- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-10-08
- Bylos Nr.
- 1-3539-753/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40207-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Kaltinamasis
- G. N.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo (Kaišiadorių) skyriaus prokurorės Aldonos Vitkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-40207-18 ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 63 straipsnio 1, 2 dalimis 5 dalies 1 punktu, paskirta 7530,00 Eur dydžio bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. rugpjūčio 20 d. apie 22.45 val., ties pastatu, pažymėtu Nr. 47, Pravieniškių gatvėje, Pravieniškių kaime, Kaišiadorių rajone, vairavo (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,22 promilės etilo alkoholio.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. N. nurodė, jog įtarimo esmę, kuo yra įtariamas, supranta, psichinėmis ligomis nesirgęs, psichiatro, narkologo įskaitose nėra įrašytas. Dėl įtarimo kaltę pripažįsta visiškai. Paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d. apie 18-19 val. grįžo iš darbo. Grįždamas namo nusipirko du 1 litro talpos butelius alaus „Tauro pilstner“, 4,8 laipsnių stiprumo ir automobilyje alų išgėrė. Namo negrįžo. Tuomet nusprendė važiuoti nusipirkti dar alaus. Kadangi Pravieniškėse esanti parduotuvė dirba ilgiausiai, jis nusprendė važiuoti į ją. Ten nusipirko dar du butelius alaus, vienas butelis buvo „Tauro pilstner“, kitas – „Utenos“, kuriuos taip pat išgėrė. Išgėręs ilgą laiką kalbėjo telefonu, todėl prarado laiko nuovoką. Baigęs kalbėti telefonu važiavo link namų ir sustojo prie geležinkelio bėgių, kur yra ženklas „STOP“. Priešais nepastebėjo jokio automobilio. Pajudėjęs važiavo nedideliu greičiu. Tuo metu supypsėjo jo telefonas ir jis pasižiūrėjo į telefoną. Tada pajautė smūgį, jog kažkur atsitrenkė. Iš karto išlipo iš automobilio. Pamatė, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Iš kito automobilio išlipo vaikinai. Jis iš karto atsiprašė, pasiūlė supildyti deklaracijas. To automobilio vairuotojas buvo pasimetęs. Į įvykio vietą ėmė rinktis žmonės. Buvo iškviesta policija. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis geranoriškai pateikė automobilio dokumentus ir savo vairuotojo pažymėjimą. Alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,38 promilių girtumas. Jis dėl to labai nustebo, kadangi nesijautė toks girtas. Pareigūnai pasakė, kad reikės duoti kraujo, kad būtų atliktas kraujo tyrimas. Jis su tuo sutiko, todėl buvo nuvežtas į Kaišiadorių ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo paimtas kraujo mėginys. Įmonė, kurioje jis dirba, automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lizinguoja iš įmonės (duomenys neskelbtini). Automobilis jam yra priskirtas tvarkyti darbinius reikalus (b. l. 56, 60, 56).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:
liudytojo R. K. parodymais, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d., apie 21.45 val. važiavo kartu su draugu Š. D. jo tėčiui S. A. K. priklausančiu automobiliu „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo jis. Maždaug ties Kaišiadorių r. sav., Pravieniškių k., Pravieniškių g. esančiu 47 namu pristabdė automobilį, tačiau sustoję nebuvo, kai iš galo pajuto smūgį į automobilį. Prieš tai matė, kad iš galo važiavo kitas automobilis, bet nesitikėjo, kad taip greitai priartės. Išlipęs pamatė, kad į galą įvažiavo automobilis „Nissan“. Iš jo išlipo vairuotojas, kuris buvo vienas. Iš karto suprato, kad jis neblaivus, nes išlipęs laikėsi už durelių, kadangi svirduliuodamas negalėjo pastovėti, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Tas vairuotojas – G. N. pripažino savo kaltę. Buvo iškviesti pareigūnai (b. l. 18-19);
liudytojo Š. D. parodymais, analogiškais liudytojo R. K. parodymams (b. l. 22);
liudytojo pareigūno Airido Klinkevičiaus parodymais, jog jis 2018 m. rugpjūčio 20 d. nuo 20.30 val. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. 8.30 val. dirbo pagal darbo grafiką kartu su Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK Veiklos skyriaus tyrėja Karolina Sturoniene. Dirbo radijo šaukiniu „4012“. Apie 22.20 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad Kaišiadorių r. sav., Pravieniškių k., ties Pravieniškių g. 47 namu į pranešėjo stovintį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Nuvykus nurodytu adresu, šalia parduotuvės, kryptimi nuo geležinkelio pervažos link Rumšiškių miestelio pamatė stovinčius du automobilius. Abu automobiliai, tai yra „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo ta pačia kryptimi, tai yra priekiu į išvažiavimą iš Pravieniškių kaimo, Rumšiškių kryptimi. Automobilio „Opel Astra“ galinė dalis buvo sustumta į automobilio vidų, o „Nissan Qashqai“ automobilis buvo sudaužytu priekiniu bamperius, sulankstytu kapotu. Prie minėtų automobilių stovėjo trys vyrai, o aplinkui būriavosi praeiviai. Bendraujant su šalia automobilių buvusiais vyrais nustatyta, kad automobilį „Nissan Qashqai“ vairavo G. N.. Automobiliu „Opel Astra“ važiavę asmenys paaiškino, kad važiuojant minėta transporto priemone, jie stojo prie Kaišiadorių r. sav., Pravieniškių k., Pravieniškių g. 47 esančio pastato, kai staiga į automobilio galinę dalį pajuto smūgį. G. N. geranoriškai sutiko pasitikrinti blaivumą ir alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,38 prom. girtumas. Pamatęs tokius rezultatus, G. N. labai nustebo ir nesutiko su tokiais rezultatais, alkoholio kiekio matuoklio rezultatų registracijos žurnale G. N. parašė, kad nesutinka su promilėmis ir pasirašė. G. N. neneigė vairavęs transporto priemonę, netgi prisipažino, kad išgėręs vairuoja ne be pirmą kartą, tačiau nesutiko su rezultatais. Tada jam buvo paaiškinta, kad reikės atlikti kraujo tyrimą. G. N. tai išgirdęs labai apsidžiaugė ir geranoriškai sutiko duoti kraujo. Įvykio vietoje G. N. buvo perduotas antrajam policijos ekipažui „4006“, kuris asmenį pristatė į Kaišiadorių ligoninės priėmimo skyrių kraujo mėginio paėmimui, o transporto priemonė „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai transportuota į Gudienos kaime esančią saugomų automobilių aikštelę. Kadangi G. N. sukėlė eismo įvykį, įvykio vietoje surinkta eismo įvykio medžiaga ir jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 24);
įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d. Kaišiadorių r., Pravieniškių kaime, ties Pravieniškių g. esančiu pastatu Nr. 47 yra įvykęs auto įvykis, apgadintas automobilis „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-8);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 8391/2018(01) nustatyta, kad G. N. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 2,22 promilės etilo alkoholio (b. l. 32);
Valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės duomenimis nustatyta, kad lengvojo automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas yra (duomenys neskelbtini), savininkas – (duomenys neskelbtini)(b. l. 37);
Kauno teritorinės muitinės tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus informacija nustatyta, kad lengvojo automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2018 m. rugpjūčio 20 d. – 7150,00 Eur (b. l. 46).
Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo G. N. veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi nustatyta, kad jis, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo sukėlė eismo įvykį, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 2,22 promilės etilo alkoholio).
Savo kaltę kaltinamasis G. N. pripažino visiškai. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nesunki baigta nusikalstama veika. Kaltinamojo G. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį: G. N. teistas, paskirta baudą moka dalimis (b. l. 68-83), baustas administracine tvarka, galiojanti nuobauda paskirta už 2018 m. rugpjūčio 20 d. padarytą administracinį nusižengimą, kitų galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 88-94), dirba (b. l. 95-96), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (b. l. 84-87), vedęs. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam G. N. paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – baudą – ir jos dydį (BK 47 straipsnis). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta bauda. Vadovaujantis BK 140 straipsnio 9 dalimi ir BK 65-66 straipsniais, į G. N. skirtą bausmę įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas sulaikyme.
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad G. N. padarė ypač neatsakingą, sukėlusį grėsmę ne tik jam, bet ir visuomenės saugumui, nusikaltimą, jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius G. N. padaryto nusikaltimo pavojingumą bei jo asmenybę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Teismas sprendžia, jog G. N. nustatytinas minimalus (vienerių metų) draudimo naudotis teise vairuoti terminas.
BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę, atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, valdytojas yra (duomenys neskelbtini), savininkas – (duomenys neskelbtini)(b. l. 37), kaltinamasis G. N. automobiliu naudojosi darbiniais reikalais. Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus duomenimis, automobilio, analogiško automobiliui „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 7150,00 Eur (b. l. 46). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo G. N. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 7150,00 Eur.
Kaltinamajam G. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2014 m. sausio 17 d. Valstybės įmonės „Regitra“, paėmimas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą, rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintinas, o vairuotojo pažymėjimas perduotinas Valstybės įmonei „Regitra“.
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nurodė, kad proceso išlaidos byloje – 41,70 Eur už automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimą ir pervežimą. Nagrinėjamu atveju automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo automobilių aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), išlaidos nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, kadangi byloje nėra duomenų kiek konkrečiai Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyrius sumokėjo už automobilio transportavimą ir saugojimą, taip pat nėra duomenų apie išrašytą sąskaitą, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo, nes šios išlaidos realiai dar nėra patirtos, be to, byloje pateikta tik Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus vedėjos pavaduotojos pažyma (b. l. 48). Pažymėtina, kad toks sprendimas neužkerta kelio savo teisę į nuostolių atlyginimą įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. N. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę – 51 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. N. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajam 34 (trisdešimt keturių) MGL (1700,00 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą baudą subendrinti su Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta bauda ir paskirti 9230,00 Eur dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į G. N. skirtą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą (nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. 22.26 val. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. 12.23 val.), išbūtą laikinai sulaikytu, 1 parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir skirti G. N. galutinę bausmę – 9130,00 Eur (devynių tūkstančių vieno šimto trisdešimties eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 3 dalimi bei 68 straipsniu, paskirti G. N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, iš G. N. išieškoti konfiskuotino turto – darant nusikalstamą veiką panaudoto daikto – automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 7150,00 Eur (septynis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų) valstybei.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. 00131557, išduoto 2014 m. sausio 17 d. Valstybės įmonės „Regitra“, paėmimą, palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą – jas panaikinti ir G. N. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00131557, išduotą 2014 m. sausio 17 d. Valstybės įmonės „Regitra“, perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.
Transporto priemonę „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti toliau naudotis ir disponuoti jos valdytojai (duomenys neskelbtini).
Baudą privaloma sumokėti per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801.
Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.
Išaiškinti G. N., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.