- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-04-01
- Bylos Nr.
- 1A-213-898/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00106-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Ugnius Trumpulis, Arūnas Budrys
- Nukentėjusysis
- D. U.
- Nuteistasis
- K. S.
- Advokatai
- Arūnas Bertulis
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. ir jo gynėjo advokato Arūno Bertulio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme,
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies 1 punkto nuostatomis bausmės subendrintos apėmimo būdu ir K. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė ? laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų šešių mėnesių terminui, kartu įpareigojant K. S.:
- per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiosios D. U.; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistųjų priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- per pirmus šešis nuosprendžio vykdymo mėnesius atlyginti nukentėjusiajai D. U. priteistą turtinę ir neturtinę žalą, kurios bendra suma 950 (devyni šimtai penkiasdešimt) Eur, mokant ne mažiau kaip po 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) Eur kas mėnesį.
Į bausmės laiką įskaitytas K. S. jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ? viena para, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 28 d.
Nukentėjusiosios D. U. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir nukentėjusiosios naudai iš K. S. priteista 650 (šeši šimtai penkiasdešimt) Eur turtinei žalai ir 300 (trys šimtai) Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. K. S. nuteistas už tai, 2015 m. lapkričio 29 d., atvykęs pašalinti 2015 m. lapkričio 13 d., D. U. namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nekokybiškai sumontuotos telefonspynės trūkumų, bendru susitarimu, apsiėmęs atlikti D. U. daugiau smulkių elektros instaliacijos darbų, bei pasisiūlęs patikrinti name įrengtą signalizaciją ir, apžiūrėjęs signalizacijos centrinį mazgą, piktnaudžiaudamas šių reikalų neišmanančios D. U. pasitikėjimu, melagingai nurodė, kad signalizacija sugedusi ir todėl yra didelis gaisro pavojus bei įtikino pastarąją, kad būtina keisti signalizacijos centralę. Išvažiavęs neva nupirkti keistinų signalizacijos centralės detalių, grįžo ir neva atliko signalizacijos remonto darbus ir, kaip neva turėtų išlaidų, iš viso 544,05 Eur, pagrindimą pateikė D. U. L. K. atspaudu „Personalo specialistė administratorė L. K.“ bei nenustatyto asmens parašu patvirtintą žinomai netikrą dokumentą – „2015 m. lentelė Medžiagos“, kuriame nurodyti signalizacijos dalių pavadinimai ir kainos: centralė DSC PC 5010 ? 328,73 Eur, klaviatūros procesorius PC 568 ? 118,15 Eur, apsauginis elektroninis modulis PTZ-18 12V ? 97,17 Eur. Apgaulės įtakoje D. U. sumokėjo K. S. už signalizacijos remontą ir už minėtas detales iš viso 650 Eur, nors K. S. šių detalių D. U. namo signalizacijos sistemoje nesumontavo, jis taip pat neatliko kitų signalizacijos remonto darbų. Taip K. S., panaudojęs suklastotą dokumentą, apgaule savo naudai įgijo D. U. priklausančius 650 Eur. Šie K. S. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir atsiliepimo į skundus argumentai
2. K. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Skunde pažymi, kad remiantis byloje esančiais įrodymais nuteistajam nusikalstamos veikos buvo inkriminuotos netinkamai, o apkaltinamasis nuosprendis priimtas nuteistojo kaltės nepagrindžiant jokiais objektyviais įrodymais, t. y. vadovaujantis tik subjektyviais D. U. paaiškinimais.
2.1. Skunde nurodo, kad dėl žinomai suklastoto dokumento (popieriaus lapo su užrašu ,,2015 m. lentelė medžiagos“) panaudojimo, bylos eigoje nebuvo įrodinėjama, jog dokumente nurodyti duomenys visiškai neatitiko tikrovės ir turėjo kokios nors teisinės reikšmės bei sukėlė teisiškai reikšmingus padarinius. Byloje buvo nustatyta, kad neatitinkantis tikrovės yra tik L. K. parašas, tačiau kiti duomenys – prietaisų pavadinimai, kainos ir spaudai – suklastoti nebuvo, t. y. jų tikrumas nebuvo paneigtas. Byloje niekas neįrodinėjo ir teismas nevertino, kaip šie duomenys ir D. U. nežinomos L. K. netikras parašas pažeidė nukentėjusiosios teises ir sukėlė jai reikšmingus teisinius padarinius. Atsižvelgiant į visa tai, K. S. nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje nepadarė, nes jo veikoje nebuvo visų būtinų objektyvių ir (ar) subjektyvių jam inkriminuoto nusikalstamo sudėties požymių. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje nebuvo ir nėra paties tariamai suklastoto Dokumento originalo, t. y. tariamas nusikaltimo įrankis iki šiol yra pas D. U.. Dokumentą galėjo parengti ir pati D. U.. Byloje negalėjo būti įrodymais patikrinta K. S. inkriminuota aplinkybė, jog neva jis pateikė D. U. žinomai suklastotą dokumentą.
2.2. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog vienas iš būtinų sukčiavimo sudėties požymių – apgaulė, K. S. veikoje pasireiškė įtikinėjimu, kad neva reikia pakeisti signalizaciją, tariamu jos pakeitimu bei tariamai suklastoto Dokumento pateikimu. Šios aplinkybės nebuvo įrodytos. K. S. viso proceso metu neigė aiškinęs D. U. apie signalizaciją ir atlikęs kokius nors jos taisymo ir keitimo darbus. Liudytojas N. J. taip pat nepatvirtino taisęs signalizaciją. Be subjektyvių D. U. ir suinteresuotos jos dukters parodymų, byloje nėra surinkta įrodymų patvirtinančių kaltinamajame akte nurodytus teiginius.
2.3. Byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių teismo nuosprendyje nurodyto ir K. S. priskirto teiginio, jog neva jis melavo sakydamas, kad signalizacija yra sugedusi ir ją būtina keisti, t. y. nesurinkta jokių įrodymų, kad signalizacija iš tiesų tuo metu buvo veikianti ir jos nereikėjo taisyti. Apelianto teiginiai nuosprendyje priskiriami prie jo tariamai panaudotos apgaulės, kurią byloje būtina įrodyti. Teismas nepagrįstai vadovavosi parodymus keitusio liudytojo N. J. paaiškinimais, kuris vargu ar būtų pripažinęs, kad jo įrengta signalizacija neveikė ar veikė netinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra objektyvių įrodymų apie signalizacijos būklę 2015 m. lapkričio mėnesį, pirmosios instancijos teismas K. S. nepagrįstai priskyrė apgaulės turinį sudarančius minėtus teiginius, kurie nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjime teisme metu, nebuvo įrodyti.
2.4. Skunde akcentuojama, kad tarp nuteistojo ir D. U. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, todėl teismas nepagrįstai juos priskyrė prie baudžiamųjų bei taikė K. S. baudžiamąją atsakomybę. Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į nukentėjusio galimybių apginti savo pažeistas teises civilinio proceso priemonėmis sumenkinimą, kaip prievolės išvengimo būdą. Aplinkybių, kad K. S. sąmoningai sudarė situaciją, jog nukentėjusioji negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas – nenustatyta. Todėl jo veikoje nėra ir negali būti sukčiavimo požymių. Atsižvelgiant į tai baudžiamasis procesas K. S. atžvilgiu turėjo būti nutrauktas, o apkaltinamasis nuosprendis – panaikintas.
2.5. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo N. J. ir D. U. parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Liudytojas N. J. 2019 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje pateikė melagingus faktus nurodydamas, kad K. S. slapstėsi ir keitė telefono numerį, nors pats liudytojas 2019 m. kovo 5 d. apklausos metu parodė, kad ,,po įvykio K. man dar skambino, rašė sms, kvietė susitikti, bet aš su juo taip ir nebuvau susitikęs“. Tuo tarpu 2018 m. spalio 10 d. parodymuose N. J. nurodė priešingai, kad jis buvo sutikęs K. S., tačiau apsimetė, kad nematė ir nekalbėjo. Duodamas parodymus teismo posėdyje 2019 m. gruodžio 17 d., N. J. taip pat melavo, t. y. nurodė, kad neva K. S. jam sakė, kad pakeitė signalizaciją, nors dar 2016 m. kovo 15 d. apklausoje šis liudytojas nurodė, kad K. S. tik nesiginčijo, kad paėmė pinigų sumą ir viską padarė. Be to, N. J. 2019 m. gruodžio 17 d. posėdyje taip pat melavo, nurodydamas, kad neva įrengė signalizaciją, t. y. centralę DCS PC 1864 pas D. U., nors duodamas parodymus 2018 m. spalio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įrengė „berods centralę DSC PC 5020“, t. y. faktiškai patvirtino 2019 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio metu savo duotus parodymus, kad galėjo pastatyti ir centralę, nurodytą Dokumente, t. y. DCS PC 5010. Teismas negalėjo laikyti patikimais šio liudytojo nurodytus prieštaringus teiginius, jog neva jis įstatė signalizacijos centralę PC 1864.
2.6. Skunde pažymima, kad D. U. tai pat pateikė melagingus faktus, nurodydama, kad suma, neva kaip sumokėta už tariamą signalizacijos pakeitimą, yra 650 Eur. Šie D. U. teiginiai prieštarauja liudytojo N. J. parodymams tiek duotiems 2016 m. kovo 15 d., tiek 2018 m. spalio 15 d., kuriuose nurodyta, kad jam nukentėjusioji sakė, kad už darbus K. S. antrą kartą sumokėjusi 600 Eur. Be to, tariamo nusikaltimo dieną nuo banko sąskaitos buvo nuimta tik 500 Eur suma. Kitų grynųjų pinigų sumokėjimo fakto, taip pat byloje nebuvo įrodyta.
2.7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas tenkindamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos (300 Eur) visiškai nepagrįstai nurodė, kad ją priteisia dėl to, jog nuteistasis neva apkaltino D. U. seksualiniu priekabiavimu. Šioje byloje teismas nenurodė jokių kriterijų ar aplinkybių, susijusiu su K. S. inkriminuojamomis veikomis, kurios būtų sukėlusios nukentėjusiajai neturtinę žalą, t. y. byloje nebuvo įrodyta, jog dėl tariamai kaltinamojo panaudotos apgaulės ar suklastoto dokumento D. U. būtų patyrusi kokią nors neturtinę žalą. Priešingai, iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas neturtinę žalą priteisė dėl tariamo seksualinio priekabiavimo, kuris nebuvo inkriminuotas šioje byloje ir jo padarymas nebuvo įrodytas. Atsižvelgiant į tai, neturtinė žala priteista nepagrįstai.
3. K. S. gynėjo advokato A. Bertulio apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. nuosprendį ir skirti K. S. su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (už BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausmę, o už BK 300 straipsnio 1 dalį skirti baudą ir šias bausmes apimti galutine bausme paskiriant laisvės apribojimą).
3.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę ir nepagrįstai baudos skyrimo galimybę atmetė vertindamas jos galimo neįvykdymo perspektyvas. Nuteistajam yra suteikiama galimybė savo noru įvykdyti šią bausmę ir tik per nustatytą terminą šios pareigos neįvykdžius, bauda gali būti išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad bausmė (bauda) gali būti neįvykdyta, nesuteikia pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti K. S. skiriant tik su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Pirmą kartą teisiamam asmeniui teismas neturėtų skirti laisvės atėmimo bausmės.
3.2. Skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo aiškinimu, jog laisvės apribojimo ir viešųjų darbų bausmės, numatytos už sukčiavimą, neva nedera su arešto ir baudos bausmių rūšimis, numatytomis už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Tarp BK 54 straipsnyje nustatytų kriterijų nėra tokio, kuris reikštų bausmių, skiriamų už skirtingus nusikaltimus derėjimą tarpusavyje. Teismo motyvas, neskirti švelnesnių bausmių, o skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę, nes neva laisvės apribojimas nedera su bauda yra neteisėtas. Skiriant bausmę už kelias nusikalstamas veikas BK 65 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas pakeisti baudą nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje numatytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių – griežtesne bausme apimti baudą, ją iš dalies ar visiškai pridėti prie griežtesnės bausmės.
Atsiliepimas
3.3. Skunde teigiama, kad įvertinus K. S. asmenybę (administracine tvarka nebaustas, iš dalies darbingas, visuomeniškai aktyvus, turintis teigiamai jį charakterizuojančių atsiliepimų, valstybės apdovanojimų) bei nusikalstamos veikos pavojingumą, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės bei skiriant su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
4. Atsiliepimu į (nuteistojo gynėjo) apeliacinį skundą nukentėjusioji D. U. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad BK 55 straipsnis nedraudžia asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, skirti laisvės atėmimo bausmę. Teismas skyrė gerokai sušvelnintą galutinę bausmę už du nusikaltimus, nustatė mažesnę terminuoto laisvės atėmimo trukmę, atidėjo bausmės vykdymą ir nustatė nuteistojo elgesiui teigiamą poveikį galinčias daryti baudžiamojo poveikio priemones. Teismas skyrė ne trumpalaikį įkalinimą, kuris anot nuteistojo advokato gali stumtelti nusikaltusį žmogų dar toliau už visuomenės ribų, o švelnesnį laisvės atėmimo bausmės variantą, kai tiesioginio įkalinimo realiai išvengiama. Nesutinka su skunde prašomomis pakeisti bausmės rūšimis. Laisvės apribojimas yra mažai susijęs su K. S. padarytų tyčinių nusikaltimų specifika. Laisvės apribojimas vargu ar gali padaryti geresnę teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Skirtinos baudos nepagrįstumą aiškiai argumentavo pirmosios instancijos teismas. Apylinkės teismo nuosprendyje pateikta išvada, kad laisvės apribojimo bausmė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nedera su baudos bausme pagal BK 300 straipsnio 1 dalį yra pagrįsta.
5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras ir nukentėjusioji apeliacinius skundus prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
6. Skunduose teigiama, kad teismas padarė netinkamas išvadas dėl dviejų nusikalstamų veikų sudėties požymių buvimo K. S. veiksmuose, ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, manoma, jog nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, o byloje nėra pakankamai įrodymų, kad K. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nesutinkama su priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiais bei teigiama, kad netinkamai paskirta bausmės rūšis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo įrodymus, padarė pagrįstas išvadas K. S. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, tačiau netinkamai taikė baudžiamosios teisės normas ir nesivadovavo aktualia teismų praktika. Dėl to nepagrįstai K. S. pripažino kaltu padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o tai lėmė neteisingą bausmės paskyrimą.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
7. Nuteistojo apeliaciniame skunde nesutinkama su apgaulės prieš D. U. panaudojimu. Apeliantas neigia įtikinėjęs nukentėjusiąją pakeisti signalizacijos sistemos dalis ar atlikęs kokius signalizacijos taisymo veiksmus bei nurodo, kad jo kaltė pagrįsta tik subjektyviais D. U. ir suinteresuotos jos dukros S. U. parodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiosios ir liudytojos S. U. parodymai apie tai, kad nuteistasis jas įtikino dėl signalizacijos sistemos taisymo būtinumo, dėl signalizacijos detalių įsigijimo ir taisymo darbų imitavimo, yra išsamūs ir nuoseklūs, jie atitinka kitus byloje ištirtus įrodymus (kitų liudytojų parodymus ir rašytinius įrodymus), o apylinkės teismas jais pagrįstai vadovavosi pripažindamas K. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Aplinkybes apie apsimestinius K. S. signalizacijos taisymo darbus patvirtino ir liudytojai D. J. ir N. J., kurie po nukentėjusiosios skambučio atvykę pas ją į namus pastebėjo, kad realiai jokie signalizacijos taisymo darbai nebuvo atlikti, detalės nebuvo pakeistos (buvo likę nepaliestos sumontuotos ankstesnės detalės, kurias įrengė liudytojai) ir apgauta D. U. K. S. sumokėjo už tariamai atliktus signalizacijos sistemos taisymo darbus. Ypatingai svarbūs liudytojo N. J. parodymai, kuriuose atsispindi, kad K. S. net neslėpė nuo liudytojo, jog apgavo nukentėjusiąją (teigė, jog ji niekada neįrodys, kad sumokėjo jam pinigus už centralės pakeitimą ir yra pati kvaila, kad sumokėjo tokią sumą). Taip pat šio liudytojo parodymai patvirtina, kad K. S. neturėjo jokios techninės galimybės pakeisti signalizacijos centralę, nes tam reikia žinoti signalizacijos instaliacijos kodą, kurį žino tik signalizaciją įdiegęs meistras. Be to, nuteistojo panaudotame suklastotame dokumente nurodyta signalizacijos sistemos centralė DSC PC 5010, tačiau nukentėjusiosios namuose įrengta visai kita signalizacijos sistema – DSC PC 1864. Tai nustatyta remiantis D. U. namuose įrengtos signalizacijos instrukcija ir nukentėjusiosios pateiktomis nuotraukomis su signalizacijos centralės modelio pavadinimu jos namuose. Šios aplinkybės, kaip ir aukščiau aptartos, tik dar kartą patvirtina, kad jokie signalizacijos taisymo darbai nebuvo atlikti.
8. Nuteistojo versiją, kad jis su signalizacijos taisymu nėra susijęs, o pas D. U. atliko tik papildomus darbus (numatytus antroje sutartyje), paneigia jo paties veiksmai, kuriuos jis pripažino savo paaiškinimuose. Jis sutiko, kad buvo išėmęs du signalizacijos daviklius, kuriuos ketino pakeisti, nes jie buvo sugedę. Ši aplinkybė patvirtina, kad nuteistasis apsiėmė atlikti signalizacijos taisymo darbus, šiuos veiksmus nuteistasis atliko savo iniciatyva, nes apie šiuos dalykus nenusimananti D. U. negalėjo nustatyti daviklių gedimo. Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad byloje visiškai pagrįstai nustatyta, jog K. S. teikė tikrovės neatitinkančią informaciją nukentėjusiajai dėl signalizacijos gedimo, apsimetė, kad nupirko reikiamas signalizacijos sistemos detales ir imitavo atliktus darbus, už kuriuos pareikalavo sumokėti žinomai suklastotame dokumente nurodytą pinigų sumą ir tokiu būdu neturėjęs jokių realių išlaidų savo naudai apgaule įgijo D. U. pinigus – 650 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
9. Skunde teigiama, kad byloje nebuvo surinkta duomenų, jog įvykių metu signalizacija iš tiesų buvo veikianti ir jos nereikėjo taisyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aplinkybė dėl signalizacijos veikimo nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, nes nustatyta, kad K. S. įtikinęs nukentėjusiąją dėl signalizacijos gedimo ir pažadėjęs ją sutaisyti, signalizacijos sistemos taisymo darbų visiškai neatliko. Signalizacija buvo veikianti ir prieš apsimestinius K. S. taisymo darbus ir po jų, kai atvykę D. J. ir N. J. patvirtino, kad jokie taisymo darbai nebuvo atlikti ir tebėra likusi jų statyta signalizacijos sistema. N. J. parodymuose tvirtina, kad per jo visą darbo karjerą (20 metų) nėra buvę atvejo, kad reikėtų taisyti signalizacijos centralę, nes jos įprastai keičiamos ne dėl gedimų, o dėl atsirandančių naujesnių technologijų. Signalizacija be jokių trikdžių D. U. namuose veikia iki šiol. Taigi skunde keliama abejonė dėl signalizacijos būklės 2015 m. lapkričio mėnesį, neturi jokios įtakos K. S. nusikalstamų veikų kvalifikavimui.
Dėl įrodymų vertinimo.
10. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir ginčijamas liudytojo N. J. parodymų nuoseklumas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas ginčija liudytojo parodymus dėl aplinkybių, kurios niekaip nepaneigia fakto, kad K. S. padarė nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi šio liudytojo parodymais ir nenustatė jo parodymuose reikšmingų neatitikimų, prieštaravimų ar nenuoseklumo. Skunde motyvuojant N. J. parodymų prieštaringumą ir nenuoseklumą dalis parodymų yra ištraukiami iš konteksto, pabrėžiamos pasirinktos liudytojo duotų parodymų dalys, interpretuojamas jų turinys. Teisėjų kolegija įvertinusi skunde nurodomus parodymų neatitikimus ir bendrą liudytojo parodymų turinį, neturi pagrindo teigti, jog N. J. parodymai yra nenuoseklūs.
11. Skunde teigiama, jog liudytojas N. J. 2019 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje pateikė melagingus faktus nurodydamas, kad K. S. slapstėsi ir keitė telefono numerį, o 2019 m. kovo 5 d. apklausos metu parodė, kad po įvykio K. S. pats skambino, kvietė susitikti, bet N. J. su juo taip ir nesusitiko. 2018 m. spalio 10 d. duodamas parodymus N. J. nurodė priešingai, kad jis buvo sutikęs K. S., tačiau apsimetė, kad nematė ir nekalbėjo. Pažymėtina, kad šios aplinkybės neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl K. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką ar jo veiksmų kvalifikavimo. Šie neatitikimai nesumenkina liudytojo parodymų patikimumo, nes dėl esminių įvykio aplinkybių N. J. parodymai buvo nuoseklūs.
12. Skunde taip pat tvirtinama, jog 2019 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje, N. J. melavo, kad K. S. jam sakė pakeitęs signalizaciją, nors dar 2016 m. kovo 15 d. liudytojas nurodė, kad K. S. tik nesiginčijo, kad paėmė pinigų sumą ir viską padarė. Patikrinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nustatyta, kad jis visada tvirtino, jog K. S. jam sakė tvarkęs signalizacijos centralę. 2016 m. kovo 15 d. duodamas parodymus N. J. teigė, kad paskambinus K. S. šis jam sakė, jog suma buvo sutartinė ir jeigu D. U. moka tokius pinigus, tai tegu moka. Jis nesiginčijo, kad paėmė tokias sumas pinigų. Dar kartą paskambinus K. S. šis pradėjo aiškinti, kad viską padarė ir suma buvo sutartinė. 2018 m. spalio 15 d. liudytojas nurodė analogiškas aplinkybes dėl pokalbių su K. S.. 2019 m. lapkričio 29 d. teisme, duodamas parodymus, liudytojas paaiškino, kad po pokalbio su D. U. paskambino K. S., kuris jam paaiškino, kad nuvažiavo į Lavoriškes, į firmą, nupirko centralę ir pastatė (atkreiptinas dėmesys, kad UAB „L“ rašte nurodyta, jog nei 2015 metais, nei šiuo metu suklastotame dokumente nurodytomis detalėmis įmonė neprekiavo (t. 3 b. l. 7-9)). Aiškino, kad D. U. paprašė ir jis pakeitė, viską padarė. 2019 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje liudytojas patvirtino, kad K. S. jam sakė, kad pakeitė signalizacijos centralę. Įvertinus šiuos liudytojo parodymus jokių prieštaravimų ar nenuoseklumo juose teisėjų kolegija neįžvelgia.
Žemesnės instancijos teismas
13. Skunde tvirtinama, jog N. J. 2019 m. gruodžio 17 d. posėdyje melavo, kai nurodė, kad pas D. U. neva įrengė signalizaciją, t. y. centralę DCS PC 1864, nors duodamas parodymus 2018 m. spalio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įrengė centralę DSC PC 5020. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis parodymų netikslumas jau buvo įvertintas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir pripažinta, kad tai yra apsirikimo klaida, nes 2018 m. spalio 15 d. liudytojas, aptardamas D. U. namuose įstatytą signalizacijos modelį, tvirtino gerai neprisimenantis konkretaus modelio, kadangi įrenginėja daug signalizacijos sistemų. Taip pat apylinkės teismas tinkamai pažymėjo, kad DSC PC 5020 modelis net ir nenurodytas nukentėjusiajai paliktoje apsaugos sistemos PC1616/PC1832/PC1864 vartotojo instrukcijoje, kas reiškia, kad sumontuotas buvo būtent vienas iš instrukcijoje nurodytų modelių. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo argumentais ir pabrėžia, kad tikslaus signalizacijos modelio neįvardijimas praėjus 5 metams nuo tada, kai jis buvo sumontuotas (signalizacija sumontuota 2013 metais, o parodymus davė 2018 metais), nesudaro pagrindo teigti, kad liudytojo parodymai yra nenuoseklūs ir jis sako netiesą. Be to, duodamas parodymus teisme ir susipažinęs su pateiktomis signalizacijos sistemos nuotraukomis, liudytojas patvirtino, kad tai yra signalizacijos modelis, kuris buvo įrengtas D. U. namuose.
14. Skunde pažymima, kad D. U. melagingai nurodė už signalizacijos sistemos taisymą neva sumokėtą pinigų sumą (650 Eur), nes 2016 m. kovo 15 d. ir 2018 m. spalio 15 d. N. J. parodė, kad jam nukentėjusioji sakiusi, jog už darbus K. S. antrą kartą sumokėjo 600 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytojo nurodyta suma galėjo būti netiksli, tačiau konkreti D. U. sumokėta pinigų suma nustatyta kitais byloje ištirtais įrodymais. Liudytoja S. U. paaiškino, jog įvykio dieną namuose jos mama neturėjo pakankamai pinigų (turėjo tik 150 Eur), todėl jie važiavo iki bankomato, kur motina išgrynino papildomai 500 Eur ir visus pinigus padavė K. S., kuris perskaičiavo pinigus. D. U. banko sąskaitos išklotinė patvirtina, kad įvykio dieną iš jos sąskaitos buvo išgryninta 500 Eur. Ypatingai svarbūs akistatos tarp D. U. ir K. S. metu gauti duomenys, kur nuteistasis pripažino, kad Santariškėse prie bankomato išgryninusi pinigus D. U. jam sumokėjo 650 Eur. Nors nuteistasis tvirtino, kad ši pinigų suma buvo sumokėta už antroje rašytinėje sutartyje numatytus darbus, tačiau šioje sutartyje įrašyta suma tik už medžiagas, t. y. 56,37 Eur (t. 2, b. l. 32), o ne 650 Eur, todėl šie nuteistojo teiginiai nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių. Be to, paties nuteistojo pozicija nenuosekli, nes akistatos metu tvirtinęs, kad gavo 650 Eur, teisme sakydamas paskutinį žodį (atsisakė duoti parodymus) teigė, kad iš nukentėjusiosios gavo 500 Eur. Taigi N. J. parodymų netikslumas dėl K. S. sumokėtos pinigų sumos nereiškia, kad D. U. sakė netiesą apie K. S. sumokėtą pinigų sumą.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
15. Kasacinio teismo praktikoje numatyta, kad žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018).
16. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad K. S. būtų suklastojęs minėtą dokumentą, jam inkriminuojamas tik suklastoto dokumento panaudojimas sukčiaujant. Nors K. S. skunde nurodo, jog byloje nebuvo įrodinėjama ar dokumentas (popieriaus lapas su užrašu ,,2015 m. lentelė medžiagos“) ir jame nurodyti duomenys neatitiko tikrovės ir turėjo kokios nors teisinės reikšmės bei sukėlė nukentėjusiajai teisiškai reikšmingus padarinius, bei tvirtina tokio dokumento iš vis nukentėjusiajai nepateikęs, kad nepaneigta, jog nukentėjusioji pati galėjo tokį dokumentą pagaminti, teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Byloje neabejotinai nustatyta, kad K. S. panaudojo žinomai suklastotą dokumentą ir tai buvo sudėtinė nusikalstamo sukčiavimo dalis, kurio rezultate nuteistasis neteisėtai įgijo D. U. priklausančias pinigines lėšas. Suklastoto dokumento panaudojimas ir juo sukeltas poveikis D. U., lėmęs jos apsisprendimą sumokėti K. S. pinigus už neva atliktą signalizacijos sistemos tvarkymą, įrodytas pačios nukentėjusiosios ir liudytojos S. U. parodymais, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti bei kita byloje surinkta medžiaga. Viso proceso metu jos nuosekliai tvirtino, kad K. S., nustatęs, jog signalizacijos sistema yra sugedusi ir gali sukelti gaisrą, pasisiūlė ją pataisyti ir nurodė, jog reikalingų detalių gali gauti net ir sekmadienį iš pažįstamos L.; grįžęs ir neva sutvarkęs signalizaciją parodė dokumentą su pirktų detalių pavadinimais, kainomis ir L. K. antspaudu bei parašu. Šie parodymai gretinant juos su kitų asmenų nurodytomis aplinkybėmis ir byloje ištirtais įrodymais ? L. K. (dabartinė pavardė S.), jog ji nuo 2014 m. dirbo įmonėje, kuri teikė buhalterinių apskaitų paslaugas, iš darbo išėjo 2015 m. balandžio mėnesį, o antspaudą paliko darbe, jokių prekių apskaitų ji nevykdė ir dokumente esantis parašas nėra jos, K. S. nepažįsta; N. J. parodymais, jog patikrinęs nustatė, kad signalizacija nebuvo keista ir jokios medžiagos nebuvo keistos; Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. gruodžio 14 d. specialisto išvada Nr. 11-1726 (17), kurioje nurodyta, kad tiriamą dokumentą pasirašė ne L. K., patvirtina, kad K. S. panaudojo žinomai suklastotą dokumentą, kuris nulėmė nukentėjusios apsisprendimą sumokėti nuteistajam už neva atliktas paslaugas.
17. Apelianto keliamą versiją, jog D. U. galėjo pati suklastoti dokumentą, nes nesudėtingai susisiekė su L. K., paneigia tai, kad byloje iki šio įvykio nenustatytas joks D. U. ir L. K. ryšys, L. K. iki išėjimo iš darbo (daugiau nei prieš 6 mėn. iki įvykio) dirbo visiškai kitoje srityje, nesusijusioje su prekių išdavimu. D. U. veikla taip pat nėra niekaip susijusi su signalizacijos įrengimo prekėmis ir detalėmis, t. y. visuotinai žinomais duomenimis ji yra Lietuvos etnomuzikologė, etnochoreologė, mokslų daktarė (https://lt.wikipedia.org/). Tad akivaizdu, kad D. U., dar įvykių pradžioje, telefoninio pokalbio metu su N. J., nurodė jam detalių pavadinimus, kurie, yra pakankamai specifiški ir sudėtingi, būtent iš lapelio (suklastoto dokumento), kurį jai pateikė neva signalizacijos keitimo darbus atlikęs ir specifinių žinių turintis K. S.. Pažymėtina ir tai, kad tas pačias aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir susirašinėdama su dokumente esančio antspaudo savininke L. K., bandydama išsiaiškinti situaciją.
18. Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko ir apelianto skundo argumentą, jog neįrodyta, kad nuteistasis galėjo žinoti apie dokumento suklastojimą. Kaip minėta aukščiau, byloje nustatyta, jog L. K., K. S. neva atliktų signalizacijos keitimo darbų, metu, jokios signalizacijos prekių apskaitos nevykdė ir nebedirbo buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančioje įmonėje, realiai jokios signalizacijos prekės nupirktos ir pakeistos D. U. name nebuvo, tad vien jau tai neabejotinai patvirtina, jog K. S. minėtą dokumentą gavo neaiškiomis aplinkybėmis jį panaudojo – pateikė D. U.. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad K. S. pateikdamas dokumentą su prekių pavadinimais ir kainomis, kurios realiai nupirktos nebuvo, ant kurio uždėtas asmens antspaudas ir parašas, kuris šioje srityje nedirba ir nėra su tuo susijęs bei jo nepažįsta, suvokė, kad disponuoja suklastotu dokumentu. Atsižvelgiant į tai, kad pagal aktualią teismų praktiką, tokie nuteistojo veiksmai sukčiavimo nusikalstamų veikų atvejais nėra papildomai kvalifikuojami pagal BK 300 straipsnį, K. S. yra išteisinamas dėl BK 300 straipsnio 1 dalies (suklastoto dokumento panaudojimas buvo kito nusikaltimo ? sukčiavimo (BK 182 straipsnio 1 dalyje) sudėtinė dalis).
Civilinių ir baudžiamųjų santykių atskyrimas.
19. Skunde pabrėžiama, kad tarp nuteistojo ir D. U. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, todėl teismas nepagrįstai juos priskyrė prie baudžiamųjų bei taikė K. S. baudžiamąją atsakomybę. Tvirtinama, kad nenustatyta aplinkybių, jog nukentėjusioji negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, todėl apkaltinamasis nuosprendis turėtų būti panaikintas. Teisėjų kolegijos vertinimu šie skundo argumentai nepagrįsti. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinės teisės pažeidimo ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, teisės į jį įgijimo ar prievolės išvengimo būdas. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-264-895/2016). Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2011). Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių konstatuoti sutarties buvimą, nustatyti sutarties šalis ir padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-535/2011, 2K-48-696/2017, 2K-7-152-895/2019). Nagrinėjamu atveju K. S. panaudota apgaulė dėl signalizacijos sistemos taisymo buvo esminė (įtikinimas dėl remonto būtinumo, dokumento su neva pakeistomis detalėmis ir jų kainomis pateikimas, remonto darbų imitavimas), kuri nulėmė D. U. apsisprendimą perduoti jam pinigus už darbus, kurių jis neatliko. Tarp šalių susiklostę civiliniai santykiai peraugo į baudžiamuosius, nes K. S. sukčiavo, ir jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
Dėl neturtinės žalos dydžio.
20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas tenkindamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos visiškai nepagrįstai nurodė, kad ją priteisia dėl to, jog nuteistasis neva apkaltino D. U. seksualiniu priekabiavimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas argumentavo tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai pagrindus ir pateikė žalos dydžio nustatymo argumentus. Apeliantas skunde nurodydamas, jog teismas neturtinę žalą priteisė dėl tariamo seksualinio priekabiavimo, selektyviai išskyrė tik vieną teismo motyvą, bet pirmosios instancijos teismas pateikė ne vieną argumentą, kodėl turėtų būti priteista nuosprendyje nurodytų dydžių turtinė ir neturtinė žala. Apylinkės teismas, priešingai nei teigiama skunde, netgi paneigė, kad K. S. teiginiai apie seksualinį priekabiavimą nelaikytini nei sukėlusiais grėsmę nukentėjusiosios reputacijai, nei tai gali būti pripažinta bendravimo galimybių sumažėjimo priežastimi. Nors apylinkės teismas pripažino, kad tiesos neatitinkantis pareiškimas ir kaltinimas seksualiniu priekabiavimu yra labai žeidžiantis, tačiau neturtinė žala D. U. priteista remiantis iš esmės kitais pagrindais. Apylinkės teismas pabrėžė, kad dėl nuteistojo negarbingų ir neteisėtų veiksmų nukentėjusioji buvo priversta dalyvauti ilgai besitęsiančiame baudžiamojo persekiojimo procese, o tai tam tikra prasme dezorganizavo įprastą gyvenimą, gaišino laiką, kėlė nemalonius išgyvenimus, nuoskaudas, bejėgiškumo, pažeminimo, patyčių jausmus, kuriuos galimai lydi nerimo sukeliama nemiga ir kiti sveikatos sutrikimai. Teismas pagrįstai tai vertino, kaip neturtinės žalai priteisti reikšmingus požymius.
Dėl bausmės
21. Kaip jau paminėta aukščiau K. S. išteisintinas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, todėl apylinkės teismo paskirta ir subendrinta bausmė už dvi nusikalstamas veikas privalo būti atitinkamai pakeista.
22. Apylinkės teismas spręsdamas dėl nuteistajam skirtinos bausmės rūšies padarė išvadą, kad baudos skyrimas nuteistajam pernelyg ilgam laikui apsunkintų ir dezorganizuotų nuteistojo finansinę padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nenustatinėjo aplinkybių, susijusių su nuteistojo turtine padėtimi ir finansiniais įsipareigojimais, išskyrus aplinkybę, kad K. S. yra iš dalies darbingas (50 procentų darbingumas). K. S. teisme nebuvo apklaustas nei apie finansines galimybes, nei apie tai ar sugebės atlyginti žalą nukentėjusiajai. Vien aplinkybė, kad nuteistasis yra iš dalies darbingas, nereiškia, jog jis nesugebės įvykdyti piniginės bausmės. Taigi teismas nepagrįstai atmetė baudos skyrimo galimybę ir netinkamai paskyrė K. S. terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
23. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
24. Baudžiamasis įstatymas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato alternatyvias viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas K. S. už nesunkaus nusikaltimo padarymą nepagrįstai paskyrė pačią griežčiausią bausmę ? laisvės atėmimą. Todėl ši nuosprendžio dalis taip pat keistina. Kaip matyti iš bylos duomenų K. S. asmenybę laikomas neteistu (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka (nuobaudos nebegalioja), išsituokęs, neįgalus, dirbantis, aukštojo išsilavinimo, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertindamas aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti K. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą baudą, kurios dydis, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei apgaule užvaldyto turto vertę nustatytinas, mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. jam skirtina 100 MGL bauda. Baudos dydis skiriamas atsižvelgiant į veikos padarymo metu galiojusį teisinį reguliavimą (Baudžiamojo kodekso redakcija galiojusi nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d. Nr. XII-2048; už nesunkų nusikaltimą numatyta iki 500 MGL dydžio bauda, 1 MGL dydis buvo 37,66 Eur). Į paskirtą bausmę įskaitytinas K. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 27 d., 20.40 val. iki 2019 m. rugsėjo 28 d., 14.05 val. – 1 para (pagal BK 6 straipsnio nuostatas 1 sulaikymo para prilyginama 2 MGL dydžio baudai).
25. Byloje nenustatyta BK 62 straipsnio nuostatų taikymo galimybė. Teismo vertinimu kitų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės švelninimo sąlygų (BK 54 straipsnio 3 dalis), nagrinėjamu atveju taip pat nėra. Teisėjų kolegija mano, kad taikomo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neprieštarautų teisingumo principui ir yra proporcingas K. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.
Vadovaujantis išdėstytu ir remiantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
K. S. ir jo gynėjo advokato A. Bertulio apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria K. S. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį ? K. S. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, požymių;
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. S. už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams paskiriant papildomus įpareigojimus ir šią dalį išdėstyti taip:
K. S. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 100 MGL (3766 Eur ? trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių) dydžio baudą (Baudžiamojo kodekso redakcija galiojusi nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d. Nr. XII-2048).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti K. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 28 d., t. y. vieną parą ir laikyti, jog K. S. yra sumokėjęs 2 MGL (75,32 Eur) baudos.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.