- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-18
- Bylos Nr.
- e2S-315-544/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00785-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Inspekcija
- Atsakovas
- Anykščių rajono savivaldybės administracijai, A. J.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-315-544/2017
Jolanta Gasparavičienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00785-2016-9
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-40-913/2017 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ieškovė Inspekcija) ieškinį atsakovams Anykščių rajono savivaldybės administracijai ir A. J. dėl 2016 m. vasario 23 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016 m. balandžio 25 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo bei neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos misterijos, AB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Anykščių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovė pateiktu ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiais Anykščių rajono savivaldybės administracijos išduotus 2016 m. vasario 23 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016 m. balandžio 26 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą A. J. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti 2016 m. vasario 23 d. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016 m. balandžio 25 d. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pradėtus statyti statinius ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r.; teismo sprendime nurodyti, kad, jeigu atsakovas A. J. savo lėšomis nepašalins neteisėtų statybos padarinių ir nesutvarkys statybvietės per įsiteisėjusiame sprendime nustatytą terminą, ieškovei Inspekcijai suteikiama teisė nugriauti 2016 m. vasario 23 d. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016 m. balandžio 25 d. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pradėtus statyti statinius ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., atsakovo A. J. lėšomis. Ieškovė Inspekcija trečiaisiais asmenimis ieškinyje nurodė Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos, AB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. J.. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė Inspekcija ir atsakovai Anykščių rajono savivaldybės administracija, A. J. teismui pateikė sudarytą taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, AB „(duomenys neskelbtini)“ pašalino iš dalyvaujančių byloje trečiųjų asmenų; prašymo dėl baudos skyrimo AB „(duomenys neskelbtini)“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkino; patvirtino ieškovės Inspekcijos ir atsakovų A. J. bei Anykščių rajono savivaldybės administracijos sudarytą taikos sutartį, o civilinę bylą pagal ieškovės Inspekcijos ieškinį nutraukė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju šalių pasirašytos taikos sutarties nuostatos bei teismo sprendimas neturės jokios įtakos AB „(duomenys neskelbtini)“ teisėms ir pareigoms, nes bendrovė į ginčo žemės sklypą neturi jokių teisių, iš jų - ir leidimo išgauti kvarcinį smėlį. Tarp šalių ir trečiojo asmens AB „(duomenys neskelbtini)“ nėra jokio materialinio teisinio santykio. AB „(duomenys neskelbtini)“ interesas ateityje galimai turėti leidimą išgauti kvarcinį smėlį ginčo žemės sklype nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šiuo metu priimami sprendimai dėl ginčo žemės sklypo materialine teisine prasme turės tiesioginės įtakos šio asmens teisėms ar pareigoms. Teismo nuomone, AB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė jokių duomenų apie savo teises ir pareigas, kurios būtų reikšmingos šiame tarp šalių kilusiame ginče, o nurodytas galimas imperatyvios Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalies pažeidimas negali turėti jokios įtakos jo teisių ir pareigų apimčiai šio ginčo kontekste. Teisė vertinti ir kontroliuoti, ar nėra pažeidžiamas viešasis interesas ir ar nėra priimami sprendimai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, AB „(duomenys neskelbtini)“ nėra suteikta. Kadangi minėta bendrovė neturi nei tiesioginio, nei netiesioginio suinteresuotumo šioje civilinėje byloje, teismas nutarė ją pašalinti iš bylos trečiųjų asmenų.Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad nenustatyta, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ veikė priešingai civilinio proceso tikslams ar kitokiu būdu piktnaudžiavo savo teisėmis, kad atliko veiksmus, prieštaraujančius civilinio proceso tikslams, dėl ko AB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei skirti už tai baudą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalių ginčo išsprendimas taikos sutartimi yra teisėtas, šia taikos sutartimi nėra pažeidžiamas viešasis interesas. Priešingai, darytina išvada, jog šia taikos sutartimi yra apsaugomas ir viešasis, ir privatus interesai. Taikos sutarties sąlygos pasirašytos laikantis galiojančių teisės aktų, kurių pažeidimo teismas nenustatė. Šalių pasirašyta taikos sutartimi ieškovė Inspekcija atsisako reikalavimų dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, bet kartu nustato atsakovui A. J. eilę sąlygų, kurios sudarytų galimybę atlaisvinti žemės sklypą tuo atveju, jei atsirastų poreikis išgauti žemės gelmėse esančius naudinguosius išteklius. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog leidimai statybai atsakovui A. J. išduoti vadovaujantis Anykščių rajono savivaldybės tarybos patvirtintu bendruoju planu, statinio projektiniai sprendiniai atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius bei žemės sklypui taikomas specialiąsias sąlygas. Be to, pirmosios instancijos teismas pabrėžė ir tai, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kurios paskirtis – dalyvauti formuojant valstybės politiką žemės gelmių srityje, organizuoti ir vykdyti valstybinius žemės gelmių tyrimus, reguliuoti ir kontroliuoti žemės gelmių naudojimą bei apsaugą, kaupti, saugoti ir valdyti valstybinę geologinę informaciją, pateikė nuomonę dėl šalių sudarytos taikos sutarties, kurioje nurodė, jog neprieštarauja taikos sutarties sudarymui šioje civilinėje byloje. Taigi, teismui tvirtinimui pateikta taikos sutartis atitinka šalių valią taikiai išspręsti teisminį ginčą, o sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir/ar viešajam interesui, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti kliūtimi tvirtinti šalių valią atitinkančią taikos sutartį.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu AB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir netenkinti prašymo dėl jos pašalinimo iš bylos trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, o klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo išspręsti iš esmės – netenkinti šalių prašymo patvirtinti taikos sutartį. Nurodo, kad yra gavusi leidimus naudoti kvarcinio smėlio išteklius, o ginčo žemės sklype yra išžvalgyti naudingųjų iškasenų (kvarcinio smėlio) telkiniai. Šių telkinių naudingųjų iškasenų išgavimui ginčo sklype AB „(duomenys neskelbtini)“ ateityje gali būti išduotas leidimas, dėl ko atsakovo vykdoma veikla galimai ne tik padarys žalą gamtiniams ištekliams, tačiau ir neleis (apsunkins) jų išgauti bei sukurs naujus teisinius ginčus, kas rodo, kad atsakovo veikla gali tiesiogiai pakenkti AB „(duomenys neskelbtini)“ privatiems interesams. Atskirajame skunde taip pat pabrėžiama, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl savo tiesioginės veiklos ir realios galimybės ateityje turėti leidimą vykdyti kvarcinio smėlio gavybą ginčo žemės sklype yra suinteresuotas ginti savo interesus, kurie yra turėti galimybę nevaržomai ateityje išgauti kvarcinį smėlį ginčo žemės sklype ir siekti, kad išžvalgyti naudingųjų iškasenų ištekliai, kurių gavybą ateityje gali pradėti įmonė, būtų apsaugoti nuo jų žuvimo, sugadinimo ar kitokių kliūčių juos išgauti nevaržomai. Tokie privatūs interesai nagrinėjamoje byloje koreliuoja su viešuoju interesu.Dėl šalių sudarytos taikos sutarties atskirajame skunde pabrėžiama, kad nagrinėjama byla yra susijusi su viešuoju interesu. Šiuo atveju ieškovė Inspekcija yra nustačiusi, kad atsakovas A. J. statybas minimame sklype vykdo pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą, tuo pažeidžiant ne tik kitų asmenų teises, bet ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 23 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (toliau – Žemės gelmių įstatymas) 20 straipsnio nuostatas. Sudarytos taikos sutarties nuostatos, pagal kurias statytojas įsipareigojo esant nustatytoms sąlygoms pašalinti statinius ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus siekiant vykdyti išteklių gavybą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad taikos sutarties sąlygos yra teisėtos. Statytojui vykdant savo ūkinę veiklą ir ginčo žemės sklype pastačius įvairius statinius, ateityje žemės išteklių išgavimas gali tapti itin sudėtingas ar neįmanomas. Skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl taikos sutarties nuostatų atitikimo imperatyvioms Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatoms.Nurodė, kad šalių sudarytos taikos sutarties nuostatos iš esmės yra analogiškos toms, kurias Panevėžio apygardos teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi bylą buvo grąžinęs vertinti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Be to, Anykščių rajono apylinkės teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, privalėjo vertinti aplinkybes, ar taikos sutartimi nustatytos šalių teisės ir pareigos nepadarys galimą neigiamą įtaką žemės gelmių išteklių išeksploatavimui ateityje. Tai, kad Lietuvos geologijos tarnyba nėra niekam išdavusi leidimo naudoti ginčo žemės sklype išžvalgytus kvarcinio smėlio išteklius, nepaneigia būtinybės teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti planuojamos ūkinės veiklos poveikį žemės gelmių ištekliams, siekiant išsamiai ir visapusiškai nustatyti galimą neigiamą poveikį žemės gelmių ištekliams ir jų išeksploatavimo galimybėms ateityje. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad taikos sutartimi leidžiant ginčo žemės sklype vykdyti ūkinę veiklą, kuriame yra žemės gelmių išteklių, šalims yra pareiga išsamiai ir teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti planuojamos ūkinės veiklos poveikį žemės gelmių ištekliams ir atlikti visas veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Teismas neįsitikino ir skundžiamoje nutartyje nenurodė, kad iš tiesų patvirtinta taikos sutartimi bus tinkamai apsaugoti kvarcinio smėlio ištekliai. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kurios konkrečiai taikos sutarties sąlygos, jo nuomone, yra apsauginės ir sudaro pagrindą teigti, kad taikos sutartis neprieštarauja minėtų teisės aktų nuostatoms. Mano, kad Anykščių rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai neįvertino aplinkybių, ar taikos sutartimi tinkamai ir pakankamai yra suderinami du skirtingi interesai: atsakovo investicinio projekto įgyvendinimas ir ūkinės veiklos vykdymas ginčo žemės sklype bei tinkama apsauga kvarcinio smėlio išgavimui ateityje. Be to, teismas antrą kartą tinkamai ir išsamiai nemotyvavo taikos sutarties patvirtinimo aplinkybių. Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą ieškovė Inspekcija prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, o apeliantės atskirąjį skundą atmesti.Nurodo, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjamoje byloje netiesioginio teisinio suinteresuotumo šioje byloje neturi, todėl ji neturi būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. AB „(duomenys neskelbtini)“ siekia ginti savo hipotetines subjektines teises, kurias galbūt ji įgis ateityje, bet šiuo metu jų neturi, dėl ko buvo pagrįstai pašalinta iš šioje byloje dalyvaujančių asmenų. Tokia situacija atitinka ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnio nuostatas. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktoje pozicijoje taip pat nurodė, kad neprieštarauja taikos sutarties sudarymui bei nemato nei pagrindo, nei poreikio žemės gelmių išteklių gavybai ginčo žemės sklype ir šio sklypo paėmimui visuomenės poreikiams.Atsiliepime taip pat nurodoma, kad apeliantė neįrodė savo teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, todėl nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo negali pažeisti jos subjektinių teisių ar teisėtų interesų. Šalys, pasirašydamos taikos sutartį, nurodė įsipareigojimus, t. y. atsakovas A. J. įsipareigojo statinio statybas vykdyti nenukrypstant nuo pateikto projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Esant minėto punkto pažeidimams, ieškovei Inspekcijai išliko teisė kreiptis su ieškiniu į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Byloje buvo pateikti įrodymai ir paskaičiavimai, kad, esant dabartinei kvarcinio smėlio gavybos apimčiai, poreikis išgauti gamtinius išteklius iš atsakovo žemės sklype esančio telkinio galėtų atsirasti po kelių dešimtmečių.Ieškovė papildomai pabrėžia ir tai, kad sudarytos taikos sutarties nuostatos, kartu su statytojo ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos įsipareigojimais, sudaro vieningą sistemą, užtikrinančią tinkamą taikos sutarties įvykdymą ir tikslo – apginti viešąjį interesą sudarant galimybes eksploatuoti žemės gelmes ginčo žemės sklype, kai toks poreikis atsiras, pasiekimą. Iš taikos sutarties buvo pašalintos nuostatos, dėl kurių neteisėtumo pasisakė Panevėžio apygardos teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartyje. Atsiliepimu atsakovė Anykščių rajono savivaldybės administracija prašo apeliantės AB “ (duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.Nurodo, kad Anykščių rajono savivaldybės administracijos atsakovui A. J. išduoti statybą leidžiantys dokumentai atitinka tiek žemės sklypo naudojimo paskirtį, tiek ir jo būdą, o Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIII skirsnio „Naudingųjų iškasenų telkiniai“ 101.1 punktas draudžia ne visus statinius, o tik tam tikrus, į kurių sąrašą atsakovo A. J. ketinami statyti šiltnamiai nepatenka. Be to, skundžiama nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatose yra įtvirtinta, kad atsakovas A. J. įsipareigoja, kad, atsiradus poreikiui naudoti žemės gelmių išteklius žemės sklype, t. y. gavus Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos arba kitos kompetentingos valstybinės institucijos reikalavimą, dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir parengimo žemės gelmių išteklių naudojimui, savo sąskaita, ne vėliau kaip per 12 mėnesių pašalins nuo žemės sklypo visus statinius, sutvarkys statybvietę bei pašalins bet kokias kitas kliūtis, kurios trukdytų žemės gelmių išteklių naudojimui. Tai patvirtina, kad net ir tuo atveju, jei kažkada ateityje, kuri pagal byloje esančius duomenis gali būti ir po keliasdešimties metų, atsiras poreikis naudoti ginčo žemės sklype esančius kvarcinio smėlio išteklius, AB „(duomenys neskelbtini)“ ar bet kuriam kitam teisę juos eksploatuoti įgijusiam subjektui nebus jokių kliūčių juos eksploatuoti.Atsiliepime taip pat pabrėžiama, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu neturi teisės eksploatuoti ginčo žemės sklype esančių naudingųjų iškasenų, o ginčo sklypas taip pat nėra eksploatuojamas kvarcinio smėlio gavybai, dėl ko įmonė neturi suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje bei jos teisės nėra pažeidžiamos. Reikšminga ir tai, kad CPK 47 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikia prieš ieškovo interesus, kadangi ieškovas sutiko šį ginčą išspręsti taikiai bei sutartomis sąlygomis sudarė taikos sutartį. Be to, AB „(duomenys neskelbtini)“, nebūdama bylos šalimi, neturi jokios teisės ginčyti teismo priimtos nutarties ir reikšti atskirojo skundo dėl kitų klausimų, išskyrus klausimą dėl jo pašalinimo iš trečiųjų asmenų. Todėl AB „(duomenys neskelbtini)“ atskirojo skundo dalis dėl taikos sutarties patvirtinimo apeliacinės instancijos teismo neturėtų būti nagrinėjama. Apeliantė, teigdama, jog atsakovo A. J. vykdoma veikla gali pasunkinti ar padaryti neįmanomą naudingųjų iškasenų gavybą ateityje, nepateikė jokių įrodymų, kaip neva pasunkėtų ar taptų neįmanomu žemės išteklių naudojimas. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas A. J. prašo AB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.Nurodo, kad apeliantė skundžiama nutartimi iš bylos kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, buvo pašalinta pagrįstai. Nagrinėjamu atveju AB „(duomenys neskelbtini)“ interesas yra priešingas visų bylos šalių interesams, ir tai neatitinka CPK 47 straipsnio 4 dalies nuostatų. Įmonė turi galimybę reikšti savarankišką ieškinį atitinkamiems atsakovams atskirame teisminiame procese. Be to, pati apeliantė pripažįsta neturinti jokių pagrįstų interesų nagrinėjamoje byloje, kadangi ginčo žemės sklypas ir jame esančios naudingosios iškasenos bendrovei nepriklauso ir jai nėra suteiktas leidimas jas išgauti. Taigi nagrinėjamoje byloje AB „(duomenys neskelbtini)“ teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami, dėl ko taikos sutarties nuostatos nesukuria jokių teisinių pasekmių šiai įmonei. Kadangi atskirasis skundas paduotas byloje nedalyvaujančio asmens AB „(duomenys neskelbtini)“, sudarytos taikos sutarties nuostatos bei nutartis patvirtinti taikos sutartį neturėtų būti tikrinami, o su tuo susiję atskirojo skundo argumentai – analizuojami. Pati AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame atskirajame skunde nenurodo, kaip teismo patvirtinta taikos sutartis pažeidžia viešąjį interesą, neatsižvelgia į tai, jog atsakovo ketinami vykdyti statybos darbai nėra draudžiami teisės aktų nuostatų, nepateikia jokių įrodymų apie tai, kaip vykdomi statybos darbai gali pakenkti ginčo sklype esantiems gamtos ištekliams, juo labiau, kad apeliantė neturi teisės ginti viešojo intereso bei neįrodo, kad tas interesas yra pažeidžiamas.Papildomai atsiliepime nurodoma ir tai, kad nepagrįsto atskirojo skundo reiškimas yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl AB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų būti skirta 5792 Eur bauda, 50 procentų šios sumos skiriant atsakovui A. J..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties dalis, kuria AB „(duomenys neskelbtini)“ pašalinta iš šioje civilinėje byloje dalyvaujančių byloje asmenų (trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų) atmetama, o apeliacinis procesas dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties dalies, kuria patvirtina šalių sudaryta taikos sutartis ir byla nutraukta, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas šioje nutartyje nusprendė iš byloje dalyvaujančių byloje asmenų (trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų) pašalinti AB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti. Atskiruoju skundu AB „(duomenys neskelbtini)“ su šiais pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais nesutinka ir tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ją pašalino iš dalyvaujančių byloje asmenų nagrinėjamoje civilinėje byloje ir nepagrįstai bei neteisėtai patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas su atskirojo skundo argumentais nesutinka ir juos vertina nepagrįstais. Pirmiausia pažymėtina, jog CPK 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. Taigi proceso įstatymas įtvirtina reikalavimą, jog trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, byloje gali būti tik tokie subjektai, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Apeliantė šiuo atveju negali veikti prieš ieškovės Inspekcijos, kurios iniciatyva ji buvo įtraukta į bylą, interesus, taigi, ir prieš ieškovės siekį baigti bylą taikos sutartimi. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pašalinimui iš byloje dalyvaujančių asmenų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neprieštaravo ir pati iškovė, į bylą nepateikė patikimų ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog civilinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms, pareigoms ar teisėtiems interesams. Apeliantės tvirtinimas, jog ateityje būtent jai gali būti suteikta teisė išgauti naudingąsias iškasenas, esančias atsakovo A. J. žemės sklype, tėra nepagrįsta prielaida, juo labiau, kad bendrovė neturi jokių žemės valdymo ar naudojimo teisių į ginčo žemės sklypą. Taigi vien hipotetinio pobūdžio vertinimai apie galimai ateityje susiklosčiusias galimybes AB „(duomenys neskelbtini)“ išgauti gamtinius išteklius iš atsakovo A. J. žemės sklypo nesudaro pagrindo išvadai, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ar pareigoms. Pati apeliantė skunde pripažįsta, jog šiuo metu jai nėra išduotas leidimas išgauti kvarcinį smėlį ginčo sklype, o teismo procesinis sprendimas šioje byloje, kaip ir šalių pasirašyta taikos sutartis, neturės tiesioginės įtakos jos teisėms ir pareigoms (4 t., 45, 46 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pašalinti AB „(duomenys neskelbtini)“ iš šioje konkrečioje byloje dalyvaujančių byloje asmenų neužkerta kelio įmonei reikšti savarankiškus reikalavimus kitose bylose, todėl, esant faktiniam ir teisiniam pagrindui, AB „(duomenys neskelbtini)“ turės galimybę ginti galimai jos pažeistas teises ar teisėtus interesus. Todėl daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju AB „(duomenys neskelbtini)“ iš šioje byloje dalyvaujančių byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, buvo pašalinta visiškai pagrįstai, kadangi nei šalių sudarytos taikos sutarties nuostatos, nei pirmosios instancijos teismo priimti procesiniai sprendimai nedaro įtakos šios bendrovės materialiosioms teisėms, pareigoms ir teisėtiems interesams. Todėl atskirojo skundo argumentai šioje dalyje vertinami nepagrįstais ir atmetami. CPK 305 straipsnyje yra įtvirtinta, jog apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys, o pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti. CPK 315 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį. CPK 338 straipsnyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į 32 punkte išdėstytas teisės aktų nuostatas bei nustačius, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi AB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai ir pagrįstai pašalinta iš šioje civilinėje byloje dalyvaujančių asmenų, daroma išvada, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ nėra dalyvaujantis byloje asmuo, neturi teisės pateikti atskirojo skundo, dėl ko apeliacinis procesas dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties dalies, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir byla nutraukta, nutraukiamas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios aplinkybės neleidžia konstatuoti būtinų CPK 95 straipsnio nuostatų taikymo sąlygų bei pagrindo baudos skyrimui. Matyti, kad įmonė procesinius dokumentus teikė įstatymų nustatyta tvarka ir jai tuo metu įstatymo suteiktų teisių apimtyje. Be to, AB „(duomenys neskelbtini)“ į bylą pateikti procesiniai dokumentai neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog šių dokumentų pateikimo tikslas buvo civilinio proceso vilkinimas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas netenkina atsakovo prašymo skirti baudą AB „(duomenys neskelbtini)“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ pašalinimo iš civilinėje byloje dalyvaujančių byloje asmenų, dėl ko ši skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista, o apeliacinis procesas dėl skundžiama nutartimi šalių sudarytos taikos patvirtinimo ir bylos nutraukimo yra nutraukiamas (CPK 305 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties dalies, kuria patvirtina ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir atsakovų A. J. ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos sudaryta taikos sutartis ir byla nutraukta.
Kitą Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Prašymo dėl baudos skyrimo AB „(duomenys neskelbtini)“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinti.