Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-526-107-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-31
Bylos Nr.
1A-526-107-2013
Teisminio proceso Nr.
1-78-1-00687-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Valužis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Regina Bertašienė
Nukentėjusysis
E. P.
Nuteistasis
M. R.
Kategorijos
Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-526-107-2013

Teisėja Irena Šeškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00687-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.1.2.3.; 1.2.14.1.3.; 1.2.14.6.; 1.2.18.3.; 1.1.8.1.1.; 2.1.15.1.2.(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. spalio 31 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teisėjų Reginos Bertašienės, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui,nukentėjusiajam E. P.,nukentėjusiojo E. P. atstovei Angelijai Morkvėnienei,gynėjams Jovitai Usonytei, Audronei Matiukienei, Antanui Jonušui,nuteistajam M. R.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. ir nukentėjusiojo E. P. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013-03-28 nuosprendžio, kuriuo:

M. R., gim. (duomenys neskelbtini) , pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (už vagystę 2010-11-09) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už vagystę 2011-10-23) – laisvės atėmimu dvejiems (2) metams,

pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – trisdešimties (30) parų areštu,

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams,

pagal BK 183 straipsnio 3 dalį – trisdešimties (30) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 183 straipsnio 3 dalį subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta vienerių (1) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę ir paskirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2012-10-23 ir 2012-10-24 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, laisvės apribojimo bausmę pakeitus į laisvės atėmimą (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktas), vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, paskirta subendrinta trejų (3) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtą subendrintą bausmę subendrinus apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta trejų (3) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012-09-13 iki 2013-03-28.

R. R. (R. R.), gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį vienerių (1) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2013-01-17 nutartimi, kuria subendrintos 2012-12-12 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2012-12-10 Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta dvejų (2) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 punktą, bausmės vykdymas atidėtas trejiems (3) metams, įpareigojant nuteistąjį tęsti darbą arba mokytis.

Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė, paskirta 2012-12-12 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2012-12-10 Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu.

D. T., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas šešių (6) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Iš M. R. nukentėjusiajam E. P. priteista 1400 litų turtinei žalai atlyginti.

Iš M. R., R. R. ir D. T. solidariai priteista E. P. 71 litas turtinei ir 1000 litų neturtinei žaloms atlyginti. Kita E. P. ieškinio dalis atmesta.

UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir I. A. civiliniai ieškiniai atmesti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. nuteistas už tai, kad 2010-11-09, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą – pinigus, E. P. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , išgertuvių metu nukentėjusiajam E. P. užmigus, iš jo kišenės ištraukė ir pagrobė 850 litų.

M. R. nuteistas ir už tai, kad, turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, pasisiūlęs E. P. padėti gauti kreditą ir E. P. sutikus bei perdavus jam savo bankininkystės duomenis ir asmens tapatybės dokumentus, jis 2010-12-03, būdamas pas E. D. namuose, (duomenys neskelbtini) , bei pasinaudodamas kompiuteriu su interneto ryšiu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) E. P. vardu užpildė registracijos formą ir pateikė paraišką 750 litų paskolai gauti. Prisijungęs prie E. P. vardu AB DNB banke atidarytos sąskaitos (duomenys neskelbtini) elektroninės sistemos, neteisėtai atliko finansinę operaciją – pervedė iš šios sąskaitos 0,01 Lt registracijos mokestį bei du kartus, keisdamas sąskaitos numerį, per du kartus po 0,01 Lt pervedė dar 0,02 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke. Tą pačią dieną UAB „(duomenys neskelbtini) “ pervedus 750 litų į A. P. asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, iš kurios E. D. su A. P. žinia panaudojus banko mokėjimo kortelę, pinigus paėmus ir jam perdavus, įgijo 750 litų, tačiau nukentėjusiajam E. P. perdavė tik 500 litų. Tokiu būdu M. R. pasisavino jam patikėtą nedidelės vertės svetimą turtą – 250 litų.

M. R. nuteistas ir už tai, kad 2011 metų pradžioje, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą – pinigus, E. P. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , iš spintoje po stalčiais įrengtos slaptavietės pagrobė 300 Lt, tuo nukentėjusiajam E. P. padarė 300 Lt turtinę žalą.

M. R., R. R., D. T. nuteisti ir už tai, kad 2011 m. spalio 23 d., apie 20 val., veikdami bendrininkų grupe, būdami neblaivūs, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, D. T. pasilikus gatvėje saugoti, kad kas nors nepamatytų, M. R. kartu su R. R. pro virtuvės langą įsibrovė į E. P. ir I. A. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš švarko kišenės pagrobė 21 Lt įvairiomis monetomis. Įsibraudamas į patalpą pro langą, M. R. išdaužė 50 Lt vertės lango stiklą. Iš viso nukentėjusiajam E. P. buvo padaryta 71 lito dydžio turtinė žala.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. R. nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad už padarytus nusikaltimus griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas – jam paskirta pirmą kartą, todėl paskirta bausmė yra per griežta. Apeliantas nesupranta, kokius ieškinius apylinkės teismas patenkino ir „kam jie priteisti atlyginti“. Prašo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti, nurodyti, kokia konkreti suma iš jo priteista ir kam.

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis E. P. nurodo, kad, sprendžiant kaltės ir žalos atlyginimo klausimus, apylinkės teismas apie jo vardu paimtą 1000 litų kreditą nuosprendyje nutylėjo. Atkreipia dėmesį į tai, kad M. R., tvarkydamas kompiuteriu kredito paėmimo klausimus, jo neįspėjo, jis apie tai, kiek iš tikrųjų pinigų buvo paimta ir kada juos reikėjo grąžinti, nežinojo, todėl išaugo labai didelės palūkanos, kurias jam reikia mokėti iš savo varganos pensijos. Ir tai sudaro tik dalį jam padarytos materialinės žalos, kurią jis prašė atlyginti. Teismas rėmėsi tik nuteistųjų ir jų draugų parodymais, o juo ir I. A. netikėjo. Mano, kad apylinkės teismas M. R. ir R. R., kurie teisiami jau ne pirmą kartą, paskyrė labai švelnias bausmes. M. R. tėvas yra geras nukentėjusiojo pažįstamas, todėl jis juo patikėjo, galbūt ne visai tinkamai saugojo savo turtą. Nurodo, kad nuteistieji savo nusikalstamais veiksmais padarė jam labai didelę moralinę žalą, nuteistieji pažemino jį, jis neteko pasitikėjimo pažįstamais žmonėmis, pasijuto nesaugus, netgi jaučia baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės. Nuteistieji jo neatsiprašė, neatlygino net dalį žalos. Tai parodo, kad jie dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai nesigaili, yra visiškai abejingi. Nukentėjusysis prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti, priteisti jam iš M. R. 3462 Lt turtinei žalai atlyginti, priteisti iš M. R., R. R. ir D. T. solidariai 382 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žaloms atlyginti.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo M. R. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistųjų R. R. ir D. T. gynėjai prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė nuteistojo M. R. ir nukentėjusiojo E. P. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiojo E. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – skundžiamu nuosprendžiu atmesta ieškinio dalis dėl 1812 Lt įsiskolinimo UAB „(duomenys neskelbtini) “ paliktina nenagrinėta.

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis E. P. teigia, kad ne pirmą kartą nuteistiems M. R. ir R. R. paskirtos bausmės yra per švelnios, prašo priteisti iš M. R. 3462 Lt turtinei žalai atlyginti, priteisti iš M. R., R. R. ir D. T. solidariai 382 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žaloms atlyginti. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. R. prašo jam paskirtą bausmę sušvelninti.

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis tvirtino, kad skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nutylėjo apie jo vardu paimtą 1000 litų kreditą.

Kaip nustatyta BPK 109 straipsnyje, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Nė vienam iš nuteistųjų kaltinimas dėl 1000 litų kredito paėmimo nukentėjusiojo E. P. vardu pareikštas nebuvo, tačiau byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais buvo nustatyta, kad E. P. buvo pasiėmęs 1000 litų kreditą, o jo dalį – 850 litų, bet ne visus 1000 litų, M. R. pagrobė iš nukentėjusiojo kišenės, kai nukentėjusysis užmigo. Už šią nusikalstamą veiką M. R. skundžiamu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis E. P. teigia, kad M. R. apie tai, kad paėmė jo vardu 750 litų dydžio kreditą, apie paimto kredito dydį, apie tai, kada kreditą reikės grąžinti, jo neįspėjo, todėl išaugo labai didelės palūkanos, prašė iš nuteistojo R. R. priteisti 1812 litų susidariusią skolą, kurios iš savo pensijos sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo.

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis M. R., pasinaudodamas kompiuteriu, interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) E. P. vardu užpildė registracijos formą ir pateikė paraišką 750 litų paskolai gauti. M. R. šiuos pinigus įgijo, tačiau nukentėjusiajam E. P. perdavė tik 500 litų. Nukentėjusysis E. P. apie 750 litų kredito, kurio dalį – 250 litų – M. R. pasiliko sau, paėmimą žinojo, imti kreditą sutiko, kredito padengimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervesdavo po 100 litų. Vėliau kredito grąžinimui pinigų nebeturėjo, todėl padengti kredito negalėjo, dėl to susidarė 1812 litų skola (t. 1, b. l. 31–32, t. 2, b. l. 178). Esant tokioms aplinkybėms, sutikti su nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentu, kad skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidarė dėl to, kad E. P. nežinojo apie paimto kredito dydį bei jo grąžinimo terminą, nėra jokio pagrindo. Tačiau šios aplinkybės neatima nukentėjusiojo teisės savo interesus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidariusios skolos bandyti įgyvendinti civilinio proceso tvarka, todėl, keičiant skundžiamo nuosprendžio rezoliucinę dalį, E. P. ieškinio dalis dėl 1812 Lt įsiskolinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri skundžiamu nuosprendžiu buvo atmesta, paliktina nenagrinėta.

Nuteistieji M. R., R. R. ir D. T. dėl I. A. 500 litų ir E. P. 300 litų vagystės kaltais neprisipažino (t. 2, b. l. 175–178). Duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad nuteistieji minėtus pinigus pasisavino, byloje nėra. Kadangi tam faktui įrodyti visos galimybės išsemtos, todėl apylinkės teismas kaltinimus dėl I. A. 500 litų ir E. P. 300 litų vagystės skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistųjų M. R., R. R., D. T. kaltinimų visumos pašalino pagrįstai, atitinkamai pagrįstai sumažėjo ir E. P. priteistinos sumos turtinei žalai atlyginti. Prašoma priteisti 1000 litų neturtinė žala priteista iš visų trijų nuteistųjų skundžiamu nuosprendžiu.

Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmes M. R. ir R. R., apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) vadovavosi, o skiriant bausmę R. R. vadovavosi ir bausmių skyrimo ypatumais nepilnamečiams, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinančias (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai) aplinkybes.

Nuteistasis M. R. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir du baudžiamuosius nusižengimus (12 straipsnis), nusikalto teistumams neišnykus, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), o recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 straipsnio 1 dalis). M. R. anksčiau tris kartus teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. R. R. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis), anksčiau teistas, daugiausia už tokio pat pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei, abu nuteistieji niekur nedirba, nusikaltimu padarytos turtinės žalos neatlygino.

Nuteistieji iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nedirbo. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistieji pasitaisyti nelinkę, to daryti neketina, analogiškas nusikalstamas veikas daro nuolat, nusikalstamų veikų darymas tapo jų gyvenimo būdu ir vienu iš pragyvenimo šaltinių.

Esant tokioms bylos aplinkybėms, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti M. R. ir R. R. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai juos nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apylinkės teismas nuteistajam M. R. už padarytas atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje, bausmės rūšį, jos dydžius parinko teisingai. M. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės už atskirus nusikaltimus yra žymiai mažesnės negu BK 178 straipsnio 2 dalies, 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai. Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 3 dalį paskirtos arešto bausmės, kurios tik nežymiai viršija BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyto arešto vidurkį. Bendrindamas bausmes, apylinkės teismas parinko M. R. palankesnį bausmių bendrinimo būdą, bausmes subendrino apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu. Galutinė subendrinta bausmė paskirta teisingai, todėl apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais paskirta bausmė nekeistina. R. R. už padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį teismas paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis yra žymiai didesnis negu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies minimumas ir pagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymą atidėjo. Dar labiau griežtinti paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. R. prašė nurodyti, kokia konkreti suma iš jo priteista ir kam.

Vien iš M. R. skundžiamu nuosprendžiu E. P. priteista 1400 litų turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos CK 6.279 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-10-23 nuteistieji M. R., R. R. ir D. T., veikdami bendrininkų grupe, M. R. išdaužus 50 Lt vertės lango stiklą, įsibrovė į E. P. ir I. A. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš E. P. švarko kišenės pagrobė 21 Lt įvairiomis monetomis. Taip nuteistieji bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam E. P. 71 lito dydžio turtinę žalą. Už šios žalos padarymą atsakingi visi trys nuteistieji, todėl skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas priteisė iš M. R., R. R. ir D. T. solidariai atlyginti E. P. 71 lito dydžio turtinę žalą, taip pat iš M. R., R. R. ir D. T. solidariai nukentėjusiajam priteisė 1000 litų nuteistųjų nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2013-03-28 nuosprendžio dalį, kuria E. P. ieškinys dėl 1812 Lt įsiskolinimo UAB „(duomenys neskelbtini) “ atmestas, pakeisti.

Nukentėjusiojo E. P. ieškinio dalį dėl 1812 Lt įsiskolinimo UAB „(duomenys neskelbtini) “ palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Stasys ValužisTeisėjai Regina BertašienėEduardas Maškevičius