Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

2018-05-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-659-564/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-05-11
Bylos Nr.
1-659-564/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Kaltinamasis
D. B.
Kategorijos
  • 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-659-564/2018Proceso Nr. 1-01-1-09301-2018-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.6.2.; 2.12.1.4;1.1.7.2.2.;1.1.8.7.9;1.2.4.6.2.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 11 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės M. M. rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,

išnagrinėjo Kauno apygardos M. M. apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. nežymiai sutrikdė sveikatą mažamečiui, t.y. 2018 m. vasario 24 d., 21.20 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,59 promilių girtumas, tyčia ranka suėmęs už kaklo smaugė, suėmė už ausies, sudavė ranka per galvą savo mažamečiui sūnui L. B., gim. (duomenys neskelbtini), taip padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą kakle, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, grindžiama šiais rašytiniais duomenimis:

D. B. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, paaiškino, kad su sugyventine R. M. gyvena kartu apie 16 metų, adresu (duomenys neskelbtini), turi sūnų L. B., gim. (duomenys neskelbtini). 2018-02-24 vakare namuose su R. gėrė alkoholį. Begerdami pradėjo garsiau kalbėti. Tai išgirdęs sūnus atėjo į virtuvę ir pasakė, kad jam nepatinka, jog jie geria. Po to L. nuėjo į savo kambarį. Išgirdęs ir supykęs, kad L. kažką jiems aiškina, nuėjo į jo kambarį. L. sėdėjo ant savo lovos. Jis priėjęs prie L. dešine ranka suėmė jam už kaklo ir jį paguldė ant lovos. Tuo metu priėjo R. ir bandė jį patraukti, sakė, kad jis paleistų L.. Tačiau jis supykęs toliau laikė L. ranka už kaklo, dar jam iš piktumo suėmė už kairės ausies, nestipriai sudavė į galvą. Po to jis su R. parkrito ant grindų. Kol atsistojo, L. ant lovos jau nebuvo. Gal už 15-20 minučių atvyko policijos pareigūnai ir pranešė, kad L. yra Kazlų Rūdos globos namuose. Dėl smurto pilnai prisipažįsta ir dėl to labai gailisi. Pasižada, kad ateityje tokie įvykiai nepasikartos. (b.l. 67-68).

Kaltinamasis sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro nurodyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu ( b.l.76-79).

Nukentėjusysis L. B., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad gyvena kartu su savo tėte D. B., mama R. M.. Šių metų vasario mėnesio pabaigoje, buvo savaitgalis, tėvai gėrė alų ir degtinę. Jau sutemus būnant savo kambaryje, atėjo D. B., kurio jis paprašė, kad jie negertų. Po jo žodžių tėtė supyko ir pasakė, kad kiek norės tiek ir gers, o jeigu jam nepatinka, tai gali mauti į „vaiknamį“. Jis sėdėjo ant sofos. Tada tėtė prie jo priėjo, ranka suėmė už kaklo ir laikydamas už kaklo paguldė ant lovos. Tėčiui laikant už kaklo, jis jautė skausmą. Tada priėjo mama ir bandė tėtį nuo jo patraukti, tačiau tėtė mamai sudavė alkūne. Po smūgio mama nukrito, bet ji vėl atsistojo ir žodžiais nuramino. Tada tėtė patraukė nuo kaklo ranką ir jis atsisėdo. Po to jam dar kartą sakė, kad jis baigtų, tačiau tėtė jam su ranka sugriebė už ausies ir patraukė. Kai tėtė jam patraukė už ausies, jautė skausmą. Vėl atsisukęs delnu sudavė jam į galvą. Nuo smūgio jis jautė skausmą. Po to mama su tėte parkrito ant grindų ir jis tuo momentu išbėgo į gatvę. Išbėgęs į gatvę, jis buvo labai išsigandęs ir nubėgo į krūmus, kurie yra šalia namų. Po to apsirengė ir pažiūrėjęs, kad tėvai neieško, nuėjo pas klasiokę K. Z., ten papasakojo kas įvyko namuose, paskambino savo sesei A. M.. Po to K. mama S. Z. nuvedė į globos namus Kazlų Rūdoje. Neužilgo atvyko policija, vaikų teisės ir jiems papasakojo apie įvykį. (b.l. 23-24)

Liudytoja R. M. parodė, kad su savo sugyventiniu D. B. gyvena kartu apie 16 metų, adresu (duomenys neskelbtini), turi sūnų L. B. gim. (duomenys neskelbtini), kuris gyvena kartu. 2018-02-24 visą dieną jie buvo namuose. Minėtos dienos vakare su vyru vartojo alkoholį. Sūnus tuo metu buvo savo kambaryje. Su D. išgėrę pradėjo garsiau kalbėti ir tai išgirdęs sūnus atėjo į virtuvę bei pasakė, kad jam nepatinka jog jie geria. Po to jis nuėjo į savo kambarį. Iš paskos nuėjo D.. Gal po minutės atėjusi į L. kambarį pamatė L. gulintį ant lovos, o jį už kaklo, uždėjęs ranką, laikė D.. Ji priėjusi bandė patraukti D. nuo L., tačiau dėl girtumo tai padaryti nepavyko. Po to D. kalbino, kad jis L. paleistų ir D. jį paleido. Jai kažką dar sakė, po to atsisukęs į L. jam suėmė ranka už ausies ir paleido. Po to dar D. delnu nestipriai sudavė L. į galvą. Tada ji D. traukė nuo L. ir jie parkrito ant grindų. Kol atsistojo, L. ant lovos jau nebuvo. Pasigedę L., apieškojo namus, tačiau jo nerado. Išėjus į kiemą dar bandė jo ieškoti, bet nerado. Gal už 15-20 minučių atvyko policijos pareigūnai ir pranešė, kad L. yra Kazlų Rūdos globos namuose. Anksčiau niekada nebuvo pasitaikę, kad D. smurtautų prieš sūnų L.. Alkoholinius gėrimus vartoja labai retai. Jai įvykio metu D. jokių smūgių nesudavė (b.l. 30-31).

Liudytoja A. M. parodė, kad 2018-02-24 vakare paskambino L. B. ir pasakė, kad namuose tėvai D. B. ir R. M. vartoja alkoholį ir jį tėvas smaugė, bet mama gynė. Jis paprašė pasiimti, tačiau ji pasakė, kad nueitų pas pažįstamus žmones. Po to ji L. už kelių minučių paskambino ir šis pasakė, kad yra pas draugę ir liks pas ją nakvoti. Kitą dieną paskambino iš Kazlų Rūdos Vaikų teisių apsaugos tarnybos ir pasakė, kad L. B. yra globos namuose. Laurynas nuo 2018-02-28 gyvena su ja (duomenys neskelbtini). L. 2017 metų lapkričio mėnesį taip pat buvo papasakojęs, kad tėvai vartoja alkoholį, ir L. ji buvo pasiėmusi pas save į namus. Paskutiniu metu L. dažnai papasakodavo, kad tėvai vartoja alkoholį (b.l. 36-37).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2018-02-25 pagal policijos pareigūno tarnybinį pranešimą apie tai, kad D. B. smurtavo savo mažamečio sūnaus L. B. gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu (b.l. 5-6).

Atlikus įvykio vietos - (duomenys neskelbtini), apžiūrą , gyvenamojo namo kambaryje užfiksuoti išgertuvių pėdsakai (b.l. 7-13).

Policijos pareigūno 2018-02-24 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje yra duomenys, kad į globos namus (duomenys neskelbtini), atėjo L. B. ir pranešė, kad prieš jį smurtavo tėvai, policijai pranešė globos namų darbuotoja N. K.. Ant L. B. kaklo užfiksuotas nubrozdinimas (b.l. 14-17).

D. B. 2018-02-24, 21 val. 48 min., nustatytas 2,59 promilės girtumas, L. B. motinai R. M. 2018-02-24, 21 val. 54 min. nustatytas 2,83 promilės girtumas (b.l. 18).

Medicinos specialistas pateikė išvadą, kad L. B. konstatuota kraujosruva kakle galėjo būti padaryta 2018-02-24 vienu poveikiu ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 52-53).

Vaiko paėmimo ir laikino apgyvendinimo akte yra duomenys, kad ant L. B. kaklo matyti kraujosruva, jis skundžiasi kairės ausies skausmu (b.l. 43).

Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos pateiktais duomenimis, D. B. šeima nuo 2015-03-30 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, socialinių įgūdžių stokos, vaiko nepriežiūros. Nuobaudos, įspėjimai vaiko tėvų atžvilgiu netaikyti. (b.l. 48-49).

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, jog kaltinamojo veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes neabejotinai įrodyta, kad 2018 m. vasario 24 d. D. B. tyčia ranka suėmęs už kaklo smaugė, suėmė už ausies, sudavė ranka per galvą, savo mažamečiui sūnui L. B. taip padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą kakle, t.y. nežymiai sutrikdė sveikatą mažamečiui L. B..

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, tai, jog nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis, veikdama tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Kaltinamasis neteistas (b.l.60), baustas administracine tvarka (b.l. 57-59), dirba UAB (duomenys neskelbtini) darbininku. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis prokuroro siūloma turtinio pobūdžio bausmė - bauda.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam 2018-03-15 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nekeistina, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina (BPK 119 str., 139 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

įsako:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 51 minimalaus gyvenimo lygio, t. y. 2550 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti galutinę paskirti 34 minimalių gyvenimo lygių , t. y. 1700 Eur ( vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda per 10 (dešimt) mėnesių turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos, įm. kodas 188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801, kvitas patektas teismui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalies, 72² straipsnio pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę- įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 ( šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti- panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė