Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Ik-1989-437/2012

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-05-17
Bylos Nr.: Ik-1989-437/2012
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00201-2012-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Raimondas Blauzdžius, Liudmila Zaborovska, Nijolė Sušinskienė
Pareiškėjas: J. D.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono
Trečiasis asmuo: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai: Eva Jankovska

Kategorijos

1.2Aplinkos apsauga
4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-1989-437/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00201-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 4.3; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Sušinskienės, Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, vertėjaujant Teresei Gusarovai, dalyvaujant pareiškėjai J. D., pareiškėjos atstovei advokatei Evai Jankovskai, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Kristinai Šimelionytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja J. D. 2012-01-19 Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-10-26 sprendimą Nr. 48SS-(14.48.45)-2892; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-12-23 sprendimą Nr. lT-(3.5)-139; įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių parduoti pareiškėjai iš prosenelio J. O. paveldėtą 0,60 ha asmeninio ūkio žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone (b.l. 1-4). Paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994-03-02 19 sesijos sprendimu jos proseneliui J. O. buvo suteiktas asmeniniam ūkiui 0,60 ha žemės sklypas. J. O. mirė (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko 2006-08-16 įsakymu Nr. 2.3-7624-41 patvirtintame Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte J. D. suprojektuotas asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone. 1995-05-16 testamentu, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini) J. O. visą savo turtą paliko pareiškėjai (mergautinė pavardė K.l).

LR žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalis nustato, kad jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė 2007-10-12 išdavė liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad po J. O. mirties palikimą priėmė testamentinė mirusiojo įpėdinė pareiškėja J. D.. Todėl prosenelio visą turtą, įskaitant ir asmeninio ūkio žemę, paveldėjo pareiškėja. 2007-10-15 pareiškėja pateikė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui prašymą dėl paveldėto asmeninio ūkio žemės sklypo išpirkimo. Vėliau buvo pateikti visi Žemėtvarkos skyriaus reikalaujami dokumentai, taip pat - žemės sklypo kadastrinių matavimų byla. Žemėtvarkos skyrius vilkino žemės sklypo išpirkimo procedūrą, reikalavo vis naujų dokumentų. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priimant sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo, mirus fiziniam asmeniui, kuriam jis buvo suteiktas, turi vadovautis galiojančiais teisės aktais. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalis nustato, kad fiziniam asmeniui mirus, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pareiškėja tvirtina, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius nepagrįstai vadovaujasi teisiniu reglamentavimu, koks galiojo prosenelio mirties momentu. Palikimo atsiradimo laikas negali pašalinti pareiškėjos, kaip testamentinės įpėdinės į prosenelio paliktą turtą. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalis nenustato, kad asmeninio ūkio žemę gali paveldėti tik tie įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka, kuriems palikimas atsiras (palikėjas (asmens ūkio naudotojas) mirs) įsigaliojus šio įstatymo nuostatos pataisai. Žemės reformos įstatymo nuostata apima ir įvykius, kurie atsirado iki šios nuostatos pakeitimo, t.y. ir asmenis, kurie mirė iki šio įstatymo 15 straipsnio 10 dalies įsigaliojimo. Aiškinant paveldėjimo santykius taip, kaip siūlo atsakovas, būtų iš esmės keičiamas įpėdinių eiliškumas, būtų neatsižvelgiama į testamentus ir t.t. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (įstatymo 15 str. 10 d.) buvo pakeistas dėl to, kad reglamentavimas buvo abstraktus ir prieštaravo paveldėjimo teisės normoms. Atsakovas, aiškinant šeimos nario statusą, vadovaujasi Civilinio kodekso (Žin., 1964, Nr. 19-138) 329 straipsniu. Pažymi, kad šio straipsnio sąvoka „šeimos nariai aiškinama ne plačiąją prasmę, bet tik nustatant, kas yra gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu, todėl šiuo Civilinio kodekso straipsniu negalima vadovautis aiškinant sąvokos „šeimos nariai“, nustatytos Žemės reformos įstatymo (įstatymo redakcija iki 2001 m. rugpjūčio 2 d.) 15 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėja pažymi, kad iki prosenelio J. O. mirties ji gyveno kartu su tėvais ir su proseneliu viename name (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone. Tai patvirtina pridedama pažyma iš Gyventojų registro tarnybos. Ūkinės knygos seniūnijose buvo vedamos tik iki 1995 -1996 metų. Prosenelis mirė 2000 metais. Jo mirties momentu (2000 m. spalio 30 d.) nebuvo vedamų jokių ūkinių knygų, todėl jokia institucija ar įstaiga ir negali išduoti pažymos, patvirtinančios kas ir su kuo vedė bendrą ūkį 2000 metais.

Pareiškėja 2011-08-23 kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėją su klausimu per kokį terminą bus parengtas įsakymas dėl žemės sklypo išpirkimo ir pasirašyta asmeninio ūkio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2011-10-26 raštu Nr. 48SS-(14.48.45)-2892 informavo, kad sprendimas dėl žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo galės būti priimtas tik pareiškėjai pateikus duomenis, kad kartu su asmeninio ūkio žemės naudotoju J. O. iki jo mirties ji gyveno ir su juo vedė bendrą ūkį. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius tokį savo atsakymą argumentavo Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies redakcija, galiojusia iki 2001-08-17, kurį nustatė, kad mirus asmeninio ūkio žemės naudotojui, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti asmeninio ūkio žemės sklypą, turi tik mirusiojo šeimos nariai. Šeimos nario sąvoka Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius išvedžioja pagal iki 2001-07-01 galiojusio Civilinio kodekso 329 str., kad šeimos nariu laikomi kartu gyvenantys sutuoktinis, jų vaikai, tėvai, taip pat vaikų sutuoktiniai ir vaikaičiai, jei jie turi bendrą ūkį. Pareiškėja nesutinka su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-10-26 sprendimu Nr. 48SS-(14.48.45)-2892 ir šiame sprendime išdėstyta teisės aktų interpretacija. Mano, kad reikalavimas pateikti papildomus dokumentus yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sprendimas privalėjo būti apskųstas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui, todėl šiai institucijai 2011-11-25 buvo pateiktas skundas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011-12-23 sprendimu Nr.lT-(3.5)-139 atmetė skundą kaip nepagrįstą bei pasiūlė pareiškėjai pateikti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui giminystės ryšį su J. O. patvirtinančius dokumentus. Nacionalinė žemės tarnyba sprendimą dėl skundo atmetimo argumentavo tais pačiais argumentais kaip ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius.

Teismo posėdžio metu pareiškėja skundą palaikė jame išdėstytais motyvais, paaiškino, kad šeima gyveno viename pastate, pareiškėjos tėvai savo žemės neturėjo, jie žemės sklypo neišpirko, atskiro ūkio neturėjo. Pareiškėjos atstovė paaiškino, kad duomenys iš ūkinių knygų patvirtina, jog ūkis buvo vienas. Pareiškėjos tėvai dirbo, todėl ūkinėje knygoje negalėjo būti įrašyta, kad jie su J. O. sudarė bendrą šeimą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja su J. O. sudarė vieną šeimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius ir tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 43-48). Dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2011-12-23 sprendimo teisėtumo paaiškina, kad Nacionalinė žemės tarnyba pareiškėjos skundą dėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-10-26 sprendimo Nr. 48SS-(14.48.45)-2892 panaikinimo ir įpareigojimo parduoti pareiškėjai iš J. O. paveldėtą 0,60 ha asmeninio ūkio žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., išnagrinėjo išsamiai, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis ginčo nagrinėjimo dalyką taikant ir aiškinant jas tinkamai, bei remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismine praktika. Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 19 sesijos 1994-03-02 sprendimu J. O. buvo suteiktas 0,60 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypas. (duomenys neskelbtini) J. O. mirė. Po jo mirties palikimą priėmė testamentinė įpėdinė - pareiškėja J. D.. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ (Žin., 1994, Nr. 22-361) nustatyta tvarka ir sąlygomis (2.8-2.9 punktai) J. O. būtų įmokėjęs įmokas už skirtą asmeninio ūkio žemės sklypą, todėl J. O. esant gyvam, procedūra dėl asmeninio ūkio žemės sklypo įsigijimo nuosavybėn (pirkimo) nebuvo pradėta, t. y. J. O. neįgyvendino savo teisės nuosavybėn įsigyti suteiktą asmeninio ūkio žemės sklypą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką dėl civilinių įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu ir teisės įsigyti asmeninio žemės ūkio žemės sklypą mirus naudotojui, perėjimo, yra konstatavęs, kad mirusio asmeninio ūkio naudotojo teisių ir pareigų turinys turi būti nustatomas pagal asmeninio ūkio naudotojo mirties dieną galiojusio įstatymo normas, nes pagal bendrąjį principą civiliniai įstatymai atgaline tvarka negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2009). Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8, 9, 10, 13, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2001, Nr. 71-2524), įsigaliojusio 2001-08-17 5 straipsnio 4 dalimi buvo pakeista Žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) 15 straipsnio 6 dalis ir nustatyta, kad, jeigu pilietis mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) nustatyta tvarka. Iki minėto įstatymo įsigaliojimo Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 6 dalis reglamentavo, kad, jeigu pilietis mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo šeimos nariai. Kadangi įstatymų leidėjas nenustatė, kad iki Žemės reformos įstatymo 8.9, 10, 13, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo susiklostę santykiai reguliuojami pagal naujai įsigaliojusias nuostatas, naujos nuostatos šiems santykiams netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-688/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2009). Todėl pareiškėjos argumentas, kad Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės sklypo pardavimo, mirus fiziniam asmeniui, kuriam jis buvo suteiktas, turi vadovautis sprendimo priėmimo metu galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, o ne asmeninio ūkio naudotojo mirties dieną galiojusiomis teisės aktų nuostatomis, yra nepagrįstas. J. O. mirties momentu ((duomenys neskelbtini)) galiojusio Žemės reformos įstatymo (redakcija nuo 2000 m. birželio 27 d. iki 2001 m. rugpjūčio 2 d.) 15 straipsnio 6 dalyje reglamentuojama, kad, jeigu pilietis mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo šeimos nariai. Kitokių išlygų teisei į mirusiojo turėtą asmeninio ūkio žemės sklypą minėtoje Žemės reformos įstatymo redakcijoje nėra. Skunde pareiškėja nurodė, kad, aiškinant šeimos nario statusą nepagrįstai buvo vadovaujamasi J. O. mirties momentu galiojusio Civilinio kodekso (Žin., 1964, Nr. 19-138) 329 straipsniu, nes, pasak pareiškėjos, šiame straipsnyje sąvoka „šeimos nariai“ aiškinama ne plačiąja prasme, bet tik nustatant, kas yra gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu. Pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004,Nr. 28-868), reglamentuojančiame žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje, nei Žemės reformos įstatyme, reglamentuojančiame žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką, o taip pat ir asmenino ūkio žemės privatizavimo teisinius santykius, šeimos nario apibrėžimas nėra įtvirtintas. J. O. mirties momentu galiojusio Žemės įstatymo (redakcija nuo 2000 m. birželio 27 d. iki 2001 m. rugpjūčio 2 d.) 13 straipsnio 2 pastraipoje nustatyta, kad žemės sandoriams taikomos šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų teisės normos; esant įstatymų kolizijai, taikomos Žemės įstatymo normos. Aiškinant šeimos nario sąvoką, įtvirtintą Žemės reformos įstatymo (redakcija nuo 2000 m. birželio 27 d. iki 2001 m. rugpjūčio 2 d.) 15 straipsnio 6 dalyje, pagrįstai buvo vadovaujamasi J. O. mirties momentu galiojusio Civilinio kodekso 329 straipsniu, kuriame įtvirtinta šeimos nario sąvoka vienu iš nekilnojamojo turto sandorio - gyvenamosios patalpos nuomos - atveju. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos 2011-12-23 sprendime Nr. lT-(3.5)-139 aiškinant šeimos nario statusą buvo vadovaujamasi ne tik Civiliniu kodeksu, bet ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“ (Žin., 1993, Nr. 55-1075) 1.5 punkto antrąja pastraipa, kur nustatyta, kad suteikiant žemę asmeniniam ūkiui, atskira šeima buvo laikomi asmenys, sulaukę 18 metų, įregistruoti apylinkės ūkinėse knygose ir gyvenantys atskirame name (bute) arba kartu su tėvais, vaikais ir kitais asmenimis, tačiau turintys atskirus ūkinius pastatus arba atskirai laikomus gyvulius, arba naudoję žemę asmeniniam ūkiui 1991 m. rugsėjo 1 d. Pasak pareiškėjos, iki J. O. mirties ji kartu su tėvais ir proseneliu gyveno viename name, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. Tačiau, vadovaujantis įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, šeimos nariu laikomi ne tik kartu gyvenantys, bet ir bendrai namų ūkį tvarkę sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), abiejų sutuoktinių tėvai; vaikų sutuoktiniai, vaikaičiai, giminės, išlaikytiniai ir sugyventiniai (Civilinio kodekso 329 straipsnis). Pareiškėja nei Nacionalinei žemės tarnybai, nei teismui nėra pateikusi dokumentų, patvirtinančių giminystės ryšį su J. O.. Pažymi, kad pareiškėjos pateikta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2011-08-22 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1991-1998 metų ūkinės knygos įrašo (kuriame nurodyta, kad J. O. vedė bendrą ūkį su A. O.) kopija nepatvirtina aplinkybės, kad J. D. ir J. O. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Remiantis J. O. mirties momentu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismine praktika ir skundo nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, Nacionalinės žemės tarnybos 2011-12-23 sprendime Nr. lT-(3.5)-139 buvo pagrįstai nustatyta, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2011-10-26 sprendimu Nr. 48SS-(14.48.45)-2892 teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus (2011-08-23 ir 2011-08-26 prašymus, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2011-08-22 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1991-1998 metų ūkinės knygos įrašą) negali būti priimamas sprendimas dėl J. O. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 19 sesijos 1994-03-02 sprendimu suteikto 0,60 ha asmeninio ūkio žemės sklypo pardavimo.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė pareiškėjos skundo prašė netenkinti remdamasi atsiliepime į skundą nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog pareiškėjos tėvai K. su J. O. būtų sudarę šeimą, vedę bendrą ūkį, turėję bendrą biudžetą. Pareiškėjos prosenelis vedė natūrinį ūkį, o pareiškėjos tėvai dirbo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994-03-02 19 sesijos sprendimu J. O. buvo suteiktas asmeniniam ūkiui 0,60 ha žemės sklypas (b.l. 87).

1995-05-16 J. O. surašė testamentą pareiškėjai J. D. (mergautinė pavardė K.), kuriuo jai paliko visą savo turtą (b.l. 19).

1995-05-16 tarp J. O. ir V. K. sudaryta gyvenamojo namo su priklausiniais perleidimo sutartis su išlaikymu iki gyvos galvos, pagal kurią J. O. perleido jam priklausantį gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone V. K. (b.l. 93).

J. O. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 118 ).

Vilniaus apskrities viršininko 2002-02-08 įsakymu Nr. 09 „Dėl patikslintų duomenų asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašų patvirtinimo“ patvirtinti patikslinti asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašai, juose įrašytas J. O., kuriam 1994-03-02 Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės 19 sesijos sprendimu suteiktas 0,60 arų žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime (b.l. 59-62).

2006-08-16 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-7624-41 patvirtintame Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte J. O. suprojektuotas asmeninio ūkio žemės sklypas – žemės ūkio paskirties, Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 63-84). Sudarytas žemės valdos ribų ženklinimo abrisas sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 85), 2007-10-30 surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas (b.l. 86).

Pareiškėja 2006-11-20 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą jai parduoti suprojektuotą 0,6 ha žemės sklypą (b.l. 84).

Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė 2007-10-12 išdavė liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad po J. O. mirties palikimą priėmė testamentinė mirusiojo testamentinė įpėdinė pareiškėja J. D. (b.l. 40).

J. D. 2007-10-15 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu leisti jai išpirkti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone (b.l. 6).

Pareiškėja 2011-08-23 raštu (registruotas 2011-08-26) kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama ją informuoti, per kokį terminą bus parengtas įsakymas dėl žemės sklypo išpirkimo ir pasirašyta asmeninio ūkio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis (b.l. 7).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2011-10-26 sprendimu Nr. 48SS-(14.48.45)-2892 iš esmės atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl žemės sklypo jai pardavimo, nurodydamas, kad sprendimas dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo galės būti priimtas tik jai pateikus duomenis apie tai, kad pareiškėja kartu su asmeninio ūkio žemės naudotoju J. O. gyveno iki jo mirties ir su juo vedė bendrą ūkį (b.l. 8-9). Šiame sprendime taip pat pažymėta, kad pareiškėja nėra pateikusi duomenų apie tai, kad nustatyta tvarka ir sąlygomis J. O. buvo įmokėjęs įmokas už skirtą asmeniniam ūkiui žemės sklypą.

2011-11-25 pareiškėja dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-10-26 sprendimo Nr. 48SS-(14.48.45)-2892 pateikė skundą Nacionalinės Žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriui (b.l. 10-12).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2011-12-23 sprendimu Nr. lT-(3.5)-139 pareiškėjos skundą atmetė, pažymėdamas, kad pareiškėja nėra pateikusi dokumentų, patvirtinančių jos giminystės ryšį su J. O., be to, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2011-08-22 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1991-1998 metų ūkinės knygos įrašo kopija nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėja ir J. O. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį (b.l. 13-17). Pareiškėjos skundžiamame akte pažymėta, kad J. O. mirties momentu ((duomenys neskelbtini)) galiojusio Žemės reformos įstatymo (redakcija nuo 2000 m. birželio 27 d. iki 2001 m. rugpjūčio 2 d.) 15 straipsnio 6 dalyje reglamentuojama, kad, jeigu pilietis mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo šeimos nariai. Akcentuota, kad kitokių išlygų teisei į mirusiojo turėtą asmeninio ūkio žemės sklypą minėtoje Žemės reformos įstatymo redakcijoje nėra. Pažymėta, kad pagal J. O. mirties momentu galiojusio Civilinio kodekso 329 straipsnį šeimos nariu laikomi kartu gyvenantys sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), abiejų sutuoktinių tėvai, vaikų sutuoktiniai ir vaikaičiai, jeigu jie turi bendrą ūkį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-10-19 nutarimo Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“ (Žin., 1993, Nr. 55-1075) 1.5 punkto antrojoje pastraipoje nustatyta, kad suteikiant žemę asmeniniam ūkiui, atskira šeima buvo laikomi asmenys, sulaukę 18 metų, įregistruoti apylinkės ūkinėse knygose ir gyvenantys atskirame name (bute) arba kartu su tėvais, vaikais ir kitais asmenimis, tačiau turintys atskirus ūkinius pastatus arba atskirai laikomus gyvulius, arba naudoję žemę asmeniniam ūkiui 1991-09-01.

2011-08-22 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) rašoma, kad pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 1991-1998 metų ūkinę knygą Nr. 20, namų ūkio (duomenys neskelbtini), J. O. vedė bendrą ūkį su A. O. nuo 1991 metų iki 1993-11-14. Nuo 1993-11-14 iki 1996 metų namų ūkį vedė pats (b.l. 55).

Pagal namų ūkio (duomenys neskelbtini) įrašą ūkinėje knygoje J. O. vedė bendrą ūkį su A. O., turėjo 1,20 ha žemės, 169,88 kv. m gyvenamąjį namą, gyvulių, paukščių, triušių (b.l. 56).

Pagal namų ūkio (duomenys neskelbtini) įrašą ūkinėje knygoje T. K. įrašytas šeimos galva, V. K. – jo žmona, J. K. (pareiškėja (b.l. 129)– dukra, J. K. – dukra (b.l. 141).

Gyventojų registro tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos 2011-08-03 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pareiškėja nuo 1997-05-14 iki 2003-11-21 gyvenamąją vietą deklaravo adresu: Vilniaus rajono savivaldybė, (duomenys neskelbtini) seniūnija, (duomenys neskelbtini) kaimas (b.l. 21).

2012-04-05 VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) rašo, kad J. O. šioje ligoninėje buvo gydytas nuo 2000-09-19 iki (duomenys neskelbtini) (b.l. 137).

Pažymėtina, kad J. O. mirties dienai - (duomenys neskelbtini) galiojusio Žemės reformos įstatymo (redakcija nuo 2000 m. birželio 27 d. iki 2001 m. rugpjūčio 2 d.) 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu pilietis mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo šeimos nariai, o šio įstatymo 13 straipsnio 2 pastraipoje nustatyta, kad žemės sandoriams taikomos šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų teisės normos; esant įstatymų kolizijai, taikomos Žemės įstatymo normos. Aiškinantis šeimos nario sąvoką, pagrįstai buvo vadovaujamasi J. O. mirties momentu galiojusio Civilinio kodekso 329 straipsniu (Žin., 1964, Nr. 19-138). Pareiškėja neįrodė savo teiginio, kad ji su tėvais iki J. O. mirties su juo kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Ūkinėse knygose namų ūkių įrašuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tokių duomenų nėra. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2011-08-22 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) tokių aplinkybių taip pat nepatvirtina.

LR žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalis nustato, kad jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad mirusio asmeninio ūkio naudotojo teisių ir pareigų turinys turi būti nustatomas pagal asmeninio ūkio naudotojo mirties dieną galiojusio įstatymo normas, nes pagal bendrąjį principą civiliniai įstatymai atgaline tvarka negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2009). Vadinasi, po J. O. mirties įsigaliojusi teisės norma, leidžianti asmeninio ūkio žemę įgyti mirusiojo visiems įpėdiniams be apribojimų, negali šiuo atveju būti taikoma.

Skundžiami aktai teisėti, jų naikinti nėra pagrindo. Reikalavimas dėl skundžiamų aktų panaikinimo atmetamas. Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių pareiškėjai parduoti žemės sklypą atmetamas, kaip išvestinis iš reikalavimo panaikinti skundžiamus aktus, nes pagrindinis reikalavimas netenkinamas. Akcentuotina, kad J. O. vardu žemės sklypas suformuotas. Aplinkybė, kad pareiškėja šioje byloje nesurinko įrodymų, patvirtinančių, jog ji su J. O. gyveno ir vedė bendrą ūkį iš J. D. neatima teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su prašymu nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendė:

Pareiškėjos J. D. skundo netenkinti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.

Teisėjai Raimondas BlauzdžiusNijolė SušinskienėLiudmila Zaborovska