R. jis nevogė. Gal telefonas kur iškrito, kai jis R. sudavė. Nieko vogti tą dieną jis išvis neketino. Savotišką teismą jis darė, nes policijos pareigūnai A. šeimos nesutvarkys. Dėl savo veiksmų labai gailisi (b.l. 119, 125). Turtinę žalą K. K. žadėjo atlyginti. Papildė, kad kai paėmė pinigus iš K. K., tai 20 Lt spėjo išleisti savo reikmėms, o 40 Lt pasislėpė į batą prieš jį sulaikant. Kai jį vežė į teismą skirti suėmimą, tie pinigai buvo pas jį rasti ir prijungti prie bylos. Tai tikrai tie patys pinigai, kuriuos jis paėmė iš K. K.. Sutinka procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. B. visiško prisipažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Liudytojas B. A. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 7 d., apie 18 val., jam paskambino jo sugyventinė K. K. ir pasakė, kad G. B. į namus buvo atsivedęs sumuštą B. A. mažametį sūnų R. A. (gim. 1999 m.) bei pareikalavo 80 litų, kitai pažadėjo kieme užmušti R. A.. K. K. iš išgąsčio G. B. atidavė savo pinginėje turėtus 60 litų. Po to K. K. atvažiavo į pas B. A. į darbą bei parsivežė jį į namus. Namuose jis pamatė lovoje gulintį R. A.. B. A. jam pasakau, kad reikia važiuoti į policiją, R. A. jam atsakė, kad niekur nevažiuos, kad jam visas kūnas skauda, kad jis bijo G. B., kad jis jį užmuš. R. A. tėvui pasakė, kad kažkur prie degalinės LUKOIL jį pasigavo G. B. ir jį spardė, kažkur skandino. K. K. jam pasakė, kad pas sumuštą R. A. nebėra mobilaus ryšio telefono SAMSUNG GALAXY ACE PLUS – 100 Lt. vertės, kuriame buvo „Tele 2“ sim kortelė. Jis įtaria, kad tą telefoną iš jo sūnaus bus pavogęs G. B.. Kai R. A. atsisakė bendrauti su policiją, jis pastarąjį nuvežė į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, kuriame jį apžiūrėjo daktaras (b. l. 9).

Liudytoja K. K. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 7 d., apie 17.40 val., jai su drauge N. K. būnat namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atėjo E. A., kuris jai apsakė, kad „Pimukas“ taip vadinamas G. B. gali užmušti R. A.. Apie 17. 50 val. į namus atėjo G. B. už pakarpos vesdamasis sumuštą R. A.. G. B. jos akivaizdoje R. A. pasakė‚ „80 litų, arba tave čia ir dabar užmušiu“. Ji išsigandusi tokio G. B. elgesio iškaro iš spinto išsitraukė piniginę ir iš jos išėmė 60 litų ir pasakė, kad turi tik 60 litų. G. B. paleido R. A. ir paėmęs iš jos 60 litų pasakė „užteks“ ir išėjo. Tada ji greitai paskambino sugyventiniui B. A. bei pasakė, kas įvyko. R. A. jai pasakė, tik, kad jam viskas skauda, gyventi nebenori, o jai paklausus, kur jo telefonas, pasakė, kad pametė. Vėliau R. A. pasakė, kad nieko nenori, nieko nesakys, bijo G. B., kuris jį gali užmušti. 2014 m. lapkričio 21 d. G. B. atlygino jai padarytą 60 Lt žalą ir jos atsiprašė (b.l. 13, 14).

Nepilnametis liudytojas R. A. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 7 d. kai jis su G. G. ir E. A. buvo prie autobusų parko, netoli degalinės LUKOIL, esančios (duomenys neskelbtini), G. G. į mobilaus ryšio telefoną paskambino G. G. jis pažįsta. Jie yra kaimynai. G. G. pakalbėjo su G. ir davė pakalbėti su juo jam. Apie ką jie kalbėjo jis neprisimena. Kai G. prie jų priėjo buvo jau pavakarys, tikslaus laiko šiuo metu jis neprisimena. G. atėjo maždaug po dešimt minučių po pokalbio su juo telefonu. Jie jam pasakė kur reikia eiti. Dėl kokios priežasties jis ateina jis nesakė. Prieš G. prieinant jis turėjo kelnių kišenėje savo mobilaus ryšio telefoną SAMSUNG GALAXY ACE PLUS. Kai G. priėjo tai G. G. iškarto pabėgo. Paskui G. G. pabėgo ir E. A.. Dėl ko jie pabėgo jis nežino, gal išsigando. Jis jo nebijo. Jis ir G. liko dviese. G. jį pasigavo ir daug kartų jį spardė. G. B. stovinčiam jam tris kartus spyrė į veidą. Tada savo abejomis rankomis jį pastūmė ir jis pargriuvo. Griūdamas jis atsisėdo ant užpakalio. Tada G. jam įspyrė į dešinę ausį penkis kartus. Po šių jo smūgių jis griuvo, t.y. vertėsi ant pilvo. Jam gulint ant pilvo G. spyrė jam į viršugalvį du ar tris kartus, į kairės rankos dilbį vieną kartą, virš kairės ausies du ar tris kartus. Tuo metu kai G. jį spardė, jis gulėjo ant pilvo ir bandė savo rankomis užsidengti galvą. G. jį spardė savo dešine koja. Paskui G. paėmė jam už kapišono dešine ranka, pasakė, kad jį paskandins ir, kad jis turės duoti G. B. 80 Lt. G. B. nesakė, už ką jis turi duoti 80 Lt. Jis G. pasakė „einam iki mano namų aš, tau paduosiu“, nes tikėjosi, kad jo tėvas bus namie ir jį apgins. Jie nuėjo iki jo namų. Visą kelią G. ėjo ir laikė jį už kapišono savo dešine ranka. Jie priėjo iki jo namų. Namų durys buvo neužrakintos. Jis įėjo į kambarį, o G. ėjo paskui jį. Jis nuėjo prie spintos nerakinamos pirmos lentynos, kuri yra uždaryta peršviečiamomis durimis. Kodėl, būtent ten ieškojo pinigų jis nežino. Kur yra laikomi šeimos pinigai jis nežino. Tuo metu kai jis ieškojo pinigų G. kažką piktu balso tonu kalbėjo su K. K.. Apie ką jie kalbėjo jis nežino. Jis pinigų nerado. Niekam nieko nesakė, nuėjo atsisėdo virtuvėje ir pamatė iš virtuvės kaip K. K. G. padavė 60 Lt. Ji padavė jam dvi kupiūras po 20 Lt. ir dvi kupiūras po 10 Lt. Tada G. išėjo. Mobilaus ryšio telefono G. iš jo nepavogė. Jis telefoną tikriausiai pats pametė, tuo metu kai G. jį spardė (b.l. 20).

Nepilnametis liudytojas G. G. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 7 d., apie 17.00 val. jis kartu R. ir E. A. buvo prie „Ukmergės statybos“, Ukmergės m. ir ardė metalą. Jis pamatė, kaip prie jų artėja B., t.y. G. B.. Jis priėjo prie jo norėdamas pasisveikinti. G. B. rankoje laikė plytą ir rėkė. Jis G. B. išsigando ir pabėgo į krūmus. Atstumas nuo tos vietos kurioje buvo jis iki tos vietos kurioje G. B. mušė R. A. buvo apie 100 m. Jis negali pasakyti kaip tiksliai G. B. sudavė R. A.. Kaip G. B. pavogė R. A. telefoną jis nematė. Tačiau jis žino, kad tą dieną R. A. turėjo telefoną. Vakare R. A. jam skambino iš savo tėvo telefono ir pasakė, kad niekur neranda savo telefono. R. A. jam nepasakojo, kad pavogė iš G. B. pinigų. Jis nematė, kad R. A. tą savaitgalį turėtų pinigų (b.l. 35).

Liudytojas R. B. parodė, kad jam išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš sūnų G. B.. Prieš jį parodymų jis ir neduos, kadangi pats savo akimis to įvykio nematė. Tačiau jam G. B. draugas sakė, kad G. B. ėjo atimti iš to berniuko, kurį vėliau primušė, jam, t.y. sūnui, priklausančių pinigų. Tas berniukas ir G. B. turėjo kažkokių tarpusavio nesutarimų dėl tų pinigų. Kokie tai nesutarimai jis nežino. G. B. su A. nedraugauja. Jie visi susitinka pas S., kuris gyvena prie A. namų, kiemo (b.l. 42).

Liudytoja A. N. parodė, kad adresu A. S. g. 18-1, Ukmergėje, ji tik deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Realiai ji gyvena kitur. A. S. g. esančiame name nebegyvena jau porą metų, kadangi nuo nuolatinių kaimynų girtavimų ir triukšmų tai neįmanoma. Tas namas priklauso Ukmergės butų ūkiui. Jame visi butai yra socialiniai. Kadangi tame name ji nebegyvena, todėl negali pasakyti, kas jame vyko 2014 m. rugsėjo 6 ir 7 dienomis. Jai atrodo, kad pasisėdėjimui vieta, t.y. kažkokie suolai padaryti yra tik prie K. teritorijos. A. šeimos ji nepažįsta. G. B. ji pažįsta iš matymo. Kiek prisimena, jis bendrauja su (duomenys neskelbtini) gyvenančiais K. K. ir J. S. (b.l. 44).

Liudytoja I. A. parodė, kad ji yra R. A. močiutė. Jie gyvena kartu jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2014 m rugsėjo 7 d. ji buvo namuose. Tą dieną buvo jos sūnaus sugyventinės K. K. draugės gimtadienis. Jos abi sėdėjo kieme ant sūpynių. Ji baigusi skalbti taip pat atsisėdo prie jų. Joms besėdint į kiemą įėjo R. A., kurį už rankos laikė G. B.. G. B. jį laikė už kairės rankos. G. B. įėjus į kiemą K. K. iškarto nuėjo į namų vidų. Įėjęs į kiemą G. B. nieko nesakė. R. A. taip pat nieko nesakė. Paskui K. K. į namų vidų įėjo G. B. laikomas ir R. A.. Jiems visiems įėjus į namo vidų ji išsigandusi pradėjo prašyti K. K. draugės, kad ši iškviestų policiją. Kas vyko namuose ji nežino. Kad G. B. reikalauja pinigų ji sužinojo tik jam išėjus. R. A. atrodė labai sumuštas. Jam iš dešinės ausies bėgo kraujas. Jo kakta taip pat buvo kruvina (b.l. 48).

Liudytoja N. K. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 7 d. kažkur nuo 16.00 val. ji buvo A. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), K. K. yra jos bendradarbė ir draugė. Tą dieną buvo jos gimtadienis, tai jos planavo išgerti šampano po darbo. Tuo metu kai atėjo primuštas R. A., jos jau buvo susiruošusios kepti šašlykus, bet taip ir neteko nei šašlykų kepti, nei šampano išgerti. Buvo jau pavakarys, ji tuo metu buvo kieme su K. K. ir B. A. motina. Viskas buvo taip: į namus atbėgo E. ir pasakė, kad R. kažkas muša. Kadangi tie vaikai ne jos tai ji ir neklausinėjo kas ir kur ką muša. Kad K. jo klaustų ką nors dėl tų muštynių ji negirdėjo. Joms būnant kieme į kiemą vienas šalia kito įėjo R. A. ir tas kitas berniokas. To kito bernioko ji anksčiau nėra mačiusi. Tas berniukas kažkaip įdomiai savo kaire ranka laikė R. A. ar tai už apykaklės ar už kapišono viršutinio drabužio. Jie įėjo ramiai, nerėkavo. R. A. ėjo nuleidęs galvą. Kad tas berniukas ne R. A. draugas ji suprato iš to, kad iš niekur nieko R. A. senelė pradėjo rėkauti „užmuš, užmuš“. Nei tas berniukas, nei R. nieko nesakė, pirma rėkauti pradėjo senelė. Priežasties ji nesakė, tik rėkė „užmuš“. Niekas į močiutės žodžius nereagavo. Tik kažko K. K. staigiai įlėkė į kambarį, paskui ją į namus įėjo R. A. ir kuris vis dar buvo laikomas to berniuko. Jie ėjo lygiagrečiai. R. močiutė ir ji liko kieme. Kas buvo kambary ji nematė, kadangi jame nebuvo. Močiutė taip pat nebuvo kambaryje. Ji nuotrupomis girdėjo, kad tas berniukas rėkia būdamas kambaryje „duok pinigus“. Apie kokius pinigus vyko kalba ir kas ten ko iš ko norėjo ji nesuprato. Tas svetimas berniukas namo viduje prabuvo apie 5 - 10 min. Po to pastarasis išėjo. Kai ji nėjo į kambarį pasižiūrėti, Kamilė pasakė, kad tas berniukas ją „nureketavo“. Ji pamatė, kad R. A. yra baisiai primuštas, tai matėsi ant jo veido. Veidas buvo sutinęs (b. l. 49).

Liudytojas J. S. parodė, kad jis gyvena A. S. g. 18-3, Ukmergėje. G. B. jis pažįsta gerai. 2014 m. rugsėjo 6 d. ryte, apie 10.00 val. ar tai 11.00 val. G. B. buvo užėjęs į jo kiemą. Jie su juo išgėrė alaus. Jie visada pagrinde geria 7,5 laipsnių stiprumo alų. Kiek to alus išgėrė jis tiksliai neprisimena. Prie jo G. B. užmigęs nebuvo, na bent jis nematė. Jis laikrodžio neturi, todėl negali nurodyti laiko, kai G. B. išėjo iš jo kiemo į savo namus pavalgyti. Tada G. grįžo ant vakaro ir vėl išėjo. Jis negali tiksliai pasakyti, kuriuo tiksliai metu į jo kiemą šeštadienį atėjo du broliai A. Buvo ir tas jaunesnis ir tas vyresnis. Jei jis gerai prisimena, tai jie buvo atėję tuo metu kai G. B. jo namų kieme nebuvo. Jis nematė, kad jie vogtų iš G. B. kokius tai pinigus. Bet visai nesistebėtų, kad jie tokie velnių priėdę, išdykę ir mėgstantys visur įsivelti, juos pavogė. A. tą dieną jo kieme parūkė, pasiklausė kalbų ir išėjo. Pirmadienį jis išgirdo, kad G. B. primušė A. Kalbos eina, kad jis tą vaiką primušė dėl kažkokių pinigų, kad paėmė iš G. B. pinigus ar kažkas panašiai. Šiaip G. B. geras žmogus, gal tie vaikai jį davedė iki tokio elgesio. Tą dieną kai jis su G. B. gėrė apie pinigus nekalbėjo (b.l. 45).

Iš specialisto išvados Nr. G3556/14(01) matyti, kad R. A. pateiktuose medicininiuose dokumentuose iš VšĮ Ukmergės ligoninė nėra užfiksuota objektyvių medicininių sužalojimų, todėl atsakyti į pateiktus klausimus nėra galimybės (b.l. 28).

Iš 2014 m. rugsėjo 9 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad liudytojo B. A. patiktas mobilaus ryšio telefonas SAMSUNG GALAXY ACE PLUS. O IMEI YRA (duomenys neskelbtini). Telefono viršelis juodos palvos. Priekinėje telefono dalyje matomas jutiminis ekranas. Ekrano apačioje trys lygiagrečiai išdėstyti valdymo mygtukai. Telefono galinėje dalyje matoma 5 mega pikselių filmavimo kamera. Telefone yra mobilaus ryšio telefono baterija SAMSUNG ir „Tele 2 PILDYK“ sim kortelė (duomenys neskelbtini). Įjungus telefonas veikia (b. l. 31, 32, 33).

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad A. namas randasi (duomenys neskelbtini). Įėjimo į namą durys randasi iš kiemo pusės. Durys metalinės be laužimosi pėdsakų. Pro šias duris patenkama į verandą, kuri yra tuščia. Iš verandos pro duris patenkama į koridorių – virtuvę, kurioje palei sienas yra virtuvės baldai, o tarp jų ant grindų kartoninės dėžės su vaisiais. Koridoriaus – virtuvės gale yra durys į svetainės kambarį. Svetainės kambarys su dvigule lova, palei sienas stovi sekcija, spinta, komodos ir rašomasis stalas. Kambarys tvarkingas, grumtynių pėdsakų nematyti (b.l. 5, 6, 7, 8).

Kaltinamojo G. B. veiksmai pilnai atitinka ir teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 294 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamasis G. B. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su jam siūloma bausmės rūšimi (b.l. 135). Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos aplinkybes ir jos pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika padaryta turtinė žala atlyginta, kaltinamajam yra paliktina siūloma paskirti bausmės rūšis ir jos dydis.

Kadangi byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis visiškai prisipažino esantis kaltas, todėl vadovaujantis LR BK 64¹ str., G. B. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

LR BK 66 str. pagrindu į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas G. B. sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-09-07 iki 2014-10-08.

Iš nusikalstamos veikos gautus pinigus – 40 (keturiasdešimt litų), laikinai saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus kasoje (b.l. 130, 131, 132, 133, 134), konfiskuoti (LR BK 72 str. pagrindu).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų trukmės areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti G. B. galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų trukmės areštą.

LR BK 66 str. pagrindu, įskaityti į bausmės laiką G. B. kardomojo kalinimo laiką nuo 2014-09-07 iki 2014-10-08, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Arešto pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir G. B. sulaikymo.

G. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

LR BK 72 str. 2 d. 3 p. pagrindu konfiskuoti valstybės nuosavybėn iš nusikalstamos veikos gautus pinigus – 40 (keturiasdešimt litų), laikinai saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus kasoje.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.