- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-30
- Bylos Nr.
- 1A-731-81-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-63-1-00526-2009-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Arvydas Stankus
- Nuteistasis
- V. R.
- Nukentėjusysis
- Kęstučio
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė
Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-731-81/2010
Teisėja G.Kaulakis Proceso Nr. 1- 63-1-00526-2009-5;
2010 m. lapkričio 30 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistojo V. R. gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. nuteistas padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) LR BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 10 (dešimt) mėnesių. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4,9 d. skundžiamu nuosprendžiu skirtoji bausmė iš dalies pridėta prie Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-09-11 nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių. Į bausmės laiką įskaičiuota bausmė, atlikta pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-09-11 nuosprendį.
Iš V. R. valstybinei ligonių kasai priteista 1901.93 lt (vienas tūkstantis devyni šimtai vienas litas 93 centai) už nukentėjusiojo Kęstučio Balčiūno gydymą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1d. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. rugpjūčio 25 d. apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, S. C. namuose, adresu(duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia iš pykčio sudavė du kartus kumščiu nukentėjusiajam K. B. į veidą ir padarė jam apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. R. apeliaciniu skundu prašo sumažinti skirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, nes nusikaltimą išprovokavo nukentėjusysis, o jis tik gynęsis, neneigia padaręs sužalojimus, gailisi, sutinka su priteistu ieškiniu. Apeliantas nurodo, jog turi du mažamečius vaikus, kuriems reikalinga jo parama.
Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistojo gynėjos, prašiusios apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokurorės, prašiusios apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Nuteistasis prašo mažinti paskirtą bausmę, nes teigia, jog nusikalstamą veiką išprovokavo nukentėjusysis, o jis tik gynęsis.
Teisėjų kolegijos manymu bausmė nuteistajam skirta teisingai. Nuteistojo teiginiai dėl nusikalstamos veikos išprovokavimo nepagrįsti ir turi būti atmesti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir skunde apeliacinės instancijos teismui nuteistasis nurodo, jog jis nukentėjusiajam priekaištavo dėl to, kad neva pastarasis veda iš kelio jo seserį. Nuteistasis nurodė, jog pirmą smūgį trenkė nukentėjusysis, nukentėjusysis to kategoriškai nepaneigė, tačiau negalėjo kategoriškai ir patvirtinti, sutiko kad galėjo konflikto metu pirmas suduoti, tačiau teigia, jog buvo labai girtas. Tos aplinkybės, kad nuteistajam pirmą smūgį sudavė nukentėjusysis, byloje daugiau niekas nepatvirtina. Byloje nėra duomenų, kad V. R. po įvykio būtų kam sakęs, kad jam pirmas sudavė smūgį K. B.. Liudytoja D. G. konflikto nematė, tačiau nurodė, jog kitą dieną po įvykio V. R. buvo pas juos atėjęs, sakė, kad smūgiavo Kęstui, bet nepasakojo nei kaip, nei dėl kokios priežasties, Valerijus nesakė, kad jam kas būtų smūgiavęs, ji nematė, kad Valerijus būtų sužalotas, jo veide nebuvo matyti jokių sužalojimų, sumušimų. Byloje nenustatyta, kad būtų buvusi ir būtinosios ginties situacija. Kaip jau minėta aukščiau, nuteistasis pirmas pradėjo priekaištauti nukentėjusiajam, nuteistasis pripažino, jog pasielgė spontaniškai, be to, jokių sužalojimų nuteistajam nekonstatuota. Aplinkybės, kad galėjo kilti reali, akivaizdi grėsmė nuteistojo gyvybei ar sveikatai nepatvirtina nei vienas liudytojas, šios aplinkybės nepatvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai. Priešingai, nuteistojo parodymai, kad jis priekaištavo nukentėjusiajam, po to spontaniškai sudavė du smūgius nukentėjusiajam patvirtina ne gynybinio , o tyčinio pobūdžio veiksmus. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. R. tyčia, iš pykčio, ne ginantis, du kartus kumščiu smogė nukentėjusiajam K. B. į veidą dėl ko lūžo žandikaulis ir taip nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo veikos kvalifikacija numatyta LR BK 138 str. 1d.
Bausmė nuteistajam skirta teisingai.
Bausmės paskirtį įvardija LR BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankami nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Teismas skirdamas ir individualizuodamas bausmę nuteistajam įvertino visas LR BK 54 str. numatytas aplinkybes: nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, konkrečias nusikalstamos veikos aplinkybes, nuteistojo pavojingumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Skirdamas bausmę nuteistajam teismas atsižvelgė į tai, kad V. R. praeityje teistas net 12 kartų, šią naują tyčinę nusikalstamą veiką- nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, tepraėjus vos pusei metų nuo lygtinio paleidimo. Be to, po šios nusikalstamos veikos V. R. dar kartą teistas už 2009-08-20 dieną padarytą tyčinį nusikaltimą. Pataisos namų administracijos charakterizuojamas iš esmės teigiamai, tačiau baustas administracine tvarka. Teismas įvertino visų šių aplinkybių visumą ir pagrįstai skyrė realią laisvės atėmimo bausmę (LR BK 27 str.,56 str.). Pirmosios instancijos teismas nustatydamas bausmės dydį taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis prisipažino ir gailisi, laikė šią aplinkybę atsakomybę švelninančia, be to, įvertino ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, būtent tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nuskalstamos veikos padarymui. Be to, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė ir į tai, jog nukentėjusysis pretenzijų neturi, nuteistasis atsiprašė nukentėjusiojo, prašė jo nebausti ir įvertinęs šių aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismas teisėjų kolegijos manymu pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę 10 (dešimt) mėnesių, t.y. žymiai mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.
Žemesnės instancijos teismas
Bausmių subendrinimo taisyklių pirmosios instancijos teismas nepažeidė. Kadangi veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, V. R. padarė prieš priimant ankstesnįjį Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-09-11 nuosprendį, skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4,9 dalimis, pirmosios instancijos teismas dalinio sudėjimo būdu subendrino su ankstesniu nuosprendžiu skirta 2 (dvejų) metų 3 (trijų )mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejus) metus ir 10 (dešimt) mėnesių, t.y. pridėjo tik dalį - 7 (septynis) mėnesius skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visų aukščiau aptartų aplinkybių svarbą ir reikšmę skiriant ir individualizuojant bausmę, todėl dar labiau bausmę švelninti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegijos manymu paskirtoji bausmė tiek už skundžiamu nusprendžiu padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir tinkamos realizuoti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Nuteistojo nurodytos aplinkybės dėl šeimos, teisėjų kolegijos manymu, neduoda pagrindo išvadai, kad skirtoji bausmė būtų akivaizdžiai neproporcinga nuteistojo padarytos veikos ir pateis nuteistojo pavojingumui ir siekiamiems tikslams.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistojo V. R. apeliacinį skundą atmesti.